• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Ką valgyti kelionėse? „Koją pakišti“ gali ir nulupti bei supjaustyti vaisiai iš turgelio

Pediatras atsako, Vaiko sveikata
0
laimafoto 069

Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt

laimafoto 069
Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt

Kelionėse puolame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių. Patelę į sistemą „viskas įskaičiuota“ leidžiame vaikams išragauti visą asortimentą. Medikai sako –kelionės turi savo mitybos taisykles!

Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

 Kas tai per liga, o gal ne liga

Kartą vienas garsus vokiečių gydytojas infektologas yra pasakęs: „Kelionės praplečia akiratį, bet paleidžia vidurius“. Net iki 50–70 proc. keliautojų patiria būseną, pavadintą keliautojų diarėja (viduriavimu). Kad kelionė neapkarstų ir nepasibaigtų ligonine ar skubiu išvykimu namo, reikia žinoti, kas tai per grupė ligų, kaip apsisaugoti nuo jų, o jei jau užsikrėtėte – kaip palengvinti savo ir vaikų būklę, kad nemalonumai truktų kuo trumpiau.

Pirmiausia, reikėtų suprasti, kas yra ta keliautojų diarėja. Klaidingai manoma, kad tai liga, kuria užsikrečiama išvykus į šiltus kraštus. Iš tikrųjų tai diarėja, kuria galima susirgti bet kurioje šalyje, kuri nėra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Keliautojų diarėja užsikrečiama ir Lietuvoje, jei į Lietuvą atvyko žmogus iš svetur ir viešnagės metu užsikrėtė viduriavimus sukeliančiais mikroorganizmais. Jeigu Lietuvos pilietis susirgo salmonelioze Lenkijoje ar Latvijoje – tai irgi keliautojų diarėja.

Dažniausiai vis tik suserga keliautojai, atvykę iš turtingų valstybių į besivystančias šalis (30–70 proc.) Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose bei Azijoje.

Egipte, Turkijoje dažnai užsikrečiama šigelioze, salmonelioze, hepatitu A. Rečiau (10–20 proc.) užsikrečiama Kinijoje ir Karibų salose, pietų Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Australijoje.

Kodėl suserga keliautojai

Matyt, gerai ir saugiai gyvendami prarandame budrumą, be to pamirštame, kad esame imlesni svetur gyvuojantiems mikrobams nei vietiniai gyventojai, kurie dažnai susidurdami ilgainiui išvysto atsparumą „saviems“ mikrobams.

Egzotiškose kelionėse puolame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių.

Neretai atsigeriame vandens iš čiaupo, pamiršdami, kad Lietuva yra viena iš keleto pasaulio šalių, kuriose galima gerti tokį vandenį. Pvz., JAV 80 proc. vandens yra chemiškai apdorotas.

Užsikrečiama ne tik turgavietėse ar taip vadinamose „sreet-food“ maitinimo vietose. Užsikrėsti galima ir prabangiame viešbutyje jei nesilaikysite svarbiausių higienos taisyklų.

Nuovargis, stresas taip pat turi nemažai reikšmės mūsų atsparumui infekcijoms. Pastebėta, kad dažniau suviduriuojama išsiruošus į ilgiau trunkančias keliones, ypač karšto ir drėgno klimato zonose.

Keliaujant automobiliu su kondicionieriumi bei apsistojant kondicionuojamuose viešbučių kambariuose kyla rizika susirgti legionelioze.

Maistas, kurį nusipirkote ir išėję pasidairyti po muziejų ir palikote mašinoje, kaitinant saulei per langus po valandos gali būti jau nebetinkamas vartojimui.

Kas sukelia „atostogas ant puodo“

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Keliautojų diarėja yra vadinama grupė ligų, kurias gali sukelti virusai, bakterijos ar pirmuonys. Šių sukėlėjų paplitimas bei rizika jais užsikrėsti priklauso nuo kelionės krypties, šalies sanitarinės būklės, jūsų pačių elgesio ir higieninių įpročių, jūsų imuniteto, skrandžio rūgštingumo ir daugybės kitų faktorių. Nuo kai kurių iš šių ligų galima apsisaugoti skiepais, kai kurioms iš jų galimos tik nespecifinės profilaktikos priemonės, rankų higiena.

