Pilvuko skausmas – neišsemiama tema. Kokios bėdos slepiasi po „pilvelio skausmu“ ir kaip galime padėti mūsų mažiausiesiems.
Konsultuoja Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)* UAB „Pabiručių sveikata“, www.pabiruciusveikata.lt
Kas yra normalu
Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, tąsios, sunkiai nuplaunamos – kaip smala. Jas vadiname mekonijumi. Kuo daugiau mamos pieno vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos – mamos pieno – išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai. Internete net galite rasti spalvų paletę, kaip atrodo normalios išmatos pirmosiomis paromis, ir palyginti su jūsų mažylio!
Visą pirmą gyvenimo mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 2–5 kartus per parą. Bet dažniausiai jis tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą, todėl ir atliekų susidaro daugiau. Praėjus 4–6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai. O kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10-14 dienų! Ir auga sveiki bei patenkinti!
O ką daryti, kai laimės mažai ir kiekviena diena, naktis lydima gailaus verksmo?
Žindymo problemos
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su kūdikių diegliais. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvuko skausmas prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausia turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Atkreipkite dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorite, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas. Kartais vienas mažas patarimas padeda palengvinti visos šeimos gyvenimą!
Žindymo ritmo sutrikimai
Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8–12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15–20 minučių). Pagrindinė taisyklė – pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Jeigu tik pradedame kištis į natūralų naujagimio ritmą, viską sugadiname.
Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir kartu prisiris daug oro. O tada pilvuko skausmas garantuotas. Vaikutis čia muistosi, čia atpila, čia meta krūtį, čia vėl nori valgyti ir jau sunku susigaudyti, kas vyksta…
Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15–20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo porcijos! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite ir pridėkite prie kitos – tegul dar truputėlį pažinda. Mažyliai turi įgimtą sotumo jausmą – nepersivalgo.
Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), o dėl didesnio laktozės kiekio gali labiau pūsti pilvą. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos. Sveiki įsisukę į užburtą ratą, kai kūdikis nuolat alkanas, gavęs krūtį, ją tuoj pat meta ir vėl reikalauja valgyti, o suintensyvėjus pilvo pūtimui, dar ir garsiai verkia!
Sutrikęs svorio augimas
Neišsprendus anksčiau minėtų žindymo problemų, galų gale sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa „labai geri“: daug miega, gavę krūtį, prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet jų problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100–200 gramų. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį. Dažniausiai tėvai puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį. Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas geltonas, turi kvapą, jeigu tuštinasi mažiau nei 2-3 kartus per parą (iki 4-6 savaitės), jam greičiausiai trūksta maisto. Tiesiu taikymu eikite pas gydytoją svertis, įvertinti vaiko būklę ir spręsti žindymo problemų!
Trumpas liežuvio pasaitėlis
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas, sužaloti mamos speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir krūtų uždegimai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai), ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Neapsigaukite – trumpo liežuvio pasaitėlio korekcija yra tik pradinis etapas. Vėliau seka nuoseklus darbas su sertifikuotu žindymo konsultantu mokant vaikutį plačiai priglusti prie krūties, efektyviai žįsti, skatinant mamos pieno gamybą.
Laktozės perteklius
O jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5–2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia, atsiranda pilvuko skausmas), pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui – suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis net springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis – suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pienelio patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos – gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Na, o apžiūrėję nuogą vaikutį galime pastebėti sunkiai gyjančius užpakaliuko iššutimus.
Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio pieno ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas, ir turime tikrą ašarų pakalnę.
Pirmoji pagalba – aptarti visą situaciją su sertifikuotu žindymo konsultantu, įvertinti ir individualiai parinkti tinkamą žindymo ritmą. Dažnai tenka svarstyti, kokios papildomos priemonės galėtų palengvinti pilvo pūtimą kūdikiui, o mamai padėtų suvaldyti audringai užsivedusią pieno gamybą.
Maisto alergija ir netoleravimas
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis – tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Čiumpa vaikutį ir lekia su visu sauskelnių turiniu į ligoninės priimamąjį! Vis dėlto, jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui“, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas maisto produktams, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Jeigu žindyvė šių produktų atsisako, pilvelio reikalai palaipsniui gerėja ir galima žindyti ilgai ir laimingai.
Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (pvz., karvės pieno produktai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos. Po 2-4 savaičių būtina įvertinti, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas – dėl besitęsiančios alergijos, atsiradusio pilvuko skausmo, o mama – dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai. Kantrybė ir nuoseklus darbas padeda išgyventi sunkiausias savaites, o palaipsniui vaikučiui pasireiškę alergijos požymiai nuslopsta.
Glitimo netoleravimas
Kartais susidaro įspūdis, kad tai pati madingiausia šių laikų liga, o beglitimė dieta skiriama visiems iš eilės: nuo mažiausio iki vyriausio žmogaus. Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų!
Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Taigi žindykite į sveikatą! O jeigu laikydamosi beglitimės dietos pastebite, kad vaikučio pilvas rimsta, greičiausiai jam pasireiškė maisto alergija, – grįžkite prie ankstesnės pastraipos.
Chirurginės ligos
Deja, kalbėdami apie pilvo skausmus, negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Joms bendra tai, kad keičiasi vaiko būklė: jis darosi neįprastai neramus, irzlus arba, priešingai, mieguistas.
Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2–4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Svoris ne tik neauga, bet gali ir kristi!
Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4–10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais jas pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Abiem atvejais būtina skubėti pas gydytoją, kad kuo greičiau būtų įvertinta vaiko būklė ir suteikta tinkama pagalba.
Kūdikių diegliai
O kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti apie kūdikių dieglius. Tai būklė, kai vaikutis verkia po kelias valandas kelias dienas iš eilės bent kelias savaites, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga – ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Kartais užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau. Džiaugiamės, kai sulaukus trijų–keturių mėnesių viską kaip ranka nuima!
Taigi, susidūrus su pilvelio bėdomis, nereikia laukti, kol kūdikis jas „išaugs“: kai kurias galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų. Nereikia mamai maitintis tik duona ir vandeniu: o gal jūsų vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje. Geriau ieškoti pagalbos ir visą situaciją vertinti kompleksiškai: pradedant nuo gimdymo ir gimimo, pirmųjų žindymo akimirkų, atsiradusių simptomų sekos.
Apie autorę:
Dr. Audronė Mulevičienė – vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), kuri veda žindymo kursus besilaukiančioms šeimoms, o pagimdžius konsultuoja dėl iškilusių sunkumų: dažno, skausmingo žindymo, atpylinėjimų, pilvo dieglių, blogai augančio svorio ir kt.
Akcentai
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais“. Deja, nėra vieno stebuklingo vaisto, kuris padėtų išspręsti visas bėdas. Dažnai reikia kantrybės ir nuoseklaus darbo norint padėti kūdikėliui.
Susiję straipsniai
