Kaip tuštinasi „krūtininiai“ ir „mišininiai“ kūdikiai

kakučiai

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas – išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai – sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Kaip turi tuštintis sveikas vaikas? Atsako vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.

Kas mano vaikui?

Pirmosiomis savaitėmis po gimimo ir vėlesniais mėnesiais kūdikio virškinamajame trakte vyksta daugybė intensyvių pokyčių, kurie gali sukelti mažyliui nepatogumo jausmą, skausmą pilve, išmatų konsistencijos pokyčius, neramumą, prastą apetitą, verksmą, sutrikusį nakties miegą.

Dažnai kūdikiui sunegalavus mamas kamuoja nežinia. Ar mano vaikelis sunkiai serga? Ar tai praeis? Ar jau kreiptis į gydytoją, ar bandyti susitvarkyti pačiai? Jeigu tai norma – kaip padėti vaikui ir ar išvis reikia kažką daryti, gal viskas praeis savaime? O gal jam užsitęsusi sunki liga, kurios niekas iki šiol nepastebėjo?

Kad suprastumėte, kas darosi jūsų vaikučiui, turite susipažinti su keliais normalios vaiko raidos ypatumais bei keliais terminais, kurie padės susiorientuoti situacijoje.

Kaip tuštinasi naujagimiai

Tranzityvieji (pereinamieji) kūdikių žarnyno pokyčiai – tai ne liga, o normalūs kūdikio virškinamojo trakto pokyčiai, jiems nereikia jokio gydymo, jokios pagalbos ar ypatingo dėmesio.

Pirmąsias 2–3 paras naujagimis tuštinasi vadinamuoju mekonijumi – tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis.

Po to 2–4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6–7 kartus per parą. Tai vadinama „tranzityviuoju žarnyno kataru“ – tarsi savaime praeinančia žarnyno sloga.

Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“. Naujagimis tuštinasi nuo vieno iki kelių kartų per parą.

Jei pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimiui užkietėja viduriai, būtina vaikų chirurgo konsultacija dėl galimų įgimtų žarnyno defektų.

Kaip tuštinasi žindomi kūdikiai

Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3–4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2–3 paras (daugiausiai iki 7 parų). Tai normalu, nes kūdikis tiesiog suvirškina visą suvalgytą motinos pieną.

Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia. Jeigu retai besituštinančio kūdikio svoris auga normaliai, nereikėtų nerimauti, kad jam trūksta pieno, ir nederėtų pradėti papildomo primaitinimo mišiniais.

Normali kūdikio išmatų spalva – nuo švelniai žalsvos iki ryškiai geltonos, kvapas panašus į rūgščios varškės.

Žindomų kūdikių viduriai neužkietėja, nes motinos piene esanti laktozė pritraukia vandens molekules ir taip užtikrina normalią kūdikio išmatų konsistenciją bei neleidžia jų viduriams užkietėti.

Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos. Tai padeda išvengti ir pilvo dieglių, kuriuos gali sukelti nesuvirškintas saldaus pradinio pieno laktozės perteklius.

Jei žindanti motina užvalgo produktų, laisvinančių vidurius (burokėlių, grybų, slyvų, abrikosų, vynuogių), jos kūdikio išmatos irgi taps skystesnės.

Kaip tuštinasi mišinukais maitinami kūdikiai

Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos. Maitinant mišinuku viduriai užkietėja todėl, kad kūdikis gauna nepakankamai mišinio ar skysčių.

Jei kūdikiai permaitinami pieno mišiniu, ypač pirmąsias 2 gyvenimo savaites, arba jei mišinius gamindama mama nori pamaitinti kūdikį sočiau ir daro mišinį tirštesnį, nei rekomenduoja gamintojas, kūdikis gali pradėti tuštintis vandeningomis išmatomis.

Dirbtinai maitinamų bei žindomų kūdikių išmatos gali būti per skystos ir tuomet, kai jie per anksti pradedami papildomai maitinti (anksčiau nei 4 mėnesių) ar kai papildomo maitinimo produktai duodami per rupios konsistencijos ar per riebūs.

Vidurių užkietėjimas arba skysti viduriai gali būti ir vienas iš mišinio netoleravimo požymių.

