Mamos teiraujasi – ką tai reiškia, jei vaiko kelnaitės kasdien išteptos išmatomis, nors pati mama nuvalo užpakaliuką.
Kas tai yra – „suterštų kelnaičių sindromas“. Vaikas pasituština, nusivalo užpakalį, bet dienos pabaigoje jo kelnaitės būna suteptos išmatomis.
Medicininos terminologijoje išmatų nelaikymas, t.y. tuštinimasis į kelnaites, yra vadinamas enkopreze. Išmatų nelaikymas nustatomas tuomet, kai vyresnis nei 4 metų vaikas vieną ar daugiau kartų per parą išmatomis sutepa kelnaites. Tuomet, kai vaikas sulaukęs 4 metų nenustoja tuštintis į kelnaites arba jas sutepa išmatomis, tuštinasi tam netinkamose vietose – nustatomas pirminis išmatų nelaikymas, o jei buvo nustojęs tepti kelnaites ir vėl pradeda jas teršti – nustatomas antrinis išmatų nelaikymas. Toks antrinis išmatų nelaikymas gali atsirasti, kai vaikas stipriai nerviškai yra sukrėstas, išgyvena, pavyzdžiui, išsiskyrus tėvams, pradėjus lankyti darželį, gimus broliui ar sesei.
Kokios šio reiškinio priežastys?
Reiškinio priežastys gali būti
organinės, kai išmatų laikymo vaikas negali išmokti dėl nervų sistemos pakenkimo arba gaubtinės žarnos išsiplėtimo, tiesiosios žarnos ar/bei išangės raumenų ligos
neorganinės, t.y. funkcinės priežastys.
Dažniau būna neorganinės priežastys. Neorganiniam išmatų nelaikymui būdinga pasikartojantis valingas ar nevalingas tuštinimasis normaliomis ar beveik normaliomis išmatomis tam netinkančiose vietose. Neorganinis išmatų nelaikymas gali būti dėl tuštinimosi, valyvumo įgūdžių nepakankamo mokymo arbavaiko ir šeimos (dažniau motinos) santykių konflikto, pvz., kai motina griežtai iš vaiko ko nors reikalauja, siekia tobulybės, viską kontroliuoja, yra emociškai šalta. Kai lazda perlenkiama, vaikas nesąmoningai mamai keršija – pradeda nelaikyti išmatų arba šlapimo, ar daro ką nors kita, kas nepatinka motinai.
Dažniausia (80-95 proc.) funkcinio išmatų nelaikymo priežastis yra lėtinis vidurių užkietėjimas.
Ar tai kenkia sveikatai, ar reikia sunerimti?
Jei vaikas jau buvo išmokęs tuštintis į puoduką ar tualetą, o dabar jis sutepa kelnaites ilgiau kaip 1 mėnesį, dera apsilankyti pas specialistus – vaikų gastroenterologą ir vaikų neurologą. Ypač svarbu laiku nustatyti priežastį, nes gydymas visiškai priklauso nuo jos.Jei 4 metų ir vyresnis vaikas neišmoksta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis kelnaites ar tuštinasi ne tam skirtoje vietoje, būtina pasitarti su gydytoju.
Ar tai praeinantis dalykas? Per kiek laiko praeis?
Tai priklauso nuopriežasties. Funkcines (neorganines) priežastis galima pašalinti per įvairų laiką.
Priežasčiai atsiradus, negalavimas vėl gali pasikartoti. Konkrečiai užprogramuoti, per kiek laiko praeis, neįmanoma. Keliems vaikams, turintiems tą pačią išmatų nelaikymo priežastį, jis gali praeiti ne per vienodą laiko tarpą. Tai yra natūralu dėl asmenybių skirtumo.
Kai kurios mamos pasakojo, kad taip būna net mokyklą lankantiems vaikams.
Kelnaičių sutepimas – išmatų nelaikymas dėl vienokios ar kitokios priežasties – gali pasitaikyti 2-3 proc. vaikų iki paauglystės periodo.
Koks gydymas?
Gydymas priklauso nuo sukėlusios priežasties. Vidurių užkietėjimo gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis – dieta ir vaistai, speciali mankšta ir vaiko noras atsikratyti negalavimo. Šeima ir vaikas turi suprasti, kad polinkis į vidurių užkietėjimą gali būti paveldimas. Todėl nuolat, visą gyvenimą dera valgyti tai, kas padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Nėra jokių liaudies medicinos priemonių, kurios padėtų visiems ir visada. Tik šeimos gydytojas kartu su gydytoju specialistu, ištyrę vaiką, gali patarti, kas gydymui tiks.
Kaip kalbėti su vaiku, kad jis nekompleksuotų, nesigėdintų? O gal šią problemą ignoruoti, laukti, kol savaime praeis?
