Vaiko šlapinimasis į lovą – rimtas išbandymas net patiems kantriausiems tėvams. Susidūrus su šia problema (patalynės skalbimu, džiovinimu) ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Vaikas kankinasi ne ką mažiau. Jeigu vaikas šlapinasi į kelnaites ir pastebi, kad jo amžiaus vaikai to nedaro, gali nusiminti, išsigąsti, užsisklęsti savyje.
Dažnai ši problema yra nematoma, nes apie tai nenoriai kalba ir vaikai, ir tėvai. Daugelis vaikų ir tėvų mano, kad jie yra vieninteliai, susidūrę su šia problema. Tokiu sunkiu metu reikia pagalvoti, kokios informacijos gali prireikti tėvams ir jų vaikučiui. Atsakysime į dažniausiai tėvų pateikiamus klausimus.
Konsultuoja psichologė Gintarė Dailydė ir dr. Julius Neverauskas.
Iki kokio amžiaus normalu, kad vaikutis pridaro į kelnaites (tiek dieną, tiek naktį). Tėvai jaudinasi, kai 2 metų vaikutis pasišlapina, bet gal be reikalo?
Vaiko šlapimo nelaikymas dažnai tėvams kelia daug rūpesčių ir nuogąstavimų. Tėvams svarbu žinoti, kad mažylio dieninis ar naktinis šlapinimasis laikomas natūraliu iki jam sukanka 3 ar 4 metukai. Todėl jeigu 2 metukų vaikas pasišlapina, nėra rimto pagrindo jaudintis. Įvairių tyrimų duomenimis, nevalingas vaiko šlapinimasis tėvams turėtų pradėti kelti nerimą, kai vaikui sueina penkeri. Nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine.
Raip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė – kuomet vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą ir sulaukęs penkerių toliau šlapinasi. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai. Antrinė enurezė – kuomet vaikas buvo nustojęs šlapintis į lovą, o po 6-12 mėnesių pertraukos šlapimo nelaikymas vėl atsinaujino.
Ar ši problema dažna? Gal ji tokia reta ir neaktuali, kad nė neverta apie tai kalbėti?
Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dvejų metukų, 49 procentai – 3 metukų, 26 procentai – 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų. Enureze serga 0,5-2 procentai jaunuolių nuo 15 metų ir suaugusiųjų.
Taigi skaičiai iš tiesų nėra maži ir rodo, kad enurezė labai paplitusi vaikų liga ir verta apie ją kalbėti.
Enurezė, kaip žinia, tėvams ir vaikams sukelia įvairių problemų. Nepaisant šių dienų ligos statistikos ir šiuolaikinio gydymo galimybių, ne tik kaimuose, bet ir miestuose atsitinka, kad sergančių enureze vaikų nestebi gydytojai. Pasitaiko atvejų, kai tėvai galvoja, kad ši liga yra gėdinga ar nepagydoma, todėl laukia, kad vaikas savaime pasveiks.
Kaip dažnai vaikas turi pasišlapinti į kelnes, kad tai jau būtų laikoma problema? Ar kartas per mėnesį – jau enurezė? O kartas per savaitę?
Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti – bent du kartus per mėnesį. Tačiau dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema. Vaikai bręsta individualiai – keturmečio psichologinis amžius gali būti didesnis nei penkiamečio, trejų metukų vaiko psichologinis amžius gali būti didesnis už ketverių metukų ir pan. Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam 3 ar 4 metukų vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio, jis kada nors šią problemą išaugs ir kada nors atsibus sausas.
Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant. Dažnai vaikai blogai miega arba baimindamiesi vėl apsišlapinti stengiasi nemiegoti.
Apsišlapinęs vaikas patiria gėdą, nusivylimą savimi, tėvų pyktį ir pan. Laisvalaikio užsiėmimai (stovyklos, nakvynės pas draugus, išvykos su palapinėmis) tampa labiau traumuojanti negu džiuginanti patirtis. Vaikai, kaip žinia, yra negailestingi ir dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to vaikas pradeda vengti visų situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė, kad kiti pastebės jo problemą ir iš to pasijuoks. Psichologinės pasekmės vaiko savigarbai ir pasitikėjimui tikrai gali būti didelės, todėl ne visada reikia laukti ir tikėtis, kad problemą vaikas „išaugs“. Statistika rodo, kad daugelis vaikų problemą išauga, tačiau ne visi arba išauga vėlesniame amžiuje. Norint išvengti psichologinių problemų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kai vaikui sueina 3-4 metukai.