Vyresnio amžiaus kūdikiams viduriai gali užkietėti, kai kūdikiai gauna per daug ryžių, manų košės, sausainių, miltinių patiekalų, riebalų, per mažai ląstelienos ir termiškai neapdorotų daržovių ar šviežių vaisių bei šviežiai spaustų sulčių, kai per daug duodama vitamino D3.

Vyresnio amžiaus vaikams viduriai gali kietėti dėl skausmingų įtrūkimų išangės srityje ar dėl vengimo tuštintis ne namų aplinkoje (pvz., lopšelyje, darželyje, svečiuose).

Kaip formuojasi žarnyno sveikata

Gimdymo metu, naujagimiui keliaujant gimdymo takais iš sterilios gimdos aplinkos, ant jo odos ir gleivinių patenka motinos gimdymo takuose esantys mikroorganizmai. Gimus naujagimiui jo mikrobiotą toliau papildo mikroorganizmai iš aplinkos, nuo suaugusiųjų rankų, drabužių, iš oro. Ši mikrobiota – tai ne vien tik vadinamosios „gerosios bakterijos“, bet ir santykinai patogeniniai mikroorganizmai (stafilokokai, balkšvagrybiai ir kt.).

Motinos piene yra medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų (bifidobakterijų) dauginimąsi. Bifidobakterijos neleidžia daugintis santykinai patogeniniams mikrobams naujagimio žarnyne. Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą. Pieno mišinukuose nėra šių svarbių medžiagų, esančių motinos piene, todėl mišiniais maitinami kūdikiai dažniau serga virškinamojo trakto infekcijomis.

Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai (FVTS)

FVTS – tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų. Vaikai, patiriantys psichologinį stresą, dažnai simuliuoja ar pasunkina ligos simptomus, norėdami sau dėmesio.

FVTS gali pasireikšti:

Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5–6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų. Apie tai plačiai rašėme praėjusiame „Mamos žurnalo“ numeryje.

Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3–4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3–10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama. Pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo, karščiavimo ar kitų infekcijos klinikinių požymių irgi nebūna.

Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto. Būklę galite šiek tiek palengvinti vaiko valgiaraštyje sumažindami lengvai pasisavinamų angliavandenių kiekį.

Dažniausios šio virškinimo sutrikimo priežastys:

Per didelis lengvai pasisavinamų angliavandenių kiekis maiste (sultys, saldūs gėrimai, laktozė, fruktozė, sorbitolis).

Per mažas riebalų kiekis maiste.

Pagalba vaikui: ribokite saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus. Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens. Vaikas turi būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio – tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį. Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviežių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų. Riebalai turi sudaryti bent 35 proc. bendro paros kalorijų kiekio.

Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko. Tuomet kūdikiai prieš pasituštindami stanginasi apie 10 minučių, verkia ir stena, tik tada pasituština normalios konsistencijos minkštomis išmatomis.

Cikliniai vėmimai būdingi 2–7 metų vaikams. Tai daugkartinis vėmimas, pasireiškiantis ne dėl virškinamojo trakto infekcijos.

Vidurių užkietėjimas irgi ali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Kaip jau minėjau, žindomų sveikų kūdikių viduriai neužkietėja.

Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai. Vidurių užkietėjimas arba skysti viduriai gali būti ir vienas iš mišinio netoleravimo požymių.

Kada sunerimti?

Jei kūdikiui pakilo temperatūra, jis prastai valgo, gausiai atpylinėja ar vemia, jį vargina pilvo diegliai, viduriuoja skystomis vandeningomis, putotomis su žalsvomis gleivėmis ar kraujo gyslelėmis blogo kvapo išmatomis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų laiku atlikti reikalingi tyrimai žarnyno infekcijoms diagnozuoti.

Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais. Be to, pienas atstato prarastų skysčių bei elektrolitų balansą, pakankamą lengvai suvirškinamų maisto medžiagų kiekį. Jei vemiantis ar viduriuojantis mažylis gerai žinda, jam gali užtekti vien motinos pieno skysčių balansui atstatyti, nereikės lašinės skysčių infuzijos į veną.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 + trys =

Kitos temos: