Mielosios mamos, mano rankos nusviro, o nervai pakriko. Kiekvieną rytą aš jungiu skalbimo mašiną ir grūdu į ją kalną šlapios patalynės. Ne, mūsų namuose negyvena kūdikis ar slaugomas ligonis. Kasnakt į lovą „pridaro“ visiškai sveikas ir guvus mano vaikas. Jam… jau 10 metų. Lukas ramiausiai lanko 4 klasę, draugai ir mokytoja nė nenutuokia apie mūsų tragediją.
Dieną Lukas puikiai laikosi, bet naktį – vis tas pat ir tas pat. Ko tik mes neišbandėme, nueiti kryžiaus keliai. Vaiką net tyrė, ar normaliai išsivystę jo šlapinimosi organai. Važiavome į Vilnių pas vaikų psichiatrą, išklausėme begales patarimų. Psichiatras tvirtina, kad Lukas jaučia vidinę įtampą, todėl ir šlapinasi į lovą. Kokią įtampą? Gyvename normalų gyvenimą, vaikui nieko netrūksta. Dabar bandau atspėti, iš kur ta įtampa: gal iš mokyklos ar kiemo? Bet juk Lukas nuolatos, nuo gimimo šlapinosi į lovą. Vadinasi, jis jau gimė kupinas tos įtampos?
Landžiojau po internetą, perskaičiau ne vieną straipsnį apie šlapinimąsi į lovą. Bet niekas nepasikeitė. Dabar liko tik vienintelis tikslas – kad prišlapintų ne taip gausiai. Tad nuo pietų Lukas (jo pačio sprendimu) beveik negeria.
Mama Laura iš Šilutės
Ar naktinis šlapimo nelaikymas – retenybė, ar dažna vaikų bėda
Nevalingas šlapinimasis miego metu (enurezė) yra sena kaip pasaulis, bet vis dar neišspręsta ir svarbi problema vaikystėje ir paauglystėje.
Po alerginių susirgimų enurezė yra bene dažniausias chroninis vaikų sutrikimas. Enurezė – tai šlapimo nelaikymas (arba nevalingas šlapinimasis) vyresnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Jis gali būti tik naktį, arba ir naktį, ir dieną.
Iki 5 metų amžiaus naktinis šlapinimasis į lovą nelaikomas sutrikimu.
Valingas šlapinimasis susidaro palaipsniui vaikui vystantis ir tobulėjant
Pirmasis etapas. Pirmus 6 gyvenimo mėnesius kūdikis šlapinasi nevalingai – automatiškai prisipildžius šlapimo pūslei, apie 15-20 kartų per parą.
Antrasis etapas. Antrą gyvenimo pusmetį dienomis prieš pasišlapinant kūdikiai dažnai sunerimsta – kuičiasi, leidžia kažkokius garsus. Tai rodo, kad pradeda atsirasti kažkokie noro šlapintis pojūčiai, pradeda formuotis sąmoningas šlapinimasis. Naktį tokio amžiaus vaikai toliau „ramiai“ šlapinasi į sauskelnes.
Trečiasis etapas. Pamažu atsiranda gebėjimas tam tikrą laiką sulaikyti norą šlapintis, susidaro valyvumas, iš pradžių – tik dieną, vėliau – ir naktį. Nustoti šlapintis naktį vaikas turėtų sulaukęs 2-3 metų, bet, kaip minėjau, norma laikoma ir iki 5 metų.
Kodėl dalis vaikų vis dėlto neišmoksta sulaikyti šlapimo
Šią temą medicina nagrinėja seniai, keičiasi teorijos ir gydymo būdai. Pastarųjų metų tyrimai duoda daug naujų duomenų apie šią problemą, ypač apie jos kilmę ir vystymosi sistemą. Svarbios reikšmės turi paveldėjimas. Pateikta įrodymų apie rastus pakitimus chromosomose, susijusius su naktine enureze. Nors esant tiems patiems pakitimams, skirtingiems žmonėms būna skirtinga jų išraiška, priklausomai dar nuo daugelio priežasčių.