Ar enurezė gali būti kitų ligų pranašas, kitų ligų požymis (pavyzdžiui, diabeto, inkstų ligų)?
Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju. Rečiau pasitaikančios enurezės priežastys yra fizinės šlapimo takų anomalijos, vidurių užkietėjimas, hiperaktyvumas, kofeino ar alkoholio vartojimas.
Kokios yra šlapimo nelaikymo priežastys?
Jeigu po apklausos ir tyrimų atmetamos kitos ligos, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos.
Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Jo pagalba šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Naujausi tyrimai rodo, kad antidiuretinio hormono (vazopresino) gamybos bioritmas dėl centrinės nervų sistemos nesubrendimo yra sutrikęs apie 80-90 procentų vaikų, sergančių pirminė naktine enureze.
Antroji funkcija – tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė tampa pilna. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą būna atsakingos nugaros smegenys. Prisipildžius šlapimo pūslei, siunčiamas signalas nervų sistemai, o ši atpalaiduoja šlapimo pūslės rauką ir vaikas nevalingai pasišlapina. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai, esantys smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko vaikas pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Naktį prisipildžiusi šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas pabunda ir nueina į tualetą. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas. Vaikai paprastai išauga šlapinimosi problemą, kai gerai veikia viena arba abi šios fiziologinės funkcijos. Kada ir kaip jos vystosi, priklauso nuo paveldėjimo veiksnių.
Vaikas naktį gali pasišlapinti, jeigu labai giliai miega ir dėl slopinimo nejaučia apie šlapimo pūslės prisipildymą informuojančių nervinių signalų į smegenis. Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai, ir smegenys staiga gauna informaciją „noriu šlapintis“. Tačiau šlapimo pūslė jau negali išlaikyti šlapimo tūrio ir vaikas apsišlapina nespėjęs nubėgti iki tualeto.
Anksčiau buvo populiaru dėl enurezės kaltinti nedarnią šeimą, nepritapimą kolektyve – žodžiu, psichologines priežastis. Ar dėl to, kad tėvai barasi, vaikas gali šlapinti į lovą?
Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos. Tuo tarpu vaikui, kuris jau kuris laikas buvo pasveikęs nuo enurezės, išgyvenamas intensyvus stresas gali tapti antrinės enurezės priežastimi.
Ar kai vaikas šiek tiek pasišlapina (besijuokdamas), jau enurezė?
Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda. Tai siejama su dubens apatinių raumenų silpnumu.
Ar naktinis šlapimo nelaikymas gali būti paveldimas?
Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas, ir genetika – viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu, jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą – yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė. Neseniai nustatyta, kad genai, susiję su naktiniu šlapimo nelaikymu, susikaupia žmogaus 13-oje ir 12-oje chromosomose (gali būti, kad ir 5 bei 22).
Kodėl ši bėda labiau kamuoja berniukus?
Iš tiesų naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios. Teigiama, kad mergaitėms šlapimo pūslės kontrolė išsivysto anksčiau negu berniukams. Nors berniukai su šia problema susiduria dažniau, ligos sunkumo ir eigos skirtumų tarp lyčių neaptikta.
Kaip vaikui paaiškinti, kodėl jis šlapinasi į lovą, o jo draugai – seniai nebe?
Yra tėvų, kurie vaikus baudžia arba jiems prisišlapinus rodo aiškų nepritarimą, nepasitenkinimą, nes mano, kad vaikas yra kaltas. Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save. Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas. Svarbu tinkamai paaiškinti mažyliui apie jo problemą.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima paaiškinti paprastai, akcentuojant, kad su tokia problema susiduria daug vaikų. Vyresniems vaikams galima papasakoti išsamiau. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai. Nupiešus šeimos medį, vaikui galima paaiškinti susirgimo tikimybę ir papasakoti, kaip su tuo susidūrė ir tvarkėsi tėvai bei seneliai. Tėvai turi garantuoti paramą, būti atsipalaidavę, užtikrinti saugią emocinę aplinką.
