Pirmąjį mėnesį parsivežus naujagimį į namus kyla daugiausia problemų. Ypač dėl maitinimo. Kaip žinoti, ar vaikas nebadauja?
Iš mamos laiško: „Mūsų vaikelis pirmą mėnesį beveik nepriaugo svorio (gal tik kokius 50 gramų). Maitinu krūtimi. Ar tai reiškia, kad jis badauja? Ar toliau maitinti tik krūtimi?“
Tai, kad žindomas naujagimis per mėnesį tepriaugtų tik apie 50 gramų, yra išimtis. Jeigu suaugusieji per dvi pirmąsias savaites nepastebi, kaip naujagimis pilnėja, putlėja, kaip rankutėse, kojytėse mažėja raukšlių, veiduko bruožai darosi apvalesni, būtina nedelsiant kreiptis į vaikų ligų ar šeimos gydytoją. Kiekviena nuovoki mama per pirmąsias dvi-tris naujagimio gyvenimo savaites išmoksta atskirti mažojo žmogaus verksmo tonus ir suprasti, ar jis nori valgyti, ar atsirado kokių nors kitų nepatogumų.
Kaip dažnai kūdikį reikėtų žindyti pirmąjį mėnesį?
Kūdikį žindykite tada, kada jis nori, bet kuriuo paros laiku ir tiek laiko, kiek nori. Vieną parą mažylis gali norėti valgyti 6 kartus, o kitą parą – 9 kartus, ir tai yra norma. Tik jis pats žino, kada ir kiek jam valgyti. Kai duodama mažyliui valgyti tada, kada jis nori, o vietoje krūties nepakišamas čiulptukas, mažylis negali nepriaugti svorio. Kai patenkinamas noras valgyti, kūdikis per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga 600-1000 g.
Žindanti mama nėra bejausmė – ji turi pastebėti, ar naujagimis tikrai žinda vis ilgiau, galingiau. Jei taip nėra, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į slaugytoją arba gydytoją.
Kiekvienas naujagimis, kai negauna valgyti arba gauna nepakankamai, būna labai neramus. Tik sergantys mažyliai gali būti apatiški, vangūs, nereikalauti verksmu valgyti. Be to, per pirmąjį gyvenimo mėnesį pagal šalies vaikų sveikatos tikrinimo tvarką, naujagimį turi pamatyti ir gydytojas, ir slaugytoja. Todėl nepastebėti, kad vaikutis nepriauga svorio, beveik neįmanoma.
Svoris gali neaugti dėl badavimo ar ligos. Dėl kurios priežasties neauga svoris, gali pasakyti tik medicinos darbuotojai. Tik jie įvertins konkretaus mažylio būklę ir patars, kaip ir kuo maitinti. Jeigu nėra motinos pieno, rekomenduos pieno mišinį.
Kiek reikia laukti, kad vaikas priaugtų svorio – dvi savaites, mėnesį, du mėnesius? Kada pradėti primaitinti mišiniais, jei svorio nepriauga?
Tuomet, kai kūdikiui duodama žįsti tiek, kiek jis nori, ir tada, kai nori, jis kasdien priauga nuo 15 iki 40 gramų svorio.
Normalu, kad kelias paras svoris gali laikytis vienodas, o paskui jis padidėja 40-50 g. Naujagimių ir kūdikių kasdien sverti nereikia. Gamta taip sutvarkė, kad iki 6 mėnesių vaikeliui visiškai užtenka motinos pieno. Pirmąjį pusmetį nereikia duoti jokio kito maisto, taigi ir pieno mišinių, nei kitų papildomų skysčių, išskyrus gydytojo skirtus vaistus. Tik tuomet, kai nustoja augti svoris, nors vieno žindymo metu yra ištuštinamos abi krūtys, ir mažylis žinda tiek, kiek nori, rekomenduojama pasitarti su vaiko gydytoju ir elgtis taip, kaip jis patars. Kitaip tariant, mamai nepatariama pradėti duoti pieno mišinių, kol ji nepasikonsultuos su medicinos darbuotojais.
Atėjusi aplankyti medicinos sesuo pastebėjo, kad vaiko labai žemas raumenų tonusas ir jis atrodo visiškai nepaaugęs. Galbūt jam trūksta maisto?
Kai trūksta maisto, tikrai gali sumažėti raumenų tonusas. Tačiau vien pagal tonusą negalima nuspręsti, ar mažylis neprivalgo. Sumažėjusio raumenų tonuso priežasčių yra ne viena.
Kokių pasekmių gali būti, jei vaikas iš tiesų neprivalgo motinos pieno?
Kai pieno nepakanka, sutrinka kūdikio gamtos lemtas organizmo augimas. Tik iš motinos pieno kūdikis sugeba geriausiai pasisavinti organizmui reikalingas įvairias medžiagas. Iš pieno mišinių naujagimio, kūdikio organizmas gauna pagrindines maisto medžiagas, bet negauna daugelio tik motinos piene esančių medžiagų. Kaip tai atsiliepia žmogaus ateičiai, kol kas nėra žinoma.
Kaip dažnai reikėtų sverti vaikutį? Kuriuo paros metu sverti, kada svoris tiksliausias?
Kūdikį reikėtų sverti, jei kyla įtarimų, kad jis nepriauga svorio. Įtariama, kad trūksta maisto, kai pažindęs krūtį, vaikutis po 1-2 valandų tampa neramus, verkia, gavęs krūtį ją godžiai žinda, pradeda tuštintis rečiau nei įprasta, pastebima, kad kūdikis nepilnėja, aštrėja veiduko bruožai.
Paros metas, kada bus sveriamas vaikelis, svorio tikslumui neturi įtakos. Mažylis turi būti sveriamas nuogas.
Dėl kokių dar priežasčių gali kristi vaiko svoris, ne tik dėl bado? Priežasčių daug. Pavyzdžiui, sirgdamas vaikas mažiau valgo, nes jo organizmas nebepajėgia pasisavinti maisto. Sutrikęs apetitas – daugelio ligų požymis.
Skaitytoja rašo: „Kai po mėnesio vaikelis buvo priaugęs tik 100 gramų, gavau didžiausios pylos nuo savo pediatrės, mane išbarė ir išgąsdino, kad marinu badu vaiką ir kuo skubiau bėgčiau į parduotuvę mišinio primaitinti… “
Pirmiausia medicinos darbuotoja turėjo nesibarti, o išsiaiškinti, ar teisingai mažylis maitinamas, įsitikinti, ar mama suvokia mažylio alkio signalus, ar teisinga žindymo technika. Kitaip tariant, gydytoja turėjo ieškoti svorio nepriaugimo priežasties ir įsitikinti, ar tikrai trūksta motinos pieno, ar mažylis neserga, nes liga gali būti svorio nepriaugimo priežastis.
Kokia turėtų būti mažai priaugančio svorio vaiko mityba – nuolatos jį laikyti prie krūties? Ar žadinti naktį, kad pavalgytų, jei išmiega nepabudęs ilgesnį laiką?
Dažniausiai blogo svorio augimo priežastis nebūna viena. Gydytoja turi įsitikinti, ar motina sugeba techniškai gerai žindyti. Ji turėtų stebėti, kaip motina žindo, kaip prideda prie krūties, ar mažylis žinda apžiojęs spenelį kartu su tamsiu laukeliu apie jį, ir pagal situaciją motinai parodyti, kaip teisingai žindyti. Kaip teisingai žindyti, sąmoninga motina turi išmokti gimdymo skyriuje, o kas neaišku, toliau aiškintis, kai pirmą kartą po gimdymo mažylį aplanko medicinos darbuotojas. Mama privalo aktyviai klausinėti.
Mažylis naktį gali išmiegoti neprašydamas valgyti viena kita valanda ilgiau negu dieną – jo žadinti nereikia. Tarp žindymų nevalia mažyliui duoti čiulptuko. Jį gavęs mažylis žįs silpniau, mažiau ištrauks pieno ir mažiau pasisotins.
Ar gali svorio neaugimo priežastis būti gana dažni atpylinėjimai?
Mažylis atpylinėja arba atsiraugėja tada, kai su pienu prisiryja oro arba privalgo pieno daugiau, nei telpa jo skrandyje. Oras išeidamas iš skrandžio kartu „išneša“ dalį pieno. Kai kūdikis gausiai atpylinėja, būtina pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs žindymo techniką ir mažylio būklę, konkrečiai patars, kaip derėtų elgtis. Atpylinėjimas ir vėmimas yra skirtingi dalykai.
Vėmimas gali būti viena iš svorio neaugimo priežasčių.
Sakoma, kad vaiko badavimą geriausiai parodo jo odelė. Jei ji suglebusi, minkšta, tai rodo, kad trūksta skysčių ir maisto medžiagų. Ar tiesa?
Kai gydytojas apžiūri vaikelį, jis vertina ne vien tik odos būklę. Odos glebumas, daug įvairaus gilumo raukšlių rankose, kojose, yra vienas iš požymių, kad kūdikis blogai priauga svorio, trūksta skysčių ir maisto medžiagų. Gydytojas įvertina ir poodžio, ir vidaus organų būklę, raumenų masę ir tonusą. Pvz., sumažėjusi poodžio masė, „plonos“ rankos ir kojos, lankstant „palaidos“, nestandžios irgi rodo, kad mažajam trūksta maisto, ir jis blogai auga. Svarbiausias augimo rodiklis – pastovus nuolatinis svorio augimas. Todėl kiekvienos apžiūros metu nuogas kūdikis yra pasveriamas.
Ar pagal tuštinimosi dažnumą ir išmatų kiekį galima spęsti – vaikas badauja ar ne?
Dažniau tuštintis gali ir tas kūdikis, kuris gauna mažiau maisto, negu reikia jo organizmui. Dažno tuštinimosi priežastis gali būti maistas, kurio mažasis netoleruoja arba mikroorganizmais (bakterijomis, virusais) užkrėstas maistas. Taigi tuštinimosi dažnis nėra badavimo rodiklis.
Žindomas kūdikis gali dažniau tuštintis, nes motinos pienas yra tas maistas, kuris neleidžia viduriams užkietėti. Motinos pieną mažylio organizmas pasisavina geriau negu bet kokį kitą maistą, todėl lieka mažai atliekų – išmatų (dėl to tuštinimosi dažnis gali suretėti). Normalu, kai žindomas kūdikis, kuriam užtenka jo motinos pieno, tuštinasi nuo 6-8 kartų per parą iki karto per dvi paras. Vystyklų sutepimas nelaikomas tuštinimusi. Tuštinimasis yra tuomet, kai išmatų kiekis aiškiai pastebimas.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
