Nė vienas vaikas neužaugo be pilvo skausmų ir virškinimo sutrikimų. Net du trečdalius šių problemų sukelia funkcinės priežastys. Kai fizinės ligos nerandama, sakoma – sutrikimas funkcinis.
Kalbamės su vaikų gastroenterologu prof. Vaidotu Urbonu
Profesoriau, ar galima mamoms paprastai paaiškinti, kas yra funkciniai sutrikimai?
Funkcinių sutrikimų yra kiekvienoje organų sistemoje: širdies, nervų, taip pat ir virškinimo. Žmogus skundžiasi, jaučia ligos požymius, tarkime, jį pykina arba skauda galvą, širdį, o ištyrę ligonį gydytojai nieko neranda, organas – ar tai būtų širdis, ar smegenys, ar skrandis, – yra visiškai sveikas. Nors tyrimai geri, žmogui vis tiek skauda, jis blogai jaučiasi.
Tuomet liga įvardinama funkciniu sutrikimu. Pagal statistiką, net 60 proc. vaikų virškinamojo trakto sutrikimų yra funkciniai, ir tik trečdalis – dėl realiai nustatomų ligų.
Kai kurie funkciniai sutrikimai turi savo pavadinimus, pavyzdžiui, įtampos galvos skausmai. O virškinimo sistemos funkcinių sutrikimų yra visa klasifikacija. Viena dažniausių – funkcinė dispepsija, anksčiau vadinta gastritu. Žmogus sako, kad jam skauda skrandį, o apžiūrėjus endoskopu iš vidaus skrandis atrodo visiškai sveikas. Tuomet rašome – funkcinė dispepsija.
Galimas ir toks variantas, kad žmogui iš tikrųjų neskauda, jis tiesiog meluoja. Deja, neįmanoma atlikti „tiesos“ tyrimo. Tai gali nujausti nebent ilgą patirtį turintis gydytojas, kuris matė daugybę atvejų.
Ar šios ligos atsiranda „iš nieko“?
Manau, jos visos turi kokį nors pagrindą, tik mes šiandien dar negalime jo surasti, tai ateities medicinos reikalas. Giliausiuose organuose, nervų galūnėlėse vyksta pokyčiai, mes bejėgiai juos, pačius mažiausius, nustatyti, bet jie yra. Žarnyne yra labai daug nervinių ląstelių, net daugiau, negu smegenyse. Gal tose nervų galūnėlėse esantys pakitimai, kurių negalime nustatyti, ir sukelia simptomus? Kada nors tai bus nustatyta, ir mes galėsime efektyviai gydyti.
Ar pasaulio mokslininkus domina funkcinių ligų tema?
Labai. Daug metų vyksta tyrimai, šaukiamos konferencijos, o mokslas, kuris tiria nervų sistemos įtaką virškinimo sistemai, net turi pavadinimą – neurogastroenterologija.
Mokslininkams tos ligos be galo aktualios, nes „tikrų“ virškinamojo trakto ligų – opaligės ar skrandžio uždegimų – mažėja, o funkcinių ligų daugėja visame pasaulyje. Kai buvo rasta bakterija helicobacter pylori, kuri sukelia opaliges, buvo pritaikytas gydymas, ir ši liga pamažu išnyksta. Užtat dėl funkcinių ligų aiškumo nėra, todėl mokslininkai šioje srityje turi ką veikti.
Kokias funkcinių ligų priežastis spėlioja medikai?
Išskiriame 4 priežastis.
Pirmoji – maistas.
Antroji – emocijos, kitaip tariant, psichologinė žmogaus būsena.
Trečia – blogas režimas, ypač miego stoka.
Ketvirtas – teršalai.
Genetika turi nedidelę reikšmę.
Pakomentuokite, kas yra teršalai?
Apie šią didžiulę problemą kalbama nepakankamai. Teršalai – tai kenksmingos dalelės, ne specialiai įdėtos į produktą. Jeigu jos būtų įdėtos specialiai, vadintume tiesiai šviesiai – nuodais, kurie yra medžiagos, sukeliančios ligas. Teršalai yra atsitiktinai, be blogos valios į produktą ar aplinką patekusios kenksmingos medžiagos. Dažniausiai dėl nežinojimo. Tarkime, atrastas plastikas, ištirta – jis visiškai sveikas. Tolesni tyrimai parodo, kad taip nėra, tačiau žmonės kurį laiką naudojasi tuo produktu nežinodami, kad jis toksiškas. Blogiausia, kad tai paaiškėja po 5–10 metų. Taip atsitiko su teflonu, kai daug metų jis buvo geras, o paskui pastebėta, kad, deja, ne – jis išskiria nuodingas medžiagas. Arba akrilamido istorija (susidaro kepant, pavyzdžiui, bulve – kuo ilgiau, tuo daugiau), apie kurį iki 2002 metų nieko nežinojome, o tada paaiškėjo, kad tai kancerogeniška, neurotoksiška, vyrų vaisingumą mažinanti medžiaga. Tai tarsi pasaka be galo. Kažkas sukuria naują medžiagą, kurį laiką ji laikoma sveika, o tada, gerėjant galimybėms ištirti, nustatoma, kad štai kelerius metus visi nuodijomės.
Patarimas vienas – rinktis kuo labiau ekologiškus produktus ir aplinką.
Ar į gastroenterologijos skyrių patenka vaikų, kurie skundžiasi funkciniais sutrikimais? Atrodytų, kad tai labiau poliklinikų kontingentas?
Teisingai, jie labiau ambulatoriniai. Funkcinę ligą galima įtarti ir atsižvelgiant į jos trukmę, kai skundai tęsiasi kelerius metus. Kai ligos eiga staigi, vargu ar tai bus funkcinis sutrikimas. Tačiau nemažai tokių vaikų patenka į ligoninę. Kodėl? Kai vaikui skauda pilvą arba pykina, tu nesi tikras, kodėl? Juk pykinti gali ne tik dėl skrandžio uždegimo ar netikusio maisto. Štai du neseni atvejai, kai tyrėme vaikus dėl pykinimo, o buvo nustatyti smegenų augliai. Laimė, liga pastebėta laiku, vaikai išoperuoti, pasveiko. O juk šeimos gydytojas galėjo lengva ranka parašyti, kad tai funkcinis sutrikimas, ir liga būtų uždelsta.
Puikiai pamenu istoriją, nutikusią prieš 20 metų kai darėme bendrą projektą su Vašingtono universiteto mokslininkais. Vienas iš mano amerikiečių kolegų, profesorius, palaidojo savo gana jauną seserį (apie 40 metų), kuri mirė dėl storosios žarnos vėžio, nes ilgą laiką buvo gydyta nuo funkcinės ligos – dirgliosios žarnos sindromo. Neva, nervai. O kai išlindo vėžio simptomai, buvo vėlu. Tad medikams reikia didelio atidumo nustatant funkcines ligas. Tai didelė diagnostikos dilema. 90 proc. žinai, kad nerasi jokios ligos, jauti, kad tai funkcinis sutrikimas, bet dar lieka 10 proc. retų atvejų, kurie verčia nuodugniai ištirti tą ligonį. Kai ištyrę visiškai nieko nerandame, galime tvirčiau pasakyti, kad tai funkcinis sutrikimas.
Tvirčiau, bet ne tvirtai, nes kai kada vėžio, kai jis tėra aguonos grūdo dydžio, surasti neįmanoma.
Medicina nėra tobulas mokslas, ir net ne mokslas, o kažkas tarp mokslo ir meno. Tikslus mokslas yra matematika – 2×2=4 yra ir pas mus, ir Afrikoje. O medicinoje skiriasi net rekomendacijos skirtingose šalyse. Amerikoje jos bus vienokios, Europoje – kitokios. Tad pacientams sakau – jeigu nieko neradome, tačiau simptomai išliks ir toliau, eikite tirtis dar kartą. Yra tūkstančiai atvejų, kai žmogus tiriamas, nieko nerandama, o po metų jau randama.
Savo moksliniuose straipsniuose minite, kad funkcinių ligų atsiradimui reikšmės turi dvasinė žmogaus būsena. Kaip tai ištirti vaikui?
Kai vaikas skundžiasi virškinimo sutrikimais, visada paklausiame, ar jis nepatyrė šoko, gal mirė kažkas iš artimųjų, o gal tik žiurkėnas, bet vaikui tai yra tragedija. Tėvų skyrybos, patyčios, persikėlimas į kitą mokyklą – yra daug jaudinančių vaiką situacijų, kurios gali sukelti funkcinę ligą. Paskutiniu metu didelę reikšmę turi kompiuteriniai žaidimai.
Kartais tenka su šeima kalbėtis visą valandą, kol, regis, iš nereikšmingo sakinio susidėlioja visas vaizdas.
Tarkime, vaikas viduriuoti ir skųstis pilvo skausmais pradėjo po konflikto su klasės auklėtoju. Gal tai ir buvo paleidžiamoji visos grandinės dalis? Vaikas atrodo linksmas, niekam savo emocijų neišpasakoja, bet štai po kurio laiko pradeda skaudėti pilvą. Tuomet skiriama psichoterapija, ir net nereikia vaistų.
Kita dažna priežastis – perkrautas vaiko režimas. Nesenas pavyzdys, kai konsultavau paauglį, kuriam nuo pilvo skausmų nepadeda jokie vaistai, savijauta prasta. Tradicinis klausimas – kiek tu miegi? – išdavė priežastį, vaikas miegoti eina 24–1 valandą nakties, keliasi 6 ryto. Ir taip kasdien. Jeigu vaikas miega 5–6 valandas per parą, būtų labai keista, jeigu jis niekuo nesiskųstų. Tad gydymas – leisti vaikui kasdien miegoti po 8–9 valandas.
Lengviausia iš mano išvardintų 4 priežasčių koreguoti mitybą ir režimą. Kur kas sunkiau keisti emocinį klimatą. O juk visi žinome, kad kai žmogus yra geros psichinės būklės, jam net ir prastas maistas mažiau kenks, nei tada, kai žmogus bus įsitempęs.
Jeigu tai ligos, kurios net nėra ligos, tai jos ir negydomos?
Netiesa, kad šios ligos neturi gydymo, aš gydymą skiriu, visada. Pirmiausia savaitei–dviem skiriu tik dietą ir patariu, ką reikia keisti, kad pagerėtų emocinė aplinka. Jei tai nepadeda, galia skirti maisto papildus, o medikamentus skiriame vėliau, jeigu nėra jokio teigiamo poveikio. Bet problemos vaistai negali išspręsti, jeigu vaikas ir toliau miega 5 valandas ar valgo tik nesveiką maistą.
Skiriami probiotikai, tik jų yra įvairių, ir vieni labiau tinkami esant funkciniams sutrikimams. Probiotikų sąvoka tokia plati, kaip „vaistai“. Vieni probiotikai labiau skiriami viduriavimui, kiti – dirgliosios žarnos sindromui gydyti, treti – kūdikių kolikos gydymui ir t.t. Mano patarimas – nesisiųsti probiotikų iš užsienio, netikėti marketingo „burtais“. Čia daugiau vyresnių žmonių mada, jiems atrodo, kad jeigu brangu ir sunku gauti, vadinasi, produktas geras. Šiais laikais visi geri produktai yra prieinami, jie yra vaistinėse. Jeigu produktas parduodamas internetu, o vaistinėse jo nėra, turi kilti klausimas – kodėl? Matyt, jis nėra toks efektyvus, kad juo ryžtųsi prekiauti oficialiai.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
