Vasarą padidėja sirgimas bakterinėmis žarnyno ligomis, kuriomis dažniausiai užsikrečiame nuo maisto ir gėrimų. Ar galite patikėti, kad sukėlėjų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių!
Ligos puode
Žarnyno infekcijoms itin palankus šiltas oras, nes jame ligų sukėlėjai gali sparčiai daugintis. Paprastai žarnyno infekcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, aukšta temperatūra. Tačiau, pavyzdžiui, listeriozei būdingi ir tokie simptomai kaip raumenų ir sąnarių skausmas, angina ir limfmazgių uždegimas. Nors Lietuvoje šios ligos susirgimų registruojama nedaug, tačiau svarbu žinoti, kad ji itin pavojinga nėščiosioms ir naujagimiams.
Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji žarnyno infekcijos simptomai, skiriasi, priklausomai nuo ligos sukėlėjo. Užsikrėtus salmonelioze, simptomai paprastai trunka 4–7 dienas ir dauguma pasveiksta be specifinio gydymo. Tuo metu pirmieji kampilobakteriozės požymiai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo ir trunka nuo 1 iki 10 dienų.
Visomis žarnyno infekcijomis dažniausiai serga vaikai iki 6 metų.
Šių ligų priežastimi gali tapti gyvūnų ekskrementais užterštos daržovės ar net sergantys augintiniai: katės ir šunys. Tačiau dažniausiai užsikrečiama valgant termiškai blogai apdorotą mėsą, paukštieną, kiaušinius ar geriant nevirintą pieną.
Kaip pakoreguoti maisto gamybos įpročius vasarą?
*Pirmiausia pasirūpinkite tvarka šaldytuve – šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto niekuomet nelaikykite šalia žalios mėsos, daržovių ar kiaušinių. Taip išvengsite kryžminio maisto užteršimo.
*Greičiausiai gendančius produktus šaldytuve laikykite šalčiausiose, arčiausiai šaldiklio esančiose lentynose (jos gali būti viršuje arba apačioje, priklausomai nuo modelio).
*Maistas sąveikauja ne tik keptuvėje, bet ir šaldytuve. Skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą. Geriau juos sudėkite į atskirus indus ir padėkite į skirtingas lentynas.
*Pieno produktų tinkamumo vartoti laikas nustoja galioti po pakuotės atidarymo. Bet kurį atidarytą pieno produktą galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas.
*Žuvys turi būti išskrostos kuo greičiau (vidus genda greičiausiai), tačiau neskubėkite išsiskirti su žvynais ir oda – jie apsaugo žuvį nuo sugedimo ilgesnį laiką (iki 48 valandų). Mėsa gali būti laikoma ilgiau, jei ji yra nepjaustyta, atskirta nuo kaulo (iki 5 dienų). Maltos mėsos tinkamumo vartoti laikas neviršija 8 valandų.
*Žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos ypač sparčiai dauginasi maisto produktuose, kai temperatūra yra aukštesnė nei 10°C. Todėl nepatariama valgyti kelias valandas ant stalo stovėjusio maisto, o būdami gamtoje greitai gendantį maistą (karštai rūkytą mėsą ar salotas) visuomet laikykite krepšyje su šaldymo įranga, nes kitaip jis gali tapti apsinuodijimo priežastimi. Jeigu paliksite maistą ant stalo per karščius, pavyzdžiui, 4–5 valandoms, galite net plika akimi pamatyti, kaip jis dengiasi pelėsio pūkeliu.
*Taip pat „akyse“ per kelias valandas karštyje gali sugesti vaisiai, uogos. Todėl jeigu žiemą ant virtuvės stalo laikėte vaisių lėkštę, dabar juos laikykite šaldytuve.
*Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti muilu ir vandeniu, todėl plaukite rankas ne tik pasinaudoję tualetu ar prieš ruošdami maistą, bet ir jį gamindami. Taip pat kuo dažniau valykite virtuvės stalų ir pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius.
*Žalią mėsą, daržoves ar paruošus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių. Be to, nepamirškite nuolat dezinfekuoti kempinėles ir šluostes – tą darykite virindami ir pamerkdami jas į buityje naudojamus specialiai tam skirtus tirpalus.
*Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą visuomet kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu.
*Gaminamas patiekalas, ypač mėsa, paukštiena, turi būti gerai išvirtas, iškeptas ar kitais būdais tinkamai termiškai apdorotas. Gaminimo metu iš mėsos išsiskiriančios sultys turi būti skaidrios, bespalvės. Patariama laikytis reikalavimo gaminimo metu pasiekti ne žemesnę kaip 68°C temperatūrą patiekalo viduje, o sriubas, troškinius kaitinti iki 70°C temperatūros.
*Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą visuomet laikykite šaldytuve, nes bakterijos kambario temperatūroje sparčiai dauginasi.
Jeigu vis dėlto…
Jeigu vaikas vis dėlto suviduriavo, laikykitės standartinio plano:
Patariama gerti kuo daugiau negazuoto mineralinio vandens ar specialaus geriamojo tirpalo, kurį galima įsigyti vaistinėse. Skysčių trūkumui atkurti netinka sultys ar įvairūs vaisvandeniai.
Svarbu valgyti maistą, turintį mažiau skaidulų: kruopas, bulves, jogurtą, kefyrą, džiūvėsius, virtus obuolius ir bananus.
Jei ligonis gerai jaučiasi, jį galima gydyti namuose probiotikais, o jeigu viduriavimas labai gausus, – vandenį sulaikančiais preparatais.
Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems vaikams žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų pradingsta. Tačiau jei ilgiau nei tris dienas laikosi aukšta (virš 38°C) temperatūra, vaikas viduriuoja labai dažnai, su krauju ar gleivėmis, vemia, jaučia sausumą burnoje, galvos svaigimą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Specialisto pagalba itin svarbi, kai žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams.
„Mamos žurnalas“
