Warning: preg_match_all(): Unknown modifier '/' in /home/mamoszurnalas/domains/mamoszurnalas.lt/public_html/wp-content/plugins/SK_Linkify/main.php on line 69
Kalnai sauskelnių ir tuštėjanti piniginė mamas jaudina ir kelia klausimų: „Iki kada vaikui šlapintis į kelnytes ar lovą normalu?“, „Kodėl dvimetės kaimynų mergaitės tėvai jau senokai džiaugiasi atikratę „šlapių bėdų“, o mūsų vaikas puoduką iš tolo apeina?“
Kiekvienam savas laikas
Dažnai tenka girdėti, kad mamos tik ką pradėjusį sėdėti 6–7 mėnesių kūdikį sodina ant puoduko, tačiau tokio amžiaus mažylis dar negali sąmoningai valdyti šlapinimosi, dar nesusiformavę sąlyginiai jo refleksai. O metinuką gydytojai jau pataria sodinti ant puoduko.
Pamažu šlapimo pūslė darysis visavertė, ji galės išlaikyti tą šlapimo kiekį, kuris susikaups.
Net ir per visą naktį. O kai mažylis suvoks šlapinimosi vyksmą, ir puoduko reikalai ims rūpėti labiau jam nei mamai, tada ateis sėkmė ir dieną.
„Vaikučiui išmokti pasituštinti į puoduką sekasi lengviau. O įgusti šlapintis – sudėtingiau. Kaip šie įgūdžiai susidarys, labai priklauso nuo vaiko dienos režimo, mitybos ir kitų veiksnių. Todėl pasakyti, kada mažylis nesišlapins į kelnytes, sunku. Juolab kad tai individualu, turi įtakos ir vaiko vystymosi ypatybės“, – sako gydytoja J. Laurynaitienė. Jei įprastos raidos metinukas yra nuosekliai pratinamas prie puoduko, net ir nesulaukęs 2 metų šlapinimąsi gali kontroliuoti. Todėl labai tikėtina, kad atšventęs antrąjį gimtadienį sauskelnių jau nesegės ir į darželį nužingsniuos išmokęs prašytis ant puoduko.
Neretai būna, kad mažylis „susidraugauja“ su puoduku tik 3–4 metų arba dar vėliau. Jei normalios raidos ir sveikam trimečiui ar keturmečiui vis dar reikia sauskelnių, jos sušlampa ir dieną, ir naktį (arba tik dieną ar tik naktį), gali būti, kad dėl laiko stokos tėveliai permažai jį ugdė arba „užsižaidė“ su sauskelnėmis. O jas segintis mažylis vėliau pradeda kontroliuoti šlapinimąsi. Kam stengtis, jei ir taip puikiai jaučiasi?
Pasitaiko, kad vaikui nesiseka išbūti sausomis kelnaitėmis net iki paauglystės, dažniau naktimis.
Genetinis paveldas ir raida
„Pastebėta, kad užsitęsęs vaiko naktinis šlapinimasis turi ir genetinių priežasčių. Jei vieno iš tėvų šlapinimosi funkcija subrendo vėliau, tikėtina, kad šią bėdą turės ir vaikas. Vaikutis paveldi ne tik polinkį sirgti tam tikra liga ar turėti tam tikrų charakterio bruožų. Jis gali perimti net ir brandos ypatumus. Todėl kai ant puoduko nesiprašantis mažylis atvyksta pas vaikų neurologą, vertinama ir vaiko raida. Kartais pastebima, kad vėluoja ir kitos brandos funkcijos. Mažylis ir vaikščioti vėliau pradėjo, ir kalbėti, sunkiau sukaupia dėmesį, yra pernelyg akyvus. Tad nenuostabu, kad delsia ir valingai kontroliuojama šlapinimosi funkcija“, – aiškina gydytoja Laurynaitienė.
Kai šlampa darželinukas
Jei dėl šlampančių kelnaičių kaltas ne genetinis paveldas ir ne mažylio ugdymo stoka, gali būti, kad yra nefrologinių, psichologinių, neurologinių ar kitų priežasčių. Mama tai suprasti gali iš vaiko elgesio, pasigilinusi į situaciją, bandydama prisiminti, ar vaikas nebuvo peršalęs, ar nesirgo kitokia liga, ar nepatyrė streso, išgąsčio. Jei jokios psichologinės priežasties nėra, ir jei vaikas prisišlapina dieną bei naktį arba šlapinasi labai dažnai, skundžiasi, kad šlapinantis skauda, reikia eiti pas šeimos gydytoją ir atlikti šlapimo tyrimą. Būtina prieš tyrimą vaikutį apiprausti. Taip pat svarbu, kad ir puodukas, ir indelis būtų švarūs. Jei šlapimo tyrimo atsakymas gydytojui kelia kokių nors abejonių, gali reikėti atlikti ir šlapimo pasėlį. Esant pokyčių šlapimo tyrimuose, šeimos gydytojas gali pasiūlyti pasikonsultuoti su vaikų nefrologu.
