Kiaušiniai yra tobulas vaikų maistas. Vaikų gydytojos paklausėme – kiek ir kokių duoti vaikui?
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Gydytoja, statistika sako, kad lietuviai suvalgo po kiaušinį per dieną. Ar tikrai tiek daug?
Tiesa, statistika tokia, tačiau čia skaičiuojami ne tik tie kiaušiniai, kuriuos išverdame ar išsikepame, bet ir tie, kurie patenka į blynus, pyragus, kurie naudojami parduotuvėse parduodamų gaminių receptuose.
Brangstant kitiems produktams, kiaušiniai išlieka santykinai pigūs, todėl jų vartojimas kasmet vis didėja. Vadinasi, ir mūsų vaikai suvalgo vis daugiau kiaušinių.
Sveikam suaugusiam žmogui per savaitę rekomenduojama suvalgyti 3–4 kiaušinius. Vyresniems nei 2 metų vaikams galima suvalgyti 2–3 kiaušinius per savaitę.
Nuo kada duoti paragauti pirmojo kiaušinio?
Mes savo kūdikystėje kiaušinių gaudavome jau nuo kelių mėnesių. Dabar požiūris pasikeitęs, vaikams jų siūloma duoti nuo metų. Nors kiaušinis yra puikus produktas, tačiau per anksti įvestas gali alergizuoti. Alergiją gali sukelti tiek kiaušinio baltymas, tiek trynys, todėl reikėtų atsisakyti senovinio įpročio įtrinti virto kiaušinių trynį į košę.
Kiaušinių dabar yra visokių – ar iš tiesų skiriasi kokybė tų, kurie tiekiami iš didelių paukštynų, ir tų, kuriuos padėjo „laisvėje augintos vištos“?
Perkant kiaušinius, o ypač vaikui, reikia atsiminti, kad kiaušinis kiaušiniui nelygu. Kiaušinių kokybei turi įtakos vištų laikymo sąlygos, lesalo sudėtis, metų laikas, kiaušinių dėjimo intensyvumas. Paprastai paukštininkystės ūkiuose vištos laikomos tamsiose, tvankiose, perpildytose patalpose, lesinamos pašarais, pagamintais iš produktų, kurių natūralioje gamtoje net nelestų. Nors paukštynų vištos deda daugiau kiaušinių, tačiau jie mažesni, baltesni, vandeningesni, juose daugiau baltymo ir mažiau trynio nei kaimiškų vištų kiaušiniuose. Parduotuvėse pirktų kiaušinių spalvai paryškinti gali būti naudojamos sintetinės pigmentinės priemonės. Sintetinių priedų pridedama ir į vištų dedeklių pašarus, tuomet jų kiaušinių tryniai būna ryškesnės spalvos. Tuo tarpu kaimiškų vištų ryškiai geltoną trynio spalvą lemia didesnis vitamino A kiekis. Trynio spalva priklauso ir nuo metų laiko: žiemą dedamų kiaušinių tryniai būna šviesesni, vasarą (ypač lauke lakstančių vištų) geltonesni.
Naminių vištų kiaušiniai yra brangesni, tačiau be jokios abejonės vertingesni.
Pirkdami kiaušinius atkreipkite dėmesį į jų žymėjimą. Ant kiaušinio lukšto esančiame žymenyje pirmasis skaičius reiškia vištų dedeklių laikymo būdą:
3 – vištos buvo laikomos apie 750 cm² ploto ankštuose narveliuose, kad vištos nesikapotų joms būna nutrumpinami snapai.
2 – vištos buvo laikomos patalpoje, jos laisvai galėjo vaikščioti ant kraiku pakloto grindinio, tokios vištos dvigubai ilgiau gyvena nei pirmosios.
1 – vištos galėjo laisvai lakstyti po kiemą, matyti dienos šviesą, rankioti vabalėlius, žoleles, rankioti augalų sėklas ir kitaip papildyti savo racioną.
0 – taip žymimi ekologiški kiaušiniai, sudėti vištų, maitintų ekologiškais grūdais.
Dauguma įsitikinę, kad kuo rudesnis kiaušinio lukštas, tuo kiaušinis vertingesnis?
Deja, nuo kiaušinio spalvos nepriklauso nei jo skonis, nei jo mitybinė vertė. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo juos dedančių vištų veislės. Baltaplunksnės vištelės deda baltus kiaušinius, raibos vištos deda kiaušinius rudu lukštu.
Yra keli požymiai, kaip atpažinti kokybišką kiaušinį:
Lukštas tvirtas, nesuskilinėjęs.
Perskėlus žalią kiaušinį, baltymas lengvai ir greitai atsiskiria nuo lukšto vidinės pusės
Kiaušinis ne per daug vandeningas – žalio kiaušinio turinį išleidus ant lygaus paviršiaus, jis neturi per plačiai pasklisti, trynys turi būti apvalus, apgaubtas taisyklingos formos tirštu, lipniu baltymu be kraujo priemaišų, gyslelių, dėmelių.
Kas vertingiau – baltymas ar trynys?
Tiek baltymas, tiek trynys yra vertingos dalys, jose yra skirtingų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų, reikalingų organizmui. Vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Viename kiaušinyje yra apie 70–80 kcal. Kiaušinio baltymas yra pats artimiausias žmogaus baltymams, todėl laikomas baltymo etalonu. Tai beveik tobulas baltymų šaltinis, jame daug visaverčių, nepakeičiamų amino rūgščių, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (natrio, sieros, chloro, kalio), šiek tiek riebalų. Žmogus pasisavina net 98 proc. suvalgyto kiaušinio maistingųjų medžiagų.