Yra 3 pagrindiniai veiksniai, lemiantys enurezę:
Pirma. Santykinai padidėjęs šlapimo kiekis naktį (priklauso nuo tam tikro hormono trūkumo).
Antra. Sumažėjusi šlapimo pūslės talpa ar sutrikusi jos funkcija naktį.
Trečia. Nesugebėjimas sureaguoti į pilnos šlapimo pūslės signalus ir prabusti (miego-prabudimo sutrikimas).
Šlapimo kiekio sumažėjimas naktį, pūslės atsipalaidavimas bei normalus prabudimas reaguojant į pilną šlapimo pūslę – visa tai apsaugo nuo šlapios lovos. Paveldimumas pasireiškia šlapinimosi funkcijos subrendimo nukrypimais.
Pasigaminančio šlapimo kiekis priklauso ne tik nuo sunaudoto skysčio kiekio, bet ir nuo inkstų, hormonų ir nervų sistemos veiksnių, reguliuojančių šlapimo išskyrimo ir šlapinimosi procesą.
Enureze sergantys vaikai nevienodi, jų sutrikimą galėjo lemti skirtingos priežastys. Be jau minėtų fiziologinių priežasčių, turi reikšmės ir šeimos aplinka, dieta, higienos įgūdžių formavimas ir kt. Vis dėlto daugeliu atveju enurezė būna dėl miego sutrikimo. Giliai miegantis vaikas nesureaguoja į norą šlapintis.
Pastaraisiais metais tyrimai patvirtina, kad „šlapia lova” retai būna tik dėl psichologinių problemų. Psichologinės problemos atsiranda dėl jau esamos „bėdos“, kai mažėja vaiko savigarba, atsiranda gėdos ir kaltės jausmas. Vaikystėje nepažeista savigarba labiausiai svarbi asmenybės raidai.
Todėl gydymas reikalingas dar ir tam, kad būtų atstatyta normali vaiko psichologinė būsena. O gydymas tikslingas tada, kai ne tik mama, bet ir vaikas NORI miegoti sausas.
Dažnai ir tėvai, ir gydytojai laikosi „laukimo“ nuostatos, kadangi enurezė dažnai vaikui augant retėja ir praeina. Tačiau pagal pastarųjų metų tyrimus tai ne visai taip. Švedų medikų duomenimis (1998 metų) net 5 proc. 7 metų vaikų kenčia dėl enurezės. Ne gana to, net 0,5 proc. suaugusiųjų nuolatos išgyveną šį nepatogumą. Todėl gydymas vis dėlto reikalingas.
Kaip gydoma enurezė
Duomenys apie įvairius gydymo metodus nevienodi – vieni tą patį metodą labai giria, kiti vertina atsargiai. Reikėtų kiek įmanoma tiksliau nustatyti enurezės priežastį. Todėl, manau, šiandien jau netikslinga vien neurologui gydyti tokius vaikus. Aptardama priežastis minėjau, jog reikia žinoti, ar nesutrikusi inkstų, šlapimo pūslės funkcija.
Pagrindiniai gydymo būdai:
Vaikui skiriama šlapimo išskyrimą mažinančio hormono.
Rekomenduojami žadinantys įtaisai, reaguojantys į pirmuosius šlapimo lašus.
Jei sutrikusi šlapimo pūslė, gali būti skirti kiti vaistai.
Lengvesniais atvejais mažesniam vaikui ar kaip papildoma priemonė skiriama skysčius ribojanti dieta, mankštos pratimai bei psichologinio palaikymo priemonės.
Dėl esamų miego sutrikimų irgi gali būti skiriami vaistai, tačiau visuomet reikia pasverti jų teikiamą naudą ir pašalinį poveikį
Sprendimas skirti gydymą tikslingas tada, kai tėvai ir vaikas yra gerai informuoti bei tikrai nori gydytis. Jie turi suprasti skiriamų vaistų ar gydymo būdų galimybes ir apribojimus bei žinoti, kokias viltis puoselėti.
Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