Kita bėda – nevisavertė šlapimo pūslė. Pasak neurologės J. Laurynaitienės, paprastai nebūna vien šlapimo pūslės nevisavertiškumo – jei šlapinimasis sutrikęs dėl neurologinės ligos, dažniausiai tuo pat metu yra ir kitų akivaizdžių nervų sistemos sutrikimo požymių.
Šlapios paklodės
Jei dvimetis mažylis prieš naktį daug neprisigėrė skysčių, jo šlapimo pūslė yra visavertė, tada jis jau gali išmiegoti sausas iki pat ryto. Būna, kad vaikutis naktį prisišlapina todėl, kas tamsoje bijo keltis ir eiti į tualetą, nėra mamos šalia ir pan.
Galimos ir kitos priežastys. Gal vaikas labai pavargsta dieną, nes lieka be pietų miego arba yra ypač jautrus, energingas? Tada jis gali labai giliai įmigti ir neprabusti šlapintis (gilus miegas neleidžia smegenims priimti informacijos iš šlapimo pūslės). Tokiam vaikui – ne tik darželinukui, bet ir pradinukui – patartina pamiegoti pietų miego arba bent prigulti. Rekomenduojama, kad tokio vaiko dienotvarkė nebūtų pernelyg įtempta, kad jis nepatirtų daug tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų, o kartais labai emocingą vaikutį patartina raminti žolelėmis, raminamosiomis voniomis. Tokiu būdu vaikutis naktį giliai neįmiega ir geba nubusti pasišlapinti.
Puoduko akademija
Vietoj sauskelnių – medvilninės kelnytės. Kai mažylis pradeda vaikščioti, dieną turėtų mūvėti medvilnines kelnytes – ir vaikštinėti jam būtų daug patogiau, ir prie puoduko priprastų lengviau. Prie kelnyčių pereiti ypač patogu šiltuoju metų laiku. Vasarą kai kurie tėveliai sauskelnių mažyliui nesega tik dėl to, kad jis nešustų, bet paskui džiaugdamiesi pastebi, kad per tą laiką vaikutis jau beveik įprato prie higienos. Pabandykite ir jūs.
Aišku, kelionėje ar naktį, kol vaiką pratinate prie puoduko, sauskelnių galite neatsisakyti.
Įprotis ir dažnis. Vaiką ant puoduko sodinkite maždaug tuo pačiu laiku, pvz., pabudus po nakties ar dienos miego, prieš miegą ir pan. Tai vaiką pratins prie pastovumo, skatins organizme susidaryti sąlyginį refleksą. Beje, jei pasišlapinęs ir paguldytas nakčiai vaikas ilgai neužmiega, ant puoduko nuveskite dar kartą.
„Gal ir keistai atrodo, kai darželyje prieš einant į lauką ar miegoti visus vaikus vienu metu susodina ant puoduko, bet tai išugdo šlapinimosi įgūdžius.
Vaiką pasodinus ant puoduko iškart po pietų, puodukas gali likti tuščias, nes tie „pietų skysčiai turi pasiekti pūslę“. Tam reikia laiko. Todėl kartu su visais nepasišlapinęs mažylis nueis pogulio ir pasišlapins miegodamas“, – tikina neurologė. Todėl bent namie po valgio praėjus kokiam pusvalandžiui mažylį pasodinkite ant puoduko.
Žaidimams – pertraukėlė. Dalis mažylių dieną pasišlapina į kelnaites, nes labai įsitraukia į žaidimus su mašinėlėmis, lėlytėmis ir bendravimą su vaikais. Kol kas visa tai jam daug svarbiau nei fiziologiniai impulsai, todėl vaikas gali būti ir nevalgęs, ir negėręs, ir nesišlapinęs. Kai pasidaro gėda prieš draugus, tada susirūpina, ši gėda jam tampa signalu, kad tikrai reikia pasistengti likti sausam.
Išgąsčiui – ne! Būna, pamačiusi pradedantį šlapintis vaiką, mama čiumpa jį ir neša ar veda ant puoduko. Nesielkite taip, nes vaikas išsigąs. Svarbu ir kad puodukas nebūtų per šaltas, nes šaltis mažylį baugina. Vaikas gali pradėti puoduko vengti.
Geras žodis. Jei mažylis ėjo į tualetą, bet nesuspėjo ar nepataikė į puodelį ir šlapimo čiurkšlė pratekėjo pro šoną, nebarkite. Geriau pagirkite, paskatinkite už pastangas, ypač pirmais kartais. Tai vaikui padės suprasti, kad daro gerą darbą.
Išmonė. Kai kurios mamos gudrauja: sodindamos vaiką ant puoduko, atsuka vandens čiaupą arba nuperka tokį puoduką, kuris vaikui pasišlapinus užgroja. Visos priemonės yra geros. Kad tik padėtų.
Miegas ir gėrimai. Būna, vakare tėveliai vaikui duoda gerti daug arbatos ar pieno ir dar pasiūlo užkrimsti vaisių. Tai klaida. Žinoma, vakare vaikui reikia, tik gerti ir valgyti vaisių, uogų ar daržovių duokite ne prieš pat miegą.
„Maldelė“ prieš naktį. Tik nesugalvokite vaiko žadinti naktį. Tai būtų meškos paslauga, nes vaikas pats nepabunda. Tik tiek, kad paklodės nesušlampa. Geriau kas vakarą mažyliui paaiškinkite, kad jei pabus ir norės šlapintis, keltųsi ir eitų. Ilgai netrukus vaikas pradės suvokti, kad į lovytę šlapintis nevalia.
Ar gydyti šlapuką
Vaikui, kurį dažnai ištikdavo šlapios nelaimės, savo konsultacijomis anksčiau bandydavo padėti psichoterapeutas, o kineziterapeutas stiprindavo, stimuliuodavo pilvo ir dubens raumenis, kiti specialistai atlikdavo akupunktūrą ar kt. Neretai tokiam mažyliui būdavo siūlomas prietaisiukas, kuris reaguoja į pirmą lašą ir pažadina iš miego, arba nustatyti žadintuvą ir pažadinti vaiką, kad eitų į tualetą. Dauguma šių būdų nuima atsakomybę nuo vaiko, ir jam nelieka tikslo stengtis. Lašų gaudymas nėra tinkama priemonė nei vaiko įgūdžiams susidaryti, nei psichologinei jo būklei. Gal todėl vėliau nuspręsta, kad svarbiausia – vaiko sąmoningumas ir artimas ryšys su mama, kad šlapinimosi įgūdžius sunkiau įsisavinančiam vaikui ji pati kuo puikiausiai gali būti psichoterapeute. Be to, šlapinimosi bėdos turėtų liktų šeimos paslaptimi. Juk svetimo žmogaus vaikas drovisi, jaučia stresą, tad jam dar blogiau sekasi pratintis likti sausam. Todėl ir geriausia, kai mama pati kalba su savo vaiku.
Patartina šlapinimosi problemą, jei dėl jos nėra kalta liga, palikti natūraliai vaiko raidai ir glaudžiam vaiko ryšiui su mama. Ji turėtų nebijoti atsakomybę perleisti vaikui. „Kai jis taps brandus, kai pajus ir suvoks, kaip kontroliuoti šlapinimąsi, ši patirtis įaugs į jo pasąmonę, jis išmoks šlapinimosi funkciją kontroliuoti“, – tikina vaikų neurologė J. Laurynaitienė. Ir priduria, kad naktiniam šlapukui gydytojas gali patarti į pagalbą pasitelkti specialų kalendorių. Vaikams dažniausiai patinka piešti ir spalvinti, todėl gydytojo užduotis kalendoriuje žymėti sausas ir šlapias naktis, spalvinant saulytes ir debesėlius, turėtų taip pat patikti. Pasak vaikų neurologės J. Laurynaitienės, gavęs tokią užduotį vaikas suvokia, ką reikės daryti, ir stengiasi likti sausas, kad galėtų nuspalvinti kuo daugiau saulyčių. Tiesa, vienas vaikas užduotį kuo puikiausiai atlieka, būdamas 3–4 metų, o kitas, net jau pradinukas, išpūtęs akis žiūri nesuprasdamas, ko iš jo norima, nors kiekvienas vaikas, einantis į mokyklą, turi ir spalvas pažinti, ir tikslą turėti, ir gebėti atlikti jam skiriamą užduotį. Be to, mamytė gali irgi prisidėti, kad vaikučiui pasisektų nuspalvinti kuo daugiau saulyčių. Maža dovanėlė ar prizas kur nors nuvykti už nuspalvintas saulytes gali dar labiau paskatinti patį vaiką stengtis įveikti šią problemėlę.
Net ir pradinuko, kuriam kartais nepasiseka, tėveliams neverta nusiminti. Vaikai bręsta savitai, todėl jeigu jam nesiseka šiandien, galbūt pasiseks jau rytoj.
„Mamos žurnalas“
