Kaip užsimezga mažylio ir puoduko „draugystė“

puodukas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Augindamos mažylius, galėtume nieko kito neveikti, tik ginčytis ir ginčytis su močiutėmis. Jas daug kas šiandien šokiruoja. Per ilgai maitiname krūtimi, per vėlai pradedame primaitinti. O ypač vyresnioji karta piktinasi tuo, kad kūdikių anksti nemokome daryti ant puoduko.

Kada turėtų prasidėti mažylio ir puoduko draugystė?

Nuo pusės metų ar nuo trejų?

Jei močiutė pradeda sodinti anūkėlį ant puoduko nuo 6 mėnesių, ji, žinoma, gali pasiekti rezultatų. Daug kartų sodinamas vaikas tikrai kartą ar kitą nusišlapins į puodą. Tačiau pratinimas sėsti ant puodo tokiame ankstyvame amžiuje labiau panašus į dresūrą, negu į auklėjimą. Kūdikis dar nemoka pats pasakyti ar parodyti, kad nori šlapintis. Sąmoningai vaiką galima išmokyti prašyti ant puoduko tik tada, kai jis ima jausti kūne vykstančius procesus. Lengviau tada, kai vaikas jau pats gali pasakyti, kad nori sisioti. Jokių griežtų terminų, kada vaiką jau sodinti, negali ir būti, nes kiekvieno vaiko vystymasis yra individualus. Daugumai vaikų laikas sėsti ant puoduko ateina antrais–trečiais metais. Kai vaikas jau subrendęs permainoms, jis per porą savaičių išmoksta atlikti savo ,,reikalus” ant puoduko. Jei per porą savaičių vaikas nesuprato, ko iš jo norima, jei pyksta ir priešinasi sodinamas, greičiausiai pratinti dar per anksti. Pabandykite sodinti ant puoduko po kelių savaičių.

Kaip tai daryti?

Kaip ir kiekvienas įgūdis, pratinimas prie puoduko – ilgas procesas. Mama turi turėti laiko ir kantrybės, kad šie gyvenimiški universitetai būtų baigiami sėkmingai. Kai mama jaučia, jog vaikui jau metas atsisakyti sauskelnių, ji turėtų parinkti tinkamą laiką. Geriausia tam išnaudoti atostogas. Nepradėkite pratinti tada, kai vaikas serga, kai pasikeitusios gyvenimo sąlygos, kai bandote atpratinti nuo čiulptuko ir pan.

Segint sauskelnes, mažylio užpakaliukas visada būna sausas, tad jis nejaučia jokio nepatogumo. Todėl prieš pradėdami pratinti sėsti ant puoduko, sauskelnes kuriam laikui pakeiskite medžiaginiais vystyklais. Vaikutis pradės skirti būsenas „sausa“ ir „šlapia“. Parodykite vaikui puoduką, paaiškinkite, kam jis reikalingas. Sodinkite vaiką ant puoduko tada, kai jis ilgokai nesišlapino, arba manote, jog nori tuštintis.

Kai mažylis į puoduką atliks reikalą, būtinai pagirkite. Tačiau net ir keletą kartų sėkmingai pasodinus ant puoduko, vaikutis dar nesusidarys įpročio šlapintis ir tuštintis. Todėl puoduką visada laikykite po ranka, kad būtų patogu pasodinti mažiuką. Tuo laikotarpiu, kai atsisakote sauskelnių, vaiką renkite patogiais drabužėliais, kad būtų lengva ir paprasta nurengti.

Kaip dažnai sodinti ant puoduko?

Geriausia susidaryti sodinimo grafiką, ir laikytis tam tikro dienos režimo. Ant puoduko sodinti reikėtų ryte, prieš ir po valgio, einant į lauką, vakare prieš miegą ir kiekvieną kartą, kai vaikas parodo, jog nori. Labai ilgai laikyti pasodinus nereikia – mažylis pavargs, jis ims priešintis kitą kartą. Visiškai pakanka 5-10 minučių.

Koks puodukas tinkamiausias?

Puoduką parinkite tokios spalvos ir formos, kokia patinka vaikui. Dabar parduotuvėse galima rasti puodukų – automobilių, namukų, bitučių, kurie gali net groti, kai vaikutis į jį padaro. Labai įmantrių formų rinktis nepatariama, nes praktika rodo, kad tada vaikai puodukus naudoja kaip žaislus.

Nebepopuliarūs metaliniai puodai, kuriuos naudodavo mūsų mamos. Jie greitai atšąla, todėl vaikui nemalonu liestis. Jei vis dėlto naudojate metalinį puoduką, pašildykite jį  prieš sodindami mažylį. Pratinimas prie puoduko vaikui neturi kelti jokių nemalonių pojūčių.

Berniukai ir mergaitės

Pastebėta, kad mergaitės ant puoduko pradeda sėsti anksčiau, nuo 2,5–3 metų, o berniukai šiek tiek vėliau–3-3,5 metų. Dauguma vaikų į kelnytes ar sauskelnes pirmiausia nustoja tuštintis, vėliau – šlapintis. Pirmiausia mažylis išmoksta išbūti sausas dieną, po kiek laiko – ir naktį. Tuštinimosi įgūdžiai turi susiformuoti iki 4 metų amžiaus.

Kaip prižiūrėti kūdikio odelę, pradėjus sėsti ant puoduko?

Pirmais gyvenimo metais oda yra svarbiausias kūdikio jutimo organas, kuriuo jaučiamas supantis pasaulis. Odelę reikia kruopščiai prižiūrėti, nes per ją lengvai prasiskverbia ir plinta mikroorganizmai.

Atsisakę sauskelnių, turite odelę prižiūrėti taip pat rūpestingai, kaip ir segant sauskelnes. Vaikučio higienai naudokite tik specialų tualetinį popierių, kuris minkštas ir nežeidžia odos. Nesižavėkite tualetiniu popieriumi su priedais – kvapais, ryškiomis spalvomis, nes jis skirtas suaugusiems žmonėms. (Beje, yra vienas persikais kvepiantis tualetinis popierius, kuris nedirgina odelės, nes gamintojai iškvėpino tik rulonėlį, ant kurio suvyniotas popierius.) Kūdikio odelę priedai gali sudirginti ar net alergizuoti. Mažylio odelei geriau rinkitės bekvapį ir nespalvotą popierių. Jo sudėtyje nėra cheminių priedų, kurie gali dirginti odą.

Rūpestingai išvalykite visas odos raukšleles, o jei užpakaliuką nuplaunate vandeniu, atidžiai nušluostykite odelę. Jeigu odelę dar valote drėgnomis servetėlėmis, taip pat žiūrėkite, kad jos būtų be alkoholio ir bekvapės. Sveiko kūdikio užpakaliuko nereikia barstyti jokiomis pudromis ar tepti kremais.

Valydamos odelę mergaitėms, pradėkite visada iš priekio (nuo lytinių organų) užpakaliuko link.

patarė doc. A.Vingras

„Mamos žuralas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 0

Kitos temos: