Neringos Banienės nuotr.
Pasiimdami vaiką iš darželio pirmiausia paklausiame, ką jis valgė. Pediatrai siūlo pridurti ir dar vieną klausimą: o kaip tą dieną vaikas tuštinosi? Iš tiesų – vaiko išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą. Pokalbiui pakvietėme docentą Algimantą Vingrą.
IŠMATŲ SPALVA. Ką mama gali nuspėti apie vaiko sveikatą iš išmatų spalvos?
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui, įtariant apsinuodijimą vaistais ar buitine chemija, buvo duota keli gramai anglies tablečių. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus, išmatos būna labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Tamsesnės išmatos ir kietesnės išmatos 1–2 kartus gali pasirodyti, kai vaikas suvalgė daugiau mėlynių. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai priešmokyklinio amžiaus vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).
Rudos spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek išsiskyrė tulžies valgant atitinkamus patiekalus, skatinančius jos išsiskyrimą, pvz., turinčius riebalų.
Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės, išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Tokios išmatos bus 1–2 kartus, tol, kol suvalgyti produktai pasišalins iš žarnyno.
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių, paprikų, pomidorų.
Rusvai žalios ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau suvalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį.
Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Pastebėjus tokias išmatas būtina kreiptis į gydytoją, nes galima įtarti virusinės kilmės kepenų uždegimą. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių.
IŠMATŲ KONSISTENCIJA. Kokia normali išmatų konsistencija? Kaip iš išmatų atspėti, kad vaikas jau viduriuoja ar kad viduriai jau užkietėjo?
Teigti, kad vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnės. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis.
Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra – „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių – aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).
IŠMATŲ PRIEDAI. Ką rodo nesuvirškinti maisto gabaliukai išmatose, gleivės, kraujas? Ar visada tai ligos ženklai?
Maisto gabaliukai. Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra. Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais – kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai normalu.
Gleivės. Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą.
Kirminai. Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete.
Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai – organizmo parazitai. Jų pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skirs gydymą. Kovojant su kirminais, svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti, pvz., neskatinti vaiko žaisti smėlio dėžėse, vis dar pasitaikančiose senos statybos namų kiemuose.
Kraujas. Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras), ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
IŠMATŲ KVAPAS. Ar jis slepia kokią nors informaciją?
Studijoa „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia – dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūkta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
TUŠTINIMOSI DAŽNUMAS. Ar yra „kalendorius“, kiek dažnai turi tuštintis vaikas iki 3–5 metų?
Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1–3 kartus per parą.
Per kiek laiko vaikas iškakoja suvalgytą kietą daiktą, pavyzdžiui, mamos žiedą? Kiek trunka kelionė virškinamuoju traktu?
Kai vaikas tuštinasi 1–3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8–24 val. nuo jų prarijimo momento.
KAIP PADĖTI PIVUKUI. Kokie požymiai rodo, kad sutriko žarnyno veikla?
Vaikų ir suaugusiųjų žarnyne gyvena per 500 įvairių rūšių bakterijų. Apie daugelį iš jų kol kas dar ne viskas žinoma.
Dalis jų žmogui kenkia, sukelia įvairias ligas, kitos – gerosios – atvirkščiai, padeda, saugo šeimininką nuo žalingųjų.
Kiekviename organizme yra skirtingas, tik konkrečiam organizmui būdingas, įvairių bakterijų rūšių kiekis ir santykis.
Kai į organizmą patenka gerųjų bakterijų, jos kiekvieno organizmo gerosioms bakterijoms padeda išgyventi, jas sustiprina jų kovoje už būvį su kitomis žarnyne gyvenančiomis bakterijomis.
Skandinavijoje gerųjų bakterijų vaikams duodama profilaktiškai, mūsų šalyje jos rekomenduojamos po antibiotikų kurso, nusilpus imunitetui, esant virškinimo sutrikimams, alergijai.
Gerųjų bakterijų vaikui duokite tiek, kiek rekomenduoja gamintojas. Ant pakuotės rasite aiškius nurodymus, kiek galite duoti, tad tų nurodymų ir laikykitės. Kol kas nėra įrodymų, kad per didelė gerųjų bakterijų dozė būtų nuodinga.
Kartais mamos klausia, ar vaikui ilgai vartojant gerąsias bakterijas nebus atvirkštinio poveikio – organizmas nepradės tingėti ir nepasigamins jų pats? Ne, taip tikrai nebus, tačiau optimaliausias gerųjų bakterijų kursas, priklausomai nuo situacijos, – iki 2–6 savaičių. Esant reikalui, gerųjų bakterijų kursus galime kartoti kelis kartus per metus.
Jei į organizmą patenka tinkamas kiekis gerųjų bakterijų, jos stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, žarnyno lazdelės atskirų padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, nes išskiria jas naikinančias medžiagas acidofoliną ir acidoliną. Be to, gerosios bakterijos stipriai prilimpa prie žarnų sienelių, taip atimdamos gyvybinę erdvę ir maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių bakterijų. Kai nuslopinamas blogųjų bakterijų augimas, pagerėja kalcio pasisavinimas, kas yra labai svarbu vaikams. Žinoma, kad blogosios bakterijos žarnyne padeda susiformuoti medžiagoms nitrozaminams, kurios turi įtakos vėžiui atsirasti, vadinasi, gerųjų bakterijų vartoti galima ne tik esant problemai (viduriavimui ar vidurių užkietėjimui), bet ir profilaktiškai.
Gerosios bakterijos išskiria fermentus, būtinus suvirškinti pieno produktus, stimuliuoja imuninę sistemą, skatina organizmui svarbių B grupės vitaminų susidarymą, padeda pašalinant iš organizmo cholesterolio perteklių.
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
KADA PASITARTI SU GYDYTOJU. Kokias vaikučio išmatas pamačiusi mama turėtų sunerimti ir kuo greičiau apie tai pasikalbėti su gydytoju?
Kreiptis į gydytoją reikia, kai:
Vaikas pradėjo gausiai viduriuoti, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam pavojingesnis.
Vaikui nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo, viduriams užkietėjus, vaikas netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia.
Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose – kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.
Išmatose aptinkama kirmėlių.
Išmatos tampa baltos, o šlapimas patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas.
Išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
„Mamos žurnalas“