Rizikos grupės yra kūdikiai ir vaikai iki 6 metų dėl jų noro viską čiupinėti ir pažinti pasaulį ragaujant. Taip pat – nėščios moterys, pagyvenę žmonės, sergantys diabetu, imunosupresinėmis ligomis, vėžiu, AIDS, tie, kuriems taikoma chemoterapija, sergantys kolitu, vartojantys skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.

Dažniausi sukėlėjai:

Bakterijos. Jos sukelia net iki 80 proc. keliautojų diarėjos atvejų. Nors dažnai klaidingai manoma, kad dažniausi sukėlėjai yra virusai, tai netiesa. Bakterinės kilmės viduriavimai dažnesni vasarą, virusinės kilmės – žiemą ir pavasarį. Dažniausi sukėlėjai: enterotoksigenės E. Colli, kiti E. Colli tipai, kampilobakterijos, salmonelės (ne šiltinės), šilgelės, aeromonos, vibrio rūšys (ne choleros).

Pirmuonys. Sukelia iki 10 proc. keliautojų diarėjų. Tai: Giardia lamblia, Entamoeba histolytica, Cyclospora cayetanensis, Cryptosporidium parvum. Pirmuonių sukeltas viduriavimas dažniausiai trunka ilgiau nei savaitę ar dvi, dėl ilgesnio inkubacinio periodo kartais klinikiniai ligos simptomai pasireiškia jau grįžus iš kelionės.

Virusai. Sukelia 5–8 proc. keliautojų diarėjų. Dažniausiai tai rotavirusai ir noravirusai. Noravirusai dažnai sukelia viduriavimo protrūkius kruiziniuose laivuose.

Kaip suprasti, kad tai jau diarėja

viduriuoja
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Pagrindinis keliautojų diarėjos simptomas – tuštinimasis 3 ir daugiau kartų per parą nesuformuotomis išmatomis. Tačiau, priklausomai nuo sukėlėjo ir individualių organizmo savybių bei daugelio kitų faktorių, esant kartu ir kitiems diarėjos simptomams, net ir vieną kart per parą tuštinantis skystai negalima atmesti infekcinės diarėjos kilmės tikimybės. Kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, spazminiai pilvo skausmai, tenezmai (nesuvaldomas noras tuštintis), diskomfortas pilve, bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, gleivės ar kraujas išmatose, blogas išmatų ir dujų kvapas.

Liga dažniausiai prasideda per pirmas dvi savaites nuo kelionės pradžios ir negydoma užtrunka 3–4 paras. Įtarti keliautojų diarėją galima suviduriavus kelionės metu ir iki 21 dienos po kelionės.

Kaip saugiai maitintis kelionėse

Saugaus maisto vartojimo didelės rizikos šalyse pagrindinė taisyklė yra: „Atskirk, išvirk, iškepk, nulupk arba pamiršk“. Jei gaminate maistą patys, nepamirškite, kad žalia mėsa ir žuvis turi būti atskirta nuo daržovių, nuo pagaminto maisto. Gerai išvirkite ir iškepkite mėsą ir žuvį. Nuplaukite ir nulupkite visus vaisius ir daržoves, kuriuos valgote.

Didelės rizikos produktai:

Žalios, termiškai neapdorotos salotos ir daigai.

Termiškai neapdorota ar nepakankamai apdorota mėsa bei žuvis.

Jūros gėrybės, sushi, austrės.

Nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (brie, kamambert, rokfort, mozarella, feta, ir kt) konditerijos gaminiai su kremu.

Nelupami vaisiai ir daržovės.

Padažai ir užtepai.

Šalti desertai, šalti mėsos ar žuvies patiekalai, šaltienos, vyniotiniai.

Paštetai.

Konditerijos gaminiai su įdaru.

Žali ar minkštai virti kiaušiniai ir produktai, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis: cezario salotų užpilas, naminis majonezas, ledai, Hollandaise padažas.

Saldūs, vandeningi vaisiai: arbūzai, melionai ir pan., nes drėgna, ir saldi terpė, ypač karštuoju metų laiku – ideali vieta bakterijoms daugintis.

