Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Jūsų siunčiamus klausimus pediatrui galima sugrupuoti į kelias dideles krūvas: maistas, oda, peršalimo ligos ir… „kas kelnėse“. Iš tiesų – vaiko išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą.
Kokios turėtų būti vaikučio išmatos
Etaloninių – idealių – išmatų nėra, nes jos priklauso nuo to, ką vaikas valgo.
Kūdikis, valgydamas tik mamos pieną, gali tuštintis kaskart vis skirtingai: ir kietesnėmis, ir skystesnėmis išmatomis, jose gali būti baltų gumulėlių, jų kvapas gali būti rūgštokas, pasitaikyti daugiau ar mažiau žalsvų juostelių, truputis gleivių, kvapas būdingas išmatoms. Žalių intarpų, žalsvokų gleivių daugiau atsiranda, kai maistas greičiau slenka žarnynu.
Žali intarpai yra tulžis, kuri slenkant žarnynu įgauna įvairaus atspalvio rudą spalvą. Jos intensyvumas priklauso nuo to, koks buvo valgomas maistas ir kiek jis pareikalavo tulžies išsiskyrimo. Pvz., vaikui pradėjus kramtyti, tačiau visiškai nesukramčius maisto, išmatose gali būti maisto gabaliukų. Kai duodama morkų tyrės, daržovių košės su morkomis – išmatos būna morkų spalvos. Vieną dieną žindomas kūdikis gali tuštintis kelis kartus, o paskui tuštintis tik kartą per kelias dienas, ir tai normalu.
Kai vaikas maitinamas neteisingai – vienarūšiais produktais, pvz., tik miltiniais patiekalais, gauna mažai arba iš viso negauna vaisių, daržovių – jam gali užkietėti viduriai.
IŠMATŲ SPALVA. Ką mama gali nuspėti apie vaiko sveikatą iš išmatų spalvos
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).
Rudos spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek išsiskyrė tulžies valgant atitinkamus patiekalus, skatinančius jos išsiskyrimą, pvz., turinčius riebalų.
Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės stiklainiuką išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Tokios išmatos bus 1-2 kartus, tol kol suvalgyti produktai pasišalins iš žarnyno.
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Rausvos išmatos gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso.
Chaki ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau pavalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį.
Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių.
IŠMATŲ KONSISTENCIJA. Kokia normali išmatų konsistencija (nuo gimimo iki 3-5 m.)? Kaip iš išmatų atspėti, kad kūdikis jau viduriuoja ar kad viduriai jau užkietėjo?
Pagal bet kokį vieną simptomą negalima vertinti bet kurio amžiaus vaiko būklės ir apie kažką spėlioti. Teigti, kad kūdikis ar vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo asmeniškas tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginat su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnėmis. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis.
Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra – „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių – aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).
IŠMATŲ PRIEDAI. Ką rodo nesuvirškinti maisto gabaliukai išmatose, gleivės, kraujas? Ar visada tai ligos ženklai? Ar „gyvas“ kraujas, pamatytas išmatose, yra blogiau nei juodos išmatos (kas gali rodyti vidinį kraujavimą)?
Maisto gabaliukai. Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra… Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais – kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai norma.
Gleivės. Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą.
Kirminai. Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete.
Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai – organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą. Kovojant su kirminais svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti.
Kraujas. Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
IŠMATŲ KVAPAS. Ar jis slepia kokią nors informaciją?
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia – dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūkta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
TUŠTINIMOSI DAŽNUMAS. Ar yra „kalendorius“, kiek dažnai turi tuštintis vaikutis nuo gimimo iki 3-5 metų?
Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1-3 kartus per parą.
KADA PASITARTI SU GYDYTOJU. Kokias vaikučio išmatas pamačiusi mama turėtų sunerimti ir kuo greičiau apie tai pasikalbėti su gydytoju?
Kreiptis į gydytoją dera, kai:
* pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis;
* maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia;
* išmatose aptinkama daug gleivių, o jose – kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra;
* išmatose aptinkama kirmėlių;
* išmatos tampa baltos, o šlapimas – patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas;
* išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
DAR ŠIS TAS
Kai vaikas guli ligoninėje dėl virškinimo bėdų, gydytojai prašo mamų neišmesti sauskelnių, į kurias vaikutis pasituštino, nes iš išmatų gali nuspręsti apie ligos eigą. Ką jie „išskaito“ iš išmatų žemėlapio?
Deja, sauskelnės nėra geras pagalbininkas įvertinti išmatoms, nes į sauskelnes kai kurios išmatų priemaišos susigeria.
Pažiūrėję išmatas gydytojai mato, kokių jose yra priemaišų, pvz., gleivių, kraujo, nesuvirškinto maisto likučių, ir jei jos šviežios, koks jų kvapas. Pagal priemaišas įtariama viena ar kita liga arba ji atmetama.
Per kiek laiko vaikas iškakoja suvalgytą kietą daiktą – pavyzdžiui, mamos žiedą? Kiek trunka kelionė virškinamuoju traktu?
Kai vaikas tuštinasi 1-3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8-24 val. nuo jų prarijimo momento.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
