Šlapi reikaliukai: prie puoduko reikia pradėti pratinti antrais metais, o visiškai sausas vaikas turi tapti iki 5 metų

Šlapi reikaliukai. Taip vadinasi didelio populiarumo sulaukianti paskaita mamytėms apie tai, kaip pripratinti vaiką prie puoduko bei kokie yra šlapinimosi sutrikimai. Reikaliukai – tai ne reikalai, nes vaikų, kurie iki 5 metų taip ir neišmoksta valingai kontroliuoti šlapinimosi, yra labai nedaug. Visi kiti anksčiau ar vėliau tampa „sausi“. Tačiau tuo metu, kai vaikas pratinamas prie puoduko, tie reikaliukai oi kokie svarbūs!

Kalbamės su gydytoja Jurga Misevičiene.

Gydytoja Jurga Misevičienė, www.buksausas.lt

Gydytoja Jurga Misevičienė, www.buksausas.lt

 SUVOKIMAS ATEINA ANTRAISIAIS METAIS

Kada pradėti vaiką pratinti prie puoduko? Dėl to daugybę metų kaunasi dvi stovyklos. Vieni sako, kad kūdikį galima išmokyti ant puoduko kad ir nuo kelių mėnesių, svarbu kartkartėmis sysiuką „gaudyti“, o kiti teigia, kad neverta vaiko skubinti – ateis laikas, pasiprašys pats.

Gydytoja Jurga Misevičienė: Norint atsakyti į šį klausimą, reikia suvokti, kas darosi vaikučio organizme. Šlapinimosi funkciją reguliuoja sudėtingi nerviniai ryšiai, o visas šlapinimosi refleksas susiformuoja per pirmus 5 vaiko gyvenimo metus. Kūdikystės periodu šlapimo pūslė yra ištuštinama refleksiškai – ji prisipildo šlapimo, duodamas signalas į nugaros smegenis, kur yra pirminiai centrai, o iš ten atgal ateina atsakas, kad reikia pūslę ištuštinti. Pūslė susitraukia, raukas atsidaro, ir vaikutis pasišlapina. Tas procesas vyksta nesąmoningai, tam tikru intervalu, pavyzdžiui, kas valandą. Antrais gyvenimo metais į šitą refleksą įsijungia galvos smegenys (nuo šiol visą likusį gyvenimą jos reguliuos šlapinimąsi). Taigi antri gyvenimo metai yra tas laikas, kai vaikas išmoksta šlapintis sąmoningai. Tačiau metai – tai labai ilgai, tad vienam vaikui tas refleksas įsijungs apie 18, kitam 20, o trečiam tik 24 mėnesių ar dar keliais mėnesiais vėliau. Šlapinimosi reflekso valdymą palyginčiau su skaitymu – vienas vaikas skaito nuo 5, o kitas tik nuo 7 metų, tačiau gyvenime tai nieko nelemia – nei raštingumo lygio, nei pomėgio knygoms.

Taigi tik antrais metais vaikui ateina suvokimas, kad kažkas vyksta jo pūslėje. Šis procesas tampa valingas – vaikas išmoksta atidėti šlapinimąsi iki tam socialiai priimtino lako, pakentėti, palaukti. Vaikas išmoksta pajausti signalus, kad pūslė jau pilna, išmoksta nueiti pasišlapinti į tam tikrą vietą, suvokia, kad tai gana intymus procesas, kad to mes nedarome bet kur ir bet kada, prie visų. Be to, auga ir vystosi pati šlapinimosi sistema, didėja pūslės talpa, ji gali išlaikyti daugiau sukaupto šlapimo.

Žinoma, 5 metai yra kraštutinė riba, iš tiesų jau per pirmus 3 metus dieninis šlapinimasis turėtų tapti valdomas. Apibendrinant – prie puoduko reikia pradėti pratinti antrais metais, o visiškai sausas vaikas (tiek dieną, tiek naktį) turi tapti iki 5 metų. Iki 5 metų vaikų urologai ir nefrologai šlapimo nelaikymo negydo.