Dauguma vyresnių nei 4 metų vaikų supranta, kad išmatų nelaikymas yra nemaloni problema ir jiems, ir juos supantiems. Vaikams, lankantiems darželį, reikia patarti nesigėdyti padaryti „kaka“ darželyje, o ne laikyti, kol sugrįš į namus. Su auklėtoja reikia pašnekėti, kad ji švelniai apsieitų su vaiku ir padėtų atlikti „didįjį reikalą“. Vaikai dėl įvairių priežasčių gali vengti tuštintis darželyje (dėl nepatogaus tualeto, šalto, didelio klozeto, kad mato kiti vaikai, nemoka užsimauti kelnaičių ir susitvarkyti drabužių). Su vaiku, nepriklausomai nuo, lanko jis darželį ar nelanko, apie tuštinimąsi reikia kalbėti ramiai, to dalyko nemistifikuojant, nešnibždant puse lūpų. Jokiu būdu negalima vaiko barti, nes sąmoningai vaikas ir nenori pridaryti į kelnes. Už tai, kad padarys į puoduką, jokių dovanų ir lengvatų žadėti negalima.
Nuo antrų gyvenimo metų vaikas turi būti mokomas atpažinti savo kūno signalus ir pasiprašyti pagalbos, o prašančiam suaugusieji turi tuojau pat padėti, nes vaikas negali laukti. Baimė tuštinti gali atsirasti dėl skausmo tuštinantis. Todėl suaugusiesiems dera pasekti, ar nėra užkietėję vaiko viduriai, nes skausmas atsiranda, kai įplyšta išangė, o ji įplyšta, kai vaikas tuštinasi kietai. Kitaip tariant, reikia neužmiršti pasidomėti, kada ir kaip mažas vaikas tuštinosi. Kai kelis kartus vaikas kentėjo skausmą tuštinantis, vėl jį įkalbinti tuštintis ir šypsotis tikrai sunku. Tokios situacijos turi būti išvengta.
Problemą ignoruoti, manyti, kad ji savaime praeis, negalima. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sukelti vaikų emocinius sutrikimus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios. Bijodamas bendraamžių patyčių toks vaikas vengia kolektyvo, sportinių užsiėmimų, kultūrinių renginių. Jis tampa uždaras, siaurėja jo interesų ratas. Pats vaikas su savo problemomis susitvarkyti nesugeba, o ir iš artimųjų dažnai nesulaukia paramos. Įsisuka ydingas ratas. Emociniai sutrikimai progresuoja, virsta neuroze, kurią gydyti sunku.
Ar kelis kartus per dieną tikrinti kelnaičių švarumą?
Grįžusių iš darželio vaikų, kol jie pripranta prie darželio, kelnaites būtinai reikėtų patikrinti. Save gerbianti mama turėtų išmokyti vaiką kasdien pasikeisti kelnaites, o vakare, kai vaikas jas įdeda į nešvariems skalbiniams skirtą vietą, reikėtų patikrini. Įkyrus, akivaizdus kelnaičių tikrinimas gali įžeisti mažylį, jam sukelti įvairių minčių. Tai darykite subtiliai, kai vaikas nemato arba užmeskite akį, kai vaikas pakviečia padėti jam nusivalyti užpakaliuką. Jei kelis kartus iš eilės pamatėte, kad kelnaitės suterštos išmatomis, bandykite subtiliai situaciją išsiaiškinti. Ramiu tonu su vienu vaiku, negirdint vyresniems broliams ir seserims, išsiaiškinkite, kaip tai atsitinka ir paaiškinkite, ką daryti, kad taip neatsitiktų.
Kalbėdami su vaiku jo problemos nepateikite kaip kažko siaubingo. Pasakykite, kad vaikams taip būna, nebarkite, išmokykite patį apsiplauti, tačiau kontroliuokite, kaip jis tai daro. Kartais apsiplovimo procedūra vaiką veikia taip, kad jis stengiasi nebedaryti į kelnaites.
Gal į kelnaites dėti įklotų?
Jokie įklotai priežasties nepašalina. Jie varžo vaiką, ypač jei jis eina į darželį, nes ištikus reikalui su įklotais vaikas nesugeba susitvarkyti, o ir suaugusieji ne visada būna šalia…. Sauskelnės segamos tik išimtiniu atveju. Gydant išmatų nelaikymą svarbiausia nustatyti priežastį ir ją pašalinti.
Ar padės mitybos pakeitimas? Gal taip atsitinka, kai viduriai būna per skysti?
Viduriavimą lengviau gydyti nei išmatų nelaikymą, nes dažniausiai jis yra ūminis – staigiai užeina ir trunka iki 7 dienų.Mitybą reikia keisti, kai gydytojas nustato, kad išmatų nelaikymo priežastis yra lėtinis vidurių užkietėjimas, nes pro išmatų mases, susikaupusias žarnyne, prasisunkia skysčio, kuris ir sutepa kelnaites.
Kodėl sakoma, kad taip dažniau būna berniukams?
Taip, dažniau tai būna berniukams, tačiau kol kas vienareikšmiškai nėra nustatyta, kodėl taip yra.
Kalbėjomės su docentu Algimantu Vingru.
„Mamos žurnalas“