Labiausiai momoms žinomas „viduriavimo“ virusas rota. Jis tokį pavadinimą gavo dėl savo apvalios, panašios į ratuką formos. Rota turi ne vieną „brolį“ – sunkiai nustatomą, bet panašius simptomus (karščiavimą, viduriąvimą) sukeliantį virusą – nora, adeno-, astro-.
Virusas ar apsinuodijimas?
Virusinį viduriavimą gana lengva atskirti nuo apsinuodijimo maistu. Apsinuodijimo maistu dažniausiai nelydi karščiavimas, juolab sloga ar kosulys, o vaiko savijauta gana greitai atsistato – jau kitą dieną vaikas gali jaustis kuo puikiausiai.
Virusiniam viduriavimui būdinga:
· Slaptasis ligos periodas tęsiasi 1-3 paras, per jį nepastebima jokių ligos požymių, o virusas įsitvirtina organizme ir jo prisidaugina tiek, kad sukeltų ligą.
· Po slaptojo periodo liga dažniausiai prasideda ūmiai: atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, bendras didelis silpnumas, pilvo skausmai. Vaikas gali vemti iki 4-6 kartų, viduriuoti – iki 15-16 kartų per parą.
· Negalavimus gali lydėti sloga, čiaudulys, šiek tiek skauda gerklę.
· Ūminės ligos simptomai trunka 4-6 paras, o jei organizmas mažiau atsparus sukėlėjui, liga užsitęsia ilgiau – iki 10 dienų, tačiau jos simptomai nebūna tokie sunkūs.
Kaip vaikas užsikrečia
Užsikrėtę suaugusieji gali sirgti besimptome ligos forma arba jų negalavimai gali būti tokie menki, kad į juos žmogus neatkreipia dėmesio. Tokie ligoniai pavojingiausi, nes patys to nežinodami platina sukėlėją aplinkoje. Kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo savo motinų ir kitų artimųjų, o vyresni vaikai – darželiuose, rečiau – mokyklose. Užsikrečiama per nešvarias rankas ir užterštą virusais aplinką. Sergantis arba nešiotojas, pasinaudojęs tualetu ir nenusiplovęs rankų, gali užteršti įvairius aplinkos daiktus, kai prie jų prisiliečia. Taip infekcija paplinta po aplinką. Manoma, kad infekcija gali plisti ir per kvėpavimo takus ir vandenį. Ant įvairių namų aplinkos daiktų virusas išlaiko gyvybingumą 10-30 dienų, priklausomai nuo aplinkos drėgmės.
Kaip padėti sergančiam vaikui
Jei įtariate, kad viduriavimas infekcinės kilmės, kreipkitės į gydytoją.
Duokite vaikui dažnai (kas 15-20 min.) po 10-30 ml skysčiams atstatyti skirto tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje. Jei vaikas negeria tokio tirpalo, duokite natūralaus mineralinio vandens be angliarūgštės ir be sulfato. Svarbiausia, kad vaikas gertų.
Maisto per daug nesiūlykite. Jeigu vaikas nori valgyti, duokite jogurto, praturtinto žarnynui naudingomis bakterijomis, kefyro, ryžių, kukurūzų košės, prinokusiųbananų.
Jeigu vaikas viduriuodamas dar ir vemia, praleiskite vieną ar du maitinimus.
Užrašykite, kiek vaikas išgėrė, ko ir kiek suvalgė, kiek kartų vėmė ir viduriavo. Visa tai padeda gydytojui orientuotis sprendžiant dėl tolesnės pagalbos.
Jei viduriavimo infekcija susirgo darželį lankantis vaikas, praneškite auklėtojoms, nes turi būti daroma viskas, kad infekcija neišplistų.
Kambarius vėdinkite 5-6 kartus per parą, geriau skersvėju. Kai vėdinate, ligoniuką išveskite į kitą kambarį.
Ligoniukas turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu. Geriau jam neduokite minkštų žaislų, nes jų neįmanoma gerai dezinfekuoti. Patartina naudotis vienkartiniais daiktais, indais, rankšluosčiais.
Į vaikų kolektyvą vaiką galima leisti tik išnykus klinikiniams ligos požymiams ir nustačius, kad jis nebeišskiria sukėlėjo.
Jei susirgo žindomas kūdikis, nenutraukite žindyti, motinos pienas viduriavimo nepadidina. Žindykite dažniau – kai tik vaikutis paprašo, nes mamos pienas – ne tik maistas, bet ir gėrimas. Kas 20-30 min. žindomam kūdikiui duokite gerti po 20-40 ml vandens elektrolitų tirpalo.
Nežindomiems kūdikiams ir tiems, kuriems trūksta motinos pieno, galima duoti specialaus pieno mišinio viduriuojantiems vaikams. Po ūminio viduriavimo, ypač jei jis buvo sunkus, pieno mišiniais maitinamam kūdikiui 1-2 savaites tinka pieno mišiniai su sumažintu laktozės kiekiu.
Kiekvienam vaikui konkretų gydymą skiria gydytojas. Dabar infekcinės kilmės viduriavimai dažniausiai gydomi skysčiais su druskomis (nes jų daug netenkama viduriuojant, vemiant) ir probiotikais, kurie žarnyne konkuruoja, trukdo daugintis ligą sukeliantiems mikroorganizmams.
1-3 m. vaikams per pirmas 4 ligos valandas duokite skysčių 50-60 ml/kg kūno svorio, o po kiekvieno tuštinimosi skystomis išmatomis – 10-15 ml/kg kūno svorio. Tiek skysčių duokite, kol vaikutis nustos viduriuoti. Skysčiai, kurių duodate vaikui, turi būti truputį pašildyti, nes šalti gali suaktyvinti žarnų veiklą ir taip pasunkinti būklę.
Viduriuojančiam vaikui savo nuožiūra neduokite vaistažolių, nes tos, kurios tiko vienam, gali netikti kitam.
Be gydytojo leidimo vaikui, ypač kūdikiui, nedera duoti antibiotikų bei kitų vaistų.
Kai viduriuojantis vaikas nenori gerti arba jei matote dehidratacijos požymių, kreipkitės į gydytoją – gali tekti vykti į ligoninę sulašinti skysčių į veną.
7-10 dienų po viduriavimo patartinas skystesnis, lengvai sukramtomas, nekoncentruotas, neriebus, lengviau virškinamas maistas.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