VYSTYKLINIAI IR SAUSKELNINIAI

Vystykliniai ir sauskelniniai vaikai – tarsi dvi skirtingos generacijos, kurioms taikomi skirtingi šlapinimosi standartai. Ar tiesa, kad dėl sauskelnių kaltės šlapinimosi refleksas tarsi išsigimė, nunyko, nusitolino? Akivaizdu, kad ir gydytojų rekomendacijos sušvelnėjo – niekas nebesuka galvos, jei sauskelnes segi 2,5 ar net 3,5 metų vaikas. O anksčiau į tokius kreivai žiūrėdavo…

Gydytoja Jurga Misevičienė: Vieno atsakymo, ar sauskelnės turi įtakos šlapinimosi refleksui susidaryti, neranda nei raidos specialistai, nei medikai. Palyginus su praeitimi, normalumo riba praplėsta. Gal taip yra dėl to, kad anais laikais, kai nebuvo sauskelnių, tikslas išmokyti vaiką kuo anksčiau kontroliuoti šlapinimąsi buvo daugiau praktinis – kad būtų mažiau šlapių kelnių ir paklodžių!

Bet prievarta ir muštras tuo metu, kai vaikas nesuvokia, ko iš jo norima, taip ir lieka tik sąlyginio reflekso formavimu, kuris įvaro stresą ir mamai, ir vaikui.

Taip, mamos išmokydavo 6–7 mėnesių kūdikius daryti ant puoduko, bet mažylių galvos smegenys nesuvokdavo nei ką jie daro, nei kodėl. Niekas nesigilino, tiesiog buvo tokia mada. O juk kūdikių auginimo mados keičiasi. Prisiminkime, kokios buvo papildomo maitinimo, miegojimo su vaiku, žindymo tendencijos prieš 20 metų. Kai aš gimiau, buvo mada laikyti vaikus naujagimių skyriuje, o mamas – pogimdyminėse palatose, kūdikius maitinti tik nustatytomis valandomis. Paskui mados pasikeitė. Mokymas prašytis ant puoduko irgi iš tų madų, kurios keičiasi.

KAIP PADĖTI VAIKUI

Vis dėlto nebus taip, kad vaikas vieną dieną atsikels ir pademonstruos visiškai susiformavusį šlapinimosi refleksą. Tėvai turėtų jam truputį padėti.

Gydytoja Jurga Misevičienė: Mokant vaiką kontroliuoti šlapinimosi refleksą, reikėtų jam leisti pajusti, kad šlapios kelnės yra nemalonu. Sauskelnės panaikina diskomfortą. Natūralu, kad jei mama visą laiką laikys vaiką su sauskelnėmis, jo suvokimas apie šlapinimąsi nusitolins. Juk toks vaikas niekada nebus patyręs, ką reiškia pabūti šlapiam! Gera patirtimi dalinasi mamos, kurios nuo 1,5 metų leidžia vaikui būti be sauskelnių, o jas sega tik miego, išvykų metu. Kita gera rekomendacija – kai vaikas pasišlapina į kelnes, reikėtų jam leisti nors 10 minučių pabūti šlapiam.

Kol vaikas mokosi kontroliuoti šlapinimąsi, visiškai normalu, kad jis „užsižaidžia“ ir pamiršta pasiprašyti ant puoduko.Vaikui jo fiziologiniai pojūčiai ankstyvoje vaikystėje yra visiškai nesvarbūs, palyginti su galimybe ištirti aplinką. Kai vaikas susitelkia į veiklą, jis apsišlapina ne dėl to, kad nevaldo pūslės, o dėl to, kad statė lego pilį.

sysiukas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

SVARBU NE KADA, O KAIP

Esame rašę apie šeimas, kurios imasi iniciatyvos ir moko vaikučius šlapintis virš kriauklės ar klozeto nuo pirmųjų mėnesių (nes nesėdinčio kūdikio ant puoduko nepasodinsi). Nejau jų geri ketinimai nieko verti?