Vaisiai su pažeista odele, puviniu, pelėsiu.

Nulupti ir supjaustyti vaisiai bei daržovės, pardavinėjami turgavietėse, lauko užkandinėse, kioskuose.

Vaisiai ir daržovės su plaukuota odele (persikai, abrikosai, avietės, gervuogės, braškės).

Didelės rizikos gėrimai:

viduriuoja
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Šaltinių ir šulinių vanduo, ledo kubeliai, smulkintas ledas.

Nepasterizuotas pienas.

Vidutinės rizikos produktai:

Vytinta ar šalto rūkymo mėsa bei žuvis, šviežiai spaustos nepasterizuotos sultys, vietinės gamybos vanduo buteliukuose.

Mažos rizikos produktai:

Pakankamai gerai termiškai apdorota mėsa ir žuvis (kepta, virta, troškinta, kepta ant žarijų)

Kietai virti kiaušiniai.

Duona, batonas, sausainiai.

Pramoniniu būdu pagaminti mėsos ir žuvies konservai, sirupai, džemai.

Virtos, troškintos, keptos daržovės ar vaisiai.

Vaisiai ir daržovės, kuriuos nuplovėte ir nulupote patys.

Vanduo, virintas bent 10 minučių, gazuotas mineralinis vanduo, pirktas parduotuvėje.

O gal užsikrėtėte nuo tarakonų

Pastarąjį dešimtmetį registruotas didelis tarakonų populiacijos augimas ne tik šiltuose kraštuose, bet ir Europoje bei JAV. Šis reiškinys aiškinamas gausėjančia visuotine tarša ir šiukšlingumu, krovinių su kuriais pervežami ir tarakonai) logistika, urbanizacija. Tarakonai – labai gyvybingi vabzdžiai, sugebantys nevalgę išgyventi iki mėnesio, negėrę – iki 2 savaičių. Su savo išmatomis tarakonai platina salmoneliozės, dizinterijos, tuberkuliozės ir kitų ligų sukėlėjus, kurie jų išmatose išlieka gyvybingi iki 6–8 savaičių.

Mūsų žarnynų įvairovė

sysiukas
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota yra skirtinga, individuali, kiekvieno iš mūsų žarnyne gyvena tik mums vieniems būdingas nepakartojamas mikroorganizmų rinkinys, tai lyg mūsų žarnyno genomas. Pastaruoju metu mokslininkai ypač domisi šia sritimi ir bando rasti vis daugiau įrodymų, kad nuo šių mikroorganizmų veiklos priklauso ir mūsų medžiagų apykaitos greitis bei polinkis nutukti arba būti liesiems, gebėjimas įsisavinti įvairias maisto medžiagas, atsparumas arba imlumas užsikrečiant žarnyno infekcijomis. Šie mūsų žarnyno gyventojai, vadinami gerosiomis bakterijomis, kovoja su patogeniniais virusais ir bakterijomis, konkuruoja su jais dėl mitybinės terpės, neleidžia jiems daugintis.

Vaistinėse pardavinėjami gerųjų bakterijų preparatai, kurių sudėtyje yra LactobacillusGG, mieliagrybis Saccharomyces boulardii yra atsparūs skrandžio rūgštims, todėl patenka į žarnyną, veikia panašiai kaip mūsų gerosios bakterijos ir gali būti vartojami kelionės metu profilaktiškai kaip pagalbinė priemonė norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų, bei sutrumpinti negalavimų periodą jomis užsikrėtus.

Kreiptis į gydytoją būtina, kai:

Viduriavimas trunka ilgiau nei 3 paras.

Varginančiai karščiuojate >39°C, temperatūra sunkiai krenta nuo vaistų.

Atkakliai vemiate ar viduriuojate ir dėl to negalite suvartoti pakankamai skysčių.

Sumažėja šlapimo kiekis, oda tampa suglebusi, džiūsta lūpos ir liežuvis, svaigsta galva, padažnėja pulsas.

Išmatose atsiranda kraujo priemaišų.

Diarėjų gydymas

Gydymui dažniausiai užtenka nereceptinių vaistų. Tyrimai, kuriais nustatomas sukėlėjas, atliekami tik itin varginančios ir užsitęsusios diarėjos atveju. Profilaktinis antibiotikų vartojimas kelionės metu nerekomenduojamas dėl grėsmingai išaugusio visuotinio atsparumo antibiotikams, alerginių organizmo reakcijų, jautrumo šviesai, kitų šalutinių reakcijų grėsmės. Dar taip neseniai taip palčiai naudoti trimetoprimas-sulfametoksazolis bei doksiciklinas šiandien nerekomenduojami net ir gydymui dėl visuotinio mikroorganizmų atsparumo. Pirmo pasirinkimo antibiotikai keliautojų diarėjai yra fluorochinolonų grupės, kartais naudojamas ir azitromicinas.

Dėl aukšto visuotinio skiepijimo lygio Lietuvoje pripratome nebebijoti ligų, kurios vis dar kelia siaubą Afrikos, Indijos, Azijos ir kitų teritorijų gyventojams. Afrikoje, Azijoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje, Balio saloje (Indonezijoje ) registruojama nemažai pasiutligės atvejų. Etiopijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Peru gausu vidurių šiltinės. Hepatitas A paplitęs beveik visame pasaulyje.

Nuo kai kurių su maistu ar vandeniu į organizmą patenkančių sukėlėjų galima apsisaugoti skiepais. Ligų paplitimas ir epidemiologinė situacija įvairiose pasaulio šalyse nuolat kinta, todėl prieš kiekvieną kelionę derėtų pasitarti su gydytoju infektologu ir pasiskiepyti rekomenduotinais skiepais. Taip pat reikia nepamiršti, kad skiepai keliautojams yra skirstomi į planinius, rekomenduojamus ir privalomus.

kelionė
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Privalomieji skiepai: geltonojo drugio, meningokoko (vykstant į Meką), poliomielito (vykstant į didelės rizikos zonas) ir kt.

Rekomenduotini skiepai: choleros, hepatio A, hepatito B, gripo, vidurių šiltinės, japoniškojo encefalito.

Planiniai skiepai: difterijos/stabligės/kokliušo, tymų/epideminio parotito/raudonukės, tuberkuliozės ir kt.

Skiepytis geriausia pradėti 4–2 savaites iki planuojamos kelionės, kad spėtų pasigaminti pakankamai antikūnų, kovojančių su ligomis, nuo kurių skiepijatės. Jei to nepadarėte laiku, pasiskiepyti verta ir prieš pat kelionę.

Keliautojo vaistinėlė

Ruošiantis į kelionę patarčiau susirinkite svarbiausių priemonių ir vaistų rinkinuką, kuris padės jei netikėtai kelionėje sunegaluotumėte:

Drėgnos servetėlės ar dezinfekcinis skystis rankų higienai.

Milteliai geriamiesiems rehidrataciniams tirpalams gaminti.

Probiotikų kapsulės.

Aktyvuotos anglies tabletės.

Virškinimo fermentų kapsulės (sveikstant ar dar tebeviduriuojant palengvins maisto virškinimą ir įsisavinimą).

Diosmektito milteliai, sugeriantys į save sukėlėjus ir pasišalinantys iš organizmo su išmatomis.

Simetikono lašiukai ar kapsulės nuo meteorizmo, padeda palengvinti pilvo skausmus .

Nevartokite viduriavimui stabdyti skirtų vaistų, juos galima vartoti tik funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Jei juos vartosite esant infekcinės kilmės diarėjai, tik stabdysite sukėlėjų pasišalinimą iš organizmo. Taip pat savarankiškai nevartokite jokių antibiotikų, jie vartojami tik itin sunkioms viduriavimų formoms gydyti bei skiriami tikslingai pagal sukėlėją.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • 10 paprastų patarimų, kad naujo derliaus gėrybės nesusargdintų vaiko
  • sergu-27
    5 taisyklės, ką daryti, kai vaikas vemia
  • viduriuoja3
    Apsinuodijo ar apsikrėtė viduriavimo virusu?
  • desros
    Apsinuodijo pakelės užkandinėje
  • kelionė
    Atostogos užsienyje su vaikais: daugiausiai nerimo šiemet kėlė... ausų uždegimai ir peršalimai
  • Pavargusi mama
    Dirgliosios žarnos sindromas – kaip nustatoma diagnozė. 2 dalis
  • Dr. Vaidotas Urbonas: Mikrobiota – žodis, kurį žinosime kiekvienas
  • vasara
    Išvirkščioji vasaros pusė – perkaitimai, perpūtimai, įgėlimai, nudegimai saulėje
  • ligoninė
    Kaip keliauti, kad vaikų ligos visko nesugadintų. Šeimos įstorija
  • daržovės
    Kaip pasikeitęs gyvenimo ritmas sukėlė virškinamojo trakto ligų bangą
  • vaida
    Keliauju su Vaida. Apie vieną padūkusią mamą, kuri iš mažiausios kelionės padaro stebuklą
  • Iškyla
    Ką daryti, kad šiltos dienelės nepraeitų slaugant viduriuojančius vaikus?
  • ledai1
    Ką valgyti kelionėse, kad jos nesibaigtų kurorto ligoninėje
  • Mūsų vaikai suvalgo vis daugiau kiaušinių – kodėl ir kiek jų iš tiesų reikia
  • kelionė
    Nuo kokių ligų paskiepyti vaiką, jei susiruošėme į kitą šalį
  • pilvuko bėdos
    Pilvuko streikas vasarą
  • bakterijos
    Probiotikų trūkumas organizme gali sukelti sunkias ligas. Ką valgyti, kad žarnynas pasakytų AČIŪ
  • atostogos
    Profesoriaus patarimai, kaip išvengti kelionių palydovų – virškinimo ir tuštinimosi sutrikimų
  • darželis
    Ruduo. Darželis. Virusai. Ligos. Schema, kurią žino visų mažylių tėvai
  • vaistai
    Senas geras „angliukas“ ir visiškai pasikeitusios jo vartojimo rekomendacijos
  • sportas
    Sprotuojančių vaikų mityba – jiems reikia daug kuro ne tik sportui ir mokslui, bet ir augimui
  • tualetas
    Sveikata prasideda vaiko pilve. Profesoriaus patarimai, 1 dalis
  • Turkija, pasibaigusi ligoninėje. Dvi istorijos apie atostogas „viskas įskaičiuota ligoninėje“
  • Vaikas mėgsta persimonus. Ar jie sveiki ir kiek duoti?
  • nevalgo darželyje
    Vaiko imuniteto pagrindas – žarnyne. Gydytoja dalinasi, kaip maitinti vaiką, kad jo imunitetas būtų geras
  • Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
    Vaikui skyrė probiotikų. Ką reikia žinoti prieš perkant
  • cistitas
    Vandenį klozete nuleiskite uždarę dangtį: tai tik vienas iš patarimų viduriuojant
  • vasara
    Vasaros pirkinių rinkinys „Nulis ašarėlių“. Su šiuo sąrašu nesugaišite laiko, ir būsite saugūs iki vasaros pabaigos
  • antalija 2011 09 (85)
    Į pavojingų patiekalų sąrašą įtraukti... kotletai
Gairės: Kaip gydyti viduriavimąKeliautojų diarėjaKodėl vaikas viduriuojaVaikas suviduriavo kelionėjeVaikas viduriuojaVaikas viduriuoja kelionėjeVaikų diarėja
Next Post
terminas

Kritiniai laikotarpiai, kurie gali paveikti vaiko dvasinę energiją

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


+ trys = 11

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Mamos skalbykla atidaryta! Patarimai, kaip skalbti vaikų drabužius
Yra ne viena priežastis, kai svoris auga „iš oro“, ir kalorijų skaičiavimas nieko neduos
Anželos ir Žygimanto Gečų šeimoje auga ketverių su puse metukų performeris Žakas
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras
Jei planuojate šeimos fotosesiją – patyrusios fotografės patarimai

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Juda ir garsiai kalba, trukdo kitiems vaikams, nesusikaupia ir elgiasi, kaip jam šauna į galvą. Judrus ar hiperaktyvus?
Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
saulės apsauga
vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams

Vaikystės sodas

privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos