Ką daryti, jei vaikas niekaip negali atprasti nuo sauskelnių ir tuštinasi tik į jas? Pataria docentas Algimantas Vingras.
Skaitytojos laiškutis:
Dukra (2,8 metų) pratinasi prie puoduko. Šlapintis išmoko, pati nueina prie puoduko, net nereikia raginti. Tačiau tuštinimasis – problema. Ji atsisako daryti į puoduką, prašo sauskelnių. Bandau sakyti, kad sauskelnės baigėsi ir daugiau jų nebepirksime, tačiau matau, kad vaikas pradeda kentėti. Ar tiesiog laukti, kol ateis tam laikas (suvokimas) ir toliau leisti dukrai tuštintis į sauskelnes? O jeigu tiesiog nebesegsiu sauskelnių, ar nesulauksiu atvirkštinės reakcijos? Jeigu dukra pradės sulaikinėti tuštinimąsi, gali atsiras kitokių bėdų?
Kada ir kaip išmokyti prašytis ant puoduko
Išmokyti vaiką prašytis ant puoduko yra vienas iš svarbiausių mažylio „universitetų“. Šiems „mokslams“ vaikas turi subręsti. Pastebėta, kad vaikai naujų įgūdžių greičiau ir geriau įgyja tuomet, kai supranta jų prasmę, – kai jie patys ką nors daro, norėdami tai daryti. Kadangi kiekvienas vaikas tobulėja skirtingai, neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, kada mažylį pradėti sodinti ant puoduko. Deja, nėra vieno 100 proc. visiems mažyliams tinkančio būdo, kaip greitai ir gerai išugdyti kokį nors įprotį. Nėra aptiktas ir visiems vienodas laikas – nuo kokio amžiaus vaikas turi nebedaryti į sauskelnes.
Kiekvieną naują įprotį išugdyti – kolektyvinių pastangų rezultatas: nuolatinis suaugusiųjų dėmesys vaikui ir paties vaiko subrendimas ir noras priimti tai, kas jam siūloma.
Nuo ko pradėti
Pirmiausia įsigykite patogų puoduką. Svarbu, kad mažylis „neįkristų į puoduką“. Maži vaikai labai skirtingo sudėjimo, kaip, beje, ir suaugusieji. Vieno užpakaliukas patogiai įsitaisys ant puoduko, o kito – prasmegs, todėl prieš pirkdami puoduką „savininkui“ leiskite ant jo atsisėsti. Apvalesni puodukai tinka mergaitėms, o truputį ištęstos formos su išgaubtu snapeliu – berniukams. Puodukas turėtų būti plastmasinis, stabilus, su dangčiu ir „sijonėliu“ (grioveliu, juosiančiu puoduko pagrindą), lengvai plaunamas. Puodukas neretai prilimpa prie užpakaliuko, todėl stodamas vaikas gali išpilti viską, ką padarė ant grindų. „Sijonėlis“ užbėgs už akių tai nelaimei.
Kada pradėti sodinti ant puoduko, yra skirtingų nuomonių:
Pirmoji. Sodinkite ne anksčiau kaip 11 gyvenimo mėnesį, nes kol vaikas suvokia, ko iš jo norima, praeina dar 3–4 mėnesiai.
Antroji. Kol mažylio nejaudina šlapios ir nešvarios, pasunkėjusios sauskelnės ar kelnaitės, tol sodinti ant puoduko neverta, nes vaikas nesupras, ko iš jo norima. Jei vaikas, kai atsitiko „nelaimė“, tampa neramus, pradeda reikšti nepasitenkinimą, – reikia sodinti ant puoduko.
Trečioji. Geriausia vaiką sodinti ant puoduko tuomet, kai jam sukanka 13–14 mėn., t.y. tuomet, kai jis pradeda suprasti, ko iš jo norima. Pirmiausia vaikas išmoksta pasituštinti, ir tik po to pasišlapinti į puoduką. Sodindami ant puoduko vaikui lėtai, ramiai ir jam suprantamai paaiškinkite, ką darote. Tą patį kartokite daug kartų. Tik šitaip darant vaikas supras, ko iš jo norima.
Geri patarimai apie puoduką
Kai sodinate ant puoduko mažą kūdikį, kuris dar gerai nesėdi (5–7 mėnesių), prisiminkite, kad jis nei fiziškai, nei psichiškai negali padaryti to, ko iš jo norite. Vadinasi, jūs savo vaiką skriaudžiate. Dėl to mažylis susierzina, pyksta ir pradeda neklausyti, nenori sėsti ant puoduko.
Kai vaikui sukaks 14–15 mėnesių, ant puoduko jį sodinkite prieš ir po valgio vakare, kai tik atsibunda, prieš miegą ir einant pasivaikščioti.
Mokant vaiką kontroliuoti šlapinimosi refleksą, reikėtų jam leisti pajusti, kad šlapios kelnės yra nemalonu. Nuo 1,5 metų dera segėti sauskelnes tik miego ir išvykų metu.
Nesodinkite per prievartą! Sodinimas ant puoduko turi būti susijęs su maloniais pojūčiais. Puodukas vaikui turi būti nei per didelis, nei per mažas, nešaltas, nekarštas (pasitaiko ydingo įpročio į puoduką įpilti šilto vandens – taip nedaroma!).
Jeigu vaikas nesituština į puoduką, galima įtarti, kad tuštinimasis į puoduką jam yra sukėlęs nemalonių pojūčių ir dėl to jis bijo vėl tuos pojūčius patirti.
Neverskite vaiko sėdėti ant puoduko ilgiau negu 10 minučių. Jeigu vaiką ilgai laikote ant puoduko, jis pyksta dar ir dėl to, kad neleidžiate jam žaisti. Vaikas nesuvokia, kodėl mama ar kiti suaugusieji taip su juo elgiasi, kodėl ignoruoja jo norus. Visa tai skatina mažylį priešintis suaugusiųjų nurodymams.
Su vaiku, sėdinčiu ant puoduko, nežaiskite, nes išblaškysite mažylį ir jam gali nepavykti pasituštinti ar pasišlapinti. Vaikas turi suprasti, kad šlapinimasis ir tuštinimasis nėra žaidimas.
Jeigu vaikui pavyko padaryti į puoduką, – pagirkite. Parodykite, ką padarė. Kartu neškite ir išpilkite į unitazą ir eikite plauti puoduko. Vaikui išreiškus norą visa tai atlikti pačiam, – leiskite. Neparodykite nepasitenkinimo, jei vaikui kas nepavyko (išlaistė, apsitaškė).
Jei pakėlę nuo puoduko nieko jame neaptikote, neparodykite nepasitenkinimo, nes vaikai labai jaučia suaugusių nuotaikas. Nuraminkite vaiką, kad kitą kartą jis tikrai padarys.
Nepriminkite vaikui apie puoduką kas 10 minučių. Elkitės taip, kad nesugadintumėte nuotaikos nei vaikui, nei sau. Visi šeimos nariai vaikui turi būti vienodai atlaidūs.
Jei pastebėjote, kad vaikas bijo puoduko, jį paslėpkite ir ištraukite tik po 2–3 savaičių. Galima ant puoduko sodinti lėlytę, meškutį, galima vaiką vestis su savimi į tualetą, kad matytų, ką žmonės ten daro. Kai kurie vaikai domisi, ką ant klozeto daro jo artimieji. Vaikui reikia paaiškinti bei parodyti, ką padaro jo artimieji. Kai vaikas „tais reikalais“ domisi, nupirkite specialų unitazo dangtį. Jeigu vaikas bijo „kaboti“ sėdėdamas ant tokio dangčio, po kojomis padėkite paaukštinimą.
Pamokykite vaiką nusimauti ir apsimauti kelnytes.
Jeigu vaikas išreiškė norą, kad jam reikalingas puodukas, pvz., veda ar rodo ten, kur būna padėtas, kažko ieško, nedelskite ir tuoj pat atneškite jį arba vaiką ant jo sodinkite. Iš vaiko nuotaikos spręskite, ar pataikėte, ar jis to norėjo. Nuovoki mama, auklė, močiutė, kasdien būdamos su mažyliu, sugeba atspėti mažylio norus. Kiekvienas mažylis norus reiškia savaip – vienaip elgiasi, kai nori valgyti, kitaip, kai nori būti dėmesio centre, dar kitaip, kai nori tuštintis.
Kai berniukas sugebės sąmoningai pasišlapinti į puoduką, jis netruks išmokti šlapintis stovėdamas. Tegul vyresnis brolis, tėtė ar senelis mažąjį pamoko, kaip stovint pasišlapinti į unitazą. Žinoma, turite suvokti, kad mažajam bus sunku pataikyti į unitazą.
Moka prašytis ant puoduko, bet vis tiek įvyksta „avarijų“
Vaikų iki 2 m., o kartais ir vyresnių, šlapimo pūslę ir išangę reguliuojantys raumenys silpni, todėl neįmanoma juos tobulai ilgėliau valdyti. Dėl to maži vaikai žaisdami, nors buvo įpratinti prie puoduko, kartasi pasišlapina ar net pasituština, t.y. nespėja išreikšti savo noro. Teigiamos žaidimo emocijos slopina šlapimo pūslės signalus tol, kol jie nepasiekia maksimumo. Kai tai atsitinka, raukai, būdami silpni, atsidaro ir vaikas pasišlapina arba pasituština. Už suterštas kelnaites vaikų nebarkite, nes kitą kartą jie nepasakys, kad atsitiko „nelaimė“, ir žais nešvarūs. Tai kenksminga, ypač mergaitėms.
Kartais, jau įgijęs reikalingų įgūdžių, vaikas vėl pradeda šlapintis į kelnaites. Tai dažniausiai atsitinka tuomet, kai jis dėl ko nors smarkiai sielvartauja, pvz., gimė sesutė, ir jam sumažėjo tėvų dėmesys, arba pradėjo lankyti darželį ar ko labai išsigando.
Nepratinkite prie puoduko, jei:
Vaikas serga arba neseniai pasveiko.
Pakeitėte gyvenamąją vietą arba netrukus ketinate ją keisti.
Mama netrukus gimdys arba šeimoje yra naujagimis.
Gresia tėvų skyrybos.
Normaliai augdami 3–3,5 m. berniukai, 2,5–3 m. mergaitės nustoja tuštintis ir šlapintis į kelnaites. Nėra taisyklės be išimties. Kai kurie vaikai nustoja šlapintis į kelnaites 4 metų. Visiškai sausas vaikas (tiek dieną, tiek naktį) turi tapti iki 5 metų. Jei 5 metų vaikas nenustojo šlapintis į kelnaites, nepriklausomai nuo to, kada, t.y. dieną ar naktį, pasikartoja pasišlapinimas į kelnaites ar juolab išmatų nelaikymas, dera pasikonsultuoti su specialistais: vaikų neurologu ir nefrologu (inkstų ligų specialistu).
„Mamos žurnalas“