Kiaušinio trynyje yra 2 kartus daugiau mineralinių medžiagų nei baltyme: kalio, kalcio, geležies, fosforo, sieros, magnio, natrio ir kt. Trynyje yra daug vitaminų: A, B1, B2, D, E, PP. Vitamino D daugiau nei kiaušinyje yra tik žuvų taukuose.
Sveikiausia valgyti vidutiniškai išvirtus kiaušinius, nes iš tokių lengviau pasisavinami vitaminai, o baltymai verdant tampa lengviau virškinami. Prieš verdant, kiaušinius vertėtų palaikyti kambario temperatūroje ir dėti į šaltą pasūdytą vandenį, kad nuo karščio nesuskilinėtų lukštas.
Nuo žalių kiaušinių galime užsikrėsti salmonelėmis. Nors „gogelmogelio“ nebevalgome, bet yra dar daug gaminių, kuriuose naudojami termiškai nepadoroti kiaušiniai. Kodėl?
Tiesa, kiaušiniai yra tiesiogiai susiję su viena dažniausių bakterinės kilmės žarnyno infekcijų – salmonelioze. Visi esame girdėję, kaip po puotos kavinėje pradeda viduriuoti visi vestuvių ar jubiliejaus svečiai, arba į lovas atgula vaikų stovyklos pamaina. Dažniausiai tokiam proveržiui tereikia nedidelės klaidos virtuvėje. Kadangi visi žinome apie salmoneliozę, konditerijoje ir kulinarijoje naudojami kiaušinių milteliai ar pasterizuoti kiaušiniai. Didesnė tikimybė užsikėsti valant namuose pagamintą maistą.
Kaip pasireiškia „kiaušinių liga“ salmoneliozė?
Bakterijos salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą, užsikrėtęs žmogus viduriuoja, karščiuoja, jam skauda pilvą ir galvą. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkiausiai serga kūdikiams ir maži vaikai.
Salmonelėmis galima užsikrėsti ne tik nuo žalių kiaušinių, bet ir nuo paukštienos, pieno, kiaulienos, jautienos, net daržovių, jeigu jos užterštos gyvūnų fekalijomis. Gera žinia, kad salmonelės žūsta termiškai apdorojant maistą, todėl nuo jų nesunku apsisaugoti.
Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
Todėl labai svarbu laikytis šių higienos taisyklių:
Nevalgykite žalio ar nepakankamai termiškai apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos, kiaušinių, pieno.
Prieš gaminimą visada nuplaukite vištieną bei kitą mėsą.
Gerai išvirkite ar iškepkite vištieną ir kitą mėsą, prieš valgydami įsitikinkite, kad nebėga rausvas skystis.
Neragaukite žalios mėsos, faršo.
Nevartokite suskilusių ar nešvarių kiaušinių.
Nevalgykite ilgai pastovėjusių kiaušinių, nes kiaušiniui senstant plonėja lukštas ir bakterijoms lengviau prasiskverbti į vidų.
Neplaukite nupirktų kiaušinių, nes nuplovus panaikinama apsauginė plėvelė ir bakterijos prasiskverbia.
Valgykite tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius, trynys neturi būti skystas ar minkštas.
Venkite maisto su žaliais kiaušiniais – namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl yra saugūs.
Maistą gaminkite taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą – plaukite ne tik rankas, bet ir įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota mėsa. Žalią mėsą, daržoves ar pagamintus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių. Stenkitės, kad šaldytuve laikomi pagaminti maisto produktai nesiliestų su žaliais.
Salmonelės sukelia bakterinį viduriavimą, o tokie būna sunkesni nei virusiniai (kai vaikas užsikrečia rota-, noro- ar kitais viduriavimo virusais). Esant bakterinei žarnyno infekcijai, pakyla aukštesnė temperatūra, ji sunkiau krenta, užsikrėtęs žmogus blogiau jaučiasi, labiau skauda pilvą, ypač prieš tuštinimąsi, gali tuštintis su krauju.
Bakteriniai susirgimai gydomi antibiotikais, jų skirs ir susirgus salmonelioze?
Antibiotikais bakterinis viduriavimas šiais laikais gydomas retai, nes tai neturi įtakos ligos eigai ir trukmei. Svarbiausia atkurti skysčių ir druskų netekimą.
Bakterinių kaip ir virusinių viduriavimų gydymui skiriami probiotikai. Jie labai pagerina savijautą bei palengvina viduriavimą. Probiotikus ūminiam gastroenteritui gydyti rekomenduoja Europos vaikų gastroenterologų draugijos gydytojai. Vartojant probiotikus, viduriavimo trukmė sutrumpėja apie parą, ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažinamas skysčių netekimas, skatinama virškinamojo trakto audinių mityba, gerinamas medžiagų pasisavinimas ir imunitetas. Praėjus viduriavimui, probiotikus rekomenduojama vartoti dar 5–7 dienas, o esant reikalui galima tęsti probiotikų vartojimą mėnesį ir ilgiau. Jei bakterinės kilmės viduriavimas buvo gydytas antibiotikais, probiotikai yra būtini, siekiant atstatyti tinkamą mikrobiotą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