Ką patartumėte tėvams, kurių vaikas naktį (ar dieną) nelaiko šlapimo? Duoti mažiau gerti, naktį žadinti, kad pasišlapintų, ar panašiai?
Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tai akcentuoti, nes šlapinimosi sutrikimai paprastai laikui bėgant išsprendžiami, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
Kiti kasdieniai patarimai gali būti:
Dvi valandas prieš miegą vaikui neduokite gerti daug skysčių. Prieš einant miegoti nuveskite į tualetą.
Paskatinkite vaiką rečiau šlapintis dienos metu, „pakentėti“ ir taip treniruoti šlapimo pūslę, kad ji galėtų išlaikyti didesnį šlapimo tūrį.
Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias – piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių aiškūs pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo. Kalendorius skatina vaiką domėtis savo problema ir įsitraukti į gydymą.
Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikinti vaiko ramybę. Būtina laikytis ir poilsio režimo, t.y. eiti miegoti apie 21 val., nepervargti dienos metu.
Naktį žadinti miegančio vaiko nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti.
Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti. Antra, naktinis žadinimas trukdo susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui, nes tokiu būdu tik išsaugome sausą lovą, bet problema lieka ta pati.
Tokios priemonės vieniems vaikams padeda, kitiems – ne. Taip yra todėl, kad dažniausia šlapimo nelaikymo priežastis – nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas.
Ar sauskelnės, kurių segėjimas gerokai nutolina prašymąsi ant puoduko, skatina enurezę?
Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti segti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti nepatogumą. Pajutęs, ką reiškia būti šlapiam, vaikas užfiksuoja, kad prisipildžius pūslei, reikia prašytis ant puoduko.
Nuo kokio amžiaus mokyti prašytis ant puoduko ir kontroliuoti šlapinimąsi?
Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų.
Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, laužti vaiką prievarta anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs.
Vieni sėdasi anksčiau, kiti – praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Rekomendacijos tėvams kitose šalyse yra tokios pačios. Specialistai sutaria, kad nėra įprasta, jeigu 2,5-3 metų vaikas vis dar segi sauskelnes.
Ar enurezė išgydoma vaistais? Kiek laiko trunka gydymas? Ar vaistai, skirti gydyti enuresę, nekenkia organizmui?
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Gydymas naudojant specialius šlapinimosi sulaikymo treniruoklius paprastai užtikrina visišką pasveikimą visam laikui.
Enurezėi gydyti yra kelių tipų vaistai: lėtinantys šlapimo susidarymą nakties metu (demopresino acetatas), keičiantys vaiko miegojimo ir prabudimo įpročius (antidepresantas imipraminas) arba slopinantys šlapimo pūslės susitraukimus (anticholinerginiai vaistai oksibutininas ir hiosciaminas).
Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai.
Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti. Gydymas vaistais paprastai rekomenduojamas tik tada, kai kiti metodai nepadeda išspręsti problemos.
O kokie tie kiti metodai?
Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai – drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis.
Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapino pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas.
Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo. Šlapinimosi sulaikymo treniruoklių aparatų efektyvumas yra 70 ir daugiau procentų, o poveikis yra ilgalaikis, nes suformuojamas normalus šlapinimosi pajautimo ir sulaikymo refleksas.
Kaip tokį vaiką vesti į darželį – juk pietų miego metu gali pasišlapinti?
Iš tiesų vaikas pietų miego metu gali pasišlapinti. Reikėtų tai aptarti su auklėtoja. Galima ir pietų miego metu naudoti drėgmės aliarmą, tačiau aparatėlį gali išgirsti kiti vaikai ir sužinoti apie problemą. Jeigu kyla tikimybė, kad iš vaiko bus pasijuokta, galbūt geriau būtų segti sauskelnes. Vienu ir kitu atveju vaiką reikia kiek įmanoma apsaugoti nuo kitų vaikų patyčių.
Kur pirmiausia kreiptis, jei vaikas nelaiko šlapimo?
Enurezę efektyviausiai gydo gydytojai ir psichologai, besispecializuojantys šioje srityje ir galintys pasiūlyti šlapinimosi sulaikymo treniruoklius bei apmokyti jais naudotis.
„Mamos žurnalas“