Gydytoja Jurga Misevičienė: Kadangi dėl mokymo sodinti ant puoduko nėra vieningos nuomonės, tad daugiau laisvės suteikiama pačiai šeimai – jei yra noro, mokykite vaiką daryti ant puoduko (kriauklės) kad ir nuo gimimo. Svarbiausia – ne kada vaikutį mokyti, o kaip tai daryti. Jei „mokymai“ nesukelia vaikui streso ir nėra jokios prievartos – pirmyn. Jei vaikas priešinasi puodui, nenori sėstis, tai versti jokiu būdu nereikia.

Kodėl? Tam tikros žmogaus vystymosi fazės, kuri yra vadinama analine, metu vaikui vystosi savo pūslės ir žarnyno suvokimas. Jeigu toje fazėje  vaikas patirs stresą (nes tėvai jėga sodins ant puoduko, barsis, baus), vaikas gali išsivystyti kaip analinio tipo asmenybė, kuri pasižymi pedantiškumu, kaprizingumu ir užsispyrimu. Kai per paskaitas pasakoju apie tai, mamos labai nustemba. Sunku suvokti, kaip asmenybę gali lemti tokie, regis, fiziologiniai dalykai, tačiau psichoanalizė tai įrodžiusi.

PASKUBĖSI – VISKĄ SUGADINSI

Kūdikių raidos specialistai pataria vaikutį visaip stimuliuoti ir jam padėti mankštomis, masažais, žaidimais, nes motorinis vystymasis yra mūsų intelekto pagrindas. O štai kalbant apie pratinimą prie puoduko galioja kitokios taisyklės – čia „perspaudimas“ gali turėti atvirkštinį poveikį.

Gydytoja Jurga Misevičienė: Turiu du vaikučius. Kadangi esu medikė, regis, viskas man turėtų eitis lengvai, tačiau abu vaikus išmokyti teisingai šlapinti buvo iššūkis. Teoriškai mergaitės anksčiau suvokia savo kūną, greičiau įsisavina informaciją, jų greitesnė psichomotorinė raida, todėl teigiama, kad jas lengviau išmokyti prašytis ant puoduko. Mano patirtis buvo atvirkštinė – dukrytė puoduką prisijaukino sunkiau nei sūnus. Tikriausiai nepataikėme momento, pradėjome pratinti truputėlį per anksti. Aš turėjau pradėti dirbti, namuose atsirado auklė, kaip tik tuo metu pradėjome pratinti sėstis ant puoduko.

Vaikui susidėjo du stresai – išėjo mama ir dar reikia sėstis ant puodo! Man reikėjo palaukti, kol dukra apsipras, kad aš einu į darbą, o tik tada pratinti. Todėl ir kitoms mamoms patariu – ant puoduko nepratinkite, kai vaiko gyvenime ir taip yra permainų (nujunkote, keliaujate, kraustotės).

Skubėti tvarkyti „puoduko reikalų“ jokiu būdu nepatarčiau. Vaikui gali kilti atmetimo reakcija – tada bijos, priešinsis, vengs puoduko, ir procesas ilgai užtruks. Jei tėvai mato, kad vaikas nenori puoduko, bijo jo, reikia puoduką paslėpti, ir vėl ištraukti tik po 2–3 savaičių, o ne po 2 dienų. Galima ant puoduko sodinti lėlytę, meškiuką, galima vaiką vestis su į tualetą, kad matytų, ką žmonės ten daro, bet vos pamačius, kad vaikui tai neįdomu ar nemalonu, pamokas reikia baigti.

Patariama, kad pratinimo periodu puodukas stovėtų garbingiausioje kambario vietoje ir vaikui būtų nuolat rodomas. Šis patarimas galios tik tuomet, jei vaikas puoduką mėgsta. Jei vaikas parodė nepasitenkinimą puoduku, jį reikia paslėpti – vadinasi, vaikas dar nepasiruošęs.

Ar tas vaikas, kuris greičiau išmoko kontroliuoti šlapinimąsi ir prašytis ant puoduko, yra aukštesnio intelekto? Vargu, nes sutiksite daug mažylių, kurie deklamuoja eilėraščius, kartais net dviem kalbomis, o dar segi sauskelnes. Man neteko rasti duomenų, kad intelektas turėtų ryšį su šlapinimo reflekso atsiradimu.

O KAIP SU KAKUČIU

Klausimas „iš salės“: Vaikui 3 metai, puikiai kontroliuoja šlapinimąsi, tačiau tuštinasi tik į sauskelnes. Kai nori kakučio, paprašo užsegti sauskelnes, tada nulenda į kampą ir pasituština. Mama neša sauskelnes į darželį  ir palieka auklėtojai, kad užsegtų, kai vaikas pasiprašys kakučio. Tokių istorijų prisiklausome gana nemažai. Kas tai per keistenybės?

Gydytoja Jurga Misevičienė: Savo paskaitose kalbu tik apie šlapinimąsi, tačiau tuštinimosi refleksas panašus. Yra duomenų, kad valingai tuštintis vaikas išmoksta anksčiau nei šlapintis (praktiškai gali būt visaip). Tikrai nemažai pavyzdžių, kai vaikas tuštinasi tik į sauskelnes. Taip būna dėl baimės tuštintis kitur – į puoduką, į klozetą. Kodėl ta baimė išsivysto, neaišku. Ar vaikas išsigando puoduko, klozeto, ar tėvai „perspaudė“ mokydami? Nežinia. Nereikėtų labai ilgai laukti ir pasikonsultuoti su psichologu, jis patars, kaip vaikui padėti įveikti baimę žaidžiant ar piešiant.

PUODUKO KLAUSIMĖLIAI

puodukas

Studijoa „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kada nupirkti puoduką?

Tuo metu, kai vaikui galėtų ateiti suvokimas apie valingą šlapinimąsi – žinoma, tik po pirmojo gimtadienio. Galima drąsiai laukti iki 1,5 metų, o jei vaikui jau apie 2 metus, galima puoduką išsirinkti kartu.

Ar pirkti grojantį ir dainuojantį puoduką?

Tai komercinis triukas, kuris gali suveikti atvirkščiai. Vaikui gali patikti, jis norės rezultato, tačiau sugedus baterijai gali kilti stresas. Arba vaikas ilgai nepripras daryti į kitus puodukus ar ant klozeto.

Vežiotis su savimi puoduką?

Kodėl gi ne? Juk daugybė vaikų nori tik savo puoduko. Jei važiuojate pas močiutę, kur yra kitas puodukas, ir vaikas jį priima, tai savojo nesivežkite. Bet jei vaikui reikia jo ir tik jo puoduko, tai būtinai pasiimkite.

Ką daryti, jei 2–3 metų vaikas naktį išmiega sausas, o dienos metu pasišlapina?

Visiškai nieko – nesukti galvos, ir toliau migdyti pietų miego, užsegus sauskelnes. Juk naktį organizmo procesai sulėtėja, gaminasi mažiau šlapimo, o dieną jo gaminasi daugiau, kraujotaka būna aktyvesnė nei naktinio miego metu, todėl vaikas pasišlapina.

Naktį žadinti dėl sysiuko?

Vaiko žadinimas naktį apsaugo tik lovą. Refleksui susiformuoti tai neturi jokios įtakos. Lova bus sausa, o vaikas ir mama bus neišsimiegojęs. Tad vienareikšmiškai – vaiko naktį žadinti nereikia. Jei vaikui daugiau nei 5 metai, ir jis toliau šlapinasi naktį, reikia kreiptis į medikus – priežasčių gali būti labai daug.

Ar paisyti močiučių nuomonės, kad jei vaikas nesiprašo ant puoduko, kalti tėvai?

Vaikus pagimdė tėvai, o ne seneliai. Tėvų darbas vaikus auginti ir auklėti, o senelių darbas – jais džiaugtis. Puodukas – ne lenktynės. Neteisingas požiūris, kad tas vaikas, kuris anksčiau prašosi ant puoduko, sparčiau vystosi ir yra „kokybiškesnis“

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − du =

Kitos temos: