Neįtiko mamos pienas?

Sveiki,

Turiu klausimą, susijusį su žindymu. Istorija ne mano, tad vardai pakeisti.

Rasa besilaukdama buvo nusiteikusi maitinti pati, nepirko nei buteliukų, nei žindukų. Kai gimė mažoji Rusnytė, pradžia nieko blogo nežadėjo – pienelio buvo, mažoji noriai žindo, tačiau nuo pat pirmųjų dienų buvo labai nerami. Jei nerėkė visa gerkle, tai zirzė, niurzgėjo dieną naktį, numigdama ne daugiau kaip 20-30 minučių. Gydytoja nuramino, kad mergaitė dirgli (neurologė nieko blogio nerado), jai pučia pilvuką. Tėvai tiesiog nusigalavo benešiodami kūdikį ir nežinodami, kaip jam padėti. Nerimą kėlė ir Rusnės išmatos – skystos, su gleivėmis, net kraujo „siūlelių“ pasirodė. Bet baisiausia buvo nesibaigiantis riksmas.

Rusnė rėkė nepaliaudama po valandą-dvi. Antrąjį kartą nuvykus pas gydytoją buvo atliktas išmatų tyrimas. Diagnozė – gastroenteritas.

Gydytojai patarė keisti maitinimą, maitinti mišiniu, duoti arbatėlių. Mamos pienas nutrauktas keliavo į kriauklę, o mažoji valgė dirbtinį maistelį. Po savaitės mama pamėgino vėl duoti savo pieno, ir vėl viskas ėmė kartotis – riksmai, pilvuko skausmai. Mama nuleido rankas…

Dabar Rusnė auga maitinama mišinėliu, pienelis dingo. Tiesa, mergaitė ir toliau nerami, didžiumą laiko praleidžia ant rankų, bet bent jau pamiega po 1-2 valandas neprabudusi ir neberėkia iki pamėlynavimo. Man ši istorija atrodytų neįtikėtina, jei nebūčiau jos liudininkė.

Kodėl naujagimis susirgo gastroenteritu? Ar gali mamos pienas taip netikti, kad jis net susargdina kūdikį? Gal provincijos gydytojai neturėjo pakankamai žinių, kaip padėti Rusnei ir išsaugoti natūralų maitinimą?

GYDYTOJO KOMENTARAS

Skrandžio ir žarnyno uždegimai

Gastroenteritas yra nespecifinis, įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas. Gydytojas ligą diagnozuoja apklausęs ligonį, pvz., jo motiną, jį ištyręs ir atlikęs laboratorinius tyrimus, priklausomai nuo situacijos. Gastroenterito požymiai priklauso nuo sukėlėjo. Gali būti palaipsnė pradžia, pilvo skausmai, pykinimas, vienkartinis vėmimas. Ligonis viduriuoja 5-10 kartus per parą gausiomis vandeningomis su nesuvirškinto maisto gabaliukais, aštraus kvapo išmatomis. Ligos požymiai – blogas apetitas, galvos skausmai, dažnas širdies plakimas, kraujo tyrime padidėjęs leukocitų keikis. Pilvas papūstas, „urzgia“. Saikingai pakyla temperatūra. Galimas skysčių netekimas (dehidratacija). Liga trunka 2-3 savaites (gali trukti ir trumpiau – 5-6 dienas). Vaikų iki 2 m. dažniausia gastroenterito priežastis – rotavirusai.

Gastritas yra skrandžio uždegimas. Ūmam gastritui būdinga: pilvo skausmai po duobute, ligonį pykina, kartais jis išvemia. Po vėmimo palengvėja. Kartais būna iki 37,5◦Ctemperatūra.Čiuopiant pilvą po kairiuoju šonkaulių lanku ligonis jaučia skausmingumą. Gastritą gali sukelti ūminė virškinamojo trakto infekcija, maisto alergenai, vaistai, aštrūs maisto produktai, toksinės medžiagos.

Nei esant gastroenterito, nei gastrito diagnozei nutraukti žindyti krūtimi netikslinga, nes motinos pieno jos kūdikiui negali pakeisti joks kitas maistas. Gamta yra taip pasitvarkiusi, kad kiekviena žinduolių rūšis nuo gimimo geriausiai pasisavina savos rūšies pieną, t.y. maistą, kuris užtikrina optimalų augimą gimusiajam iki jo organizmas subręsta pasisavinti kitą maistą.

Norint nustatyti pilvo skausmų priežastį, gali būti atliekamas išmatų tyrimas. Išmatų tyrimu nustatomas bakterijų (šigelių, salmonelių, kampilobakterijų) sukeltas uždegiminis viduriavimas. Išmatų pasėlis gali padėti nustatyti konkrečią bakteriją, kaip ligos sukėlėją. Greitas rotaviruso antigeno nustatymas rodo, kad viduriavimą sukėlė rotavirusas.

Kolikos ar rimta liga?

Mamos klausia, kaip atskirti, ar kūdikiui pilvą skauda dėl dieglių, ar dėl rimtesnių ligų? Manoma, kad pilvo diegliai – nieko rimto. Nerimtų skausmų nėra.Pilvo diegliai (kolika) pasireiškia 10-15 proc. kūdikių. Kol kas nežinoma vienintelė ar kelios konkrečios kolikos priežastys ir dėl to nėra tinkamiausio jos gydymo. Įtarti, kad kūdikį vargina diegliai galima tuomet, kai kasdien tuo pačiu metu kūdikis nei iš šio nei to garsiai verkia, riečia prie pilvo kojas ir 2-3 valandas nepavyksta jo nuraminti.

Nenumaldomo verksmo priepuoliai kartais gali pasikartoti ir kelis kartus per parą tuo pačiu metu. Verkimo metu pilvukas skausmingas, kartais girdimas gurgimas pilvo srityje. Pilvo diegliai (kolika) praeina per šimtą dienų nuo jų atsiradimo pradžios.

Esant pilvo diegliams (kolikai) nėra gastroenteritui būdingų požymių ir tyrimų pokyčių. Kitaip tariant, ne kiekvienas pilvo skausmas yra diegliai. Ar pilvo skausmų priežastis yra pilvo diegliai (kolika) ar kita – nustato tik gydytojas. Taip pat nedera pamiršti, kad diagnozę nustatyti daug gali padėti tėvai – jie turi smulkmeniškai apibūdinti, kas kada kaip atsitinka ir kokia negalavimo eiga, tiksliai atsakyti gydytojui į jo klausimus. Ligos ar negalavimo priežasties nustatymas nėra toks paprastas darbas kaip vinies įkalimas į medinę sieną. Ją įkalti irgi ne kiekvienam iš karto pavyksta…

Kai kūdikis netoleruoja mamos pieno

„Pieno netoleravimo“ terminu mėgstama apibrėžti įvairias problemas, susijusias su motinos pieno virškinimu. Dažniausiai tai pilvo skausmai, jo pūtimas (dėl to mažasis tampa neramus, verkia, blaškosi), skystos išmatos (padarius jų tyrimą nerandama uždegimą įrodančių duomenų).

Skausmų intensyvumas, trukmė nevienodi, dažniausiai užeinantys po žindymo. Neretai minėti nemalonūs jutimai yra susiję ir su mamos valgomu maistu. Nuovoki mama turi pasekti, ar po kiekvieno jos suvalgyto patiekalo rūšies ir jo kiekio kūdikis pasijaučia blogiau. Kai mama valgo daug kopūstų, vynuogių ar kitų vaisių ar uogų, kurie turi daug vaisių cukraus, mažyliui kartais gali atsirasti pilvo pūtimas ir jo sukeltas skausmas. Tada prasideda blaškymasis – mama pildo pačius skirtingiausius patarimus, kol galop gydytojui pasakoma – nebežinau ką valgyti ir ką daryti.

Užmirštama, kad kiekvienas kūdikis skitingai reaguoja į įvairias medžiagas, kurios patenka į jo organizmą su jo mamos pienu, ir kuo jaunesnis kūdikis, tuo reakcijos dažnesnės ir skausmingesnės.

Viena iš motinos pieno netoleravimo priežasčių gali būti motinos piene esančio pieno cukraus laktozės nepakankamas suskaldymas. Dėl to atsiranda pilvo pūtimas, skystesnės išmatos. Kiekvienu atveju būtina pasitarti su gydytoju ir abiems kantriai ieškoti negalavimo priežasties.

Gydytojas neturi būti spaudžiamas „tuojau išspręsti problemą“, nes tai neįmanoma, kadangi maisto, taip pat ir motinos pieno, virškinimas yra sudėtingas procesas. Motinos pieno pakeitimas pieno mišiniu – didelė klaida.

Ar mamos pienas gali alergizuoti?

Moksliniai tyrimai įrodė, kad jau nuo 11-17 nėštumo savaitės gali pradėti formuotis atopinis fenotipas – polinkis esant nepalankioms sąlygoms sirgti alerginėmis ligomis. Atopinis fenotipas dažniausiai kūdikiams formuojasi, jei šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis (motina, tėvas, brolis ar sesuo). Jiems rizika sirgti alerginėmis ligomis, jei serga keli artimiausi giminaičiai, išauga iki 50-80 proc. Kitaip tariant, dažniausia nepalanki sąlyga yra giminaičių alerginės ligos, o ne kūdikiui jo mamos pienas. Pirmieji alerginių reakcijų simptomai gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo momentu nuo gimimo. Kuo jaunesnis ligonis, tuo dažniau alergines ligas provokuoja maistas. Gyvenimo pradžioje viena dažniausių alerginės ligos priežasčių yra maistas. Su motinos pienu į kūdikio organizmą gali patekti medžiagos, kurioms mažasis yra alergiškas.

Jeigu būsimoji mama yra alergiška kokiam nors maisto produktui – ji to produkto ir gaminių su juo neturėtų vartoti nėštumo ir žindymo metu.

Alergija maistui gali pasireikšti įvairiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, odos bėrimais, niežėjimu, kosuliu, kartais dusuliu. Jei rizikos grupės kūdikio (turinčio polinkį susirgti alergine liga), motina žindyti negali ar trūksta motinos pieno, rekomenduojama maitinti hidrolizuoto baltymo mišiniais. Kiekvienam alergiškam kūdikiui duoti pieno mišinio yra nedovanotina klaida.

Žindančiai mamai reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, atsisakyti mito „kuo dagiau pieno išgersiu, tuo daugiau pati jo pagaminsiu“, sekti po kokio jos suvalgyto maisto ir kokiomis aplinkybėmis mažylis pasijunta blogiau, nevengti nuolat konsultuotis su gydytoju.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“