Kad ir kaip mamos nori vaikučius maitinti savo pienu, kartais jo trūksta. Gana dažna situacija, kai mama kelis maitinimus maitina savo pienu, o vieną ar kelis – mišiniu. Kalbamės su dr. Egle Markūniene, gydytoja neonatologe, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadove, medicinos mokslų daktare.
Kaip nustatoma, kad kūdikiui trūksta mamos pieno? Kada galima tai įtarti?
Esminis ir svarbiausias požymis, kad žindomam kūdikiui trūksta motinos pieno, yra svorio nepriaugimas. Kai prie svorio nepriaugimo prisideda ir retas šlapinimasis (mažiau nei šeši kartai per parą), šlapimas darosi koncentruotas, aitraus kvapo ir pasirodo tamsiai žalios spalvos „bado“ išmatos, tai situacija tikrai labai grėsminga. Deja, labai dažnai kaip motinos pieno trūkumą tiek tėvai, tiek medikai interpretuoja kūdikio neramumą, nesitraukimą nuo krūties, nors mažylis svorio priauga virš kilogramo per mėnesį! Prie tokių interpretacijų neretai prisideda ir kai kurių specialybių medikų griežti reikalavimai, kad kūdikiai turi miegoti būtinai 3-4 val. dieną ir 6 val. naktį. Tokių reikalavimų kėlimas galbūt būtų pateisinamas dirbtinai maitinamam kūdikiui, bet ne žindomam. Tokie intervalai retai kada suderinami su motinos laktacijos (pieno gamybos) fiziologija.
Mama rašo: Naujagimis dažnai, bet trumpai žinda ir ramiai miega. Svarstyklių namuose neturiu, o gydytoja apžiūrės po mėnesio. Kiek žinome, maisto trūkumas pirmais mėnesiais gali atsiliepti kūdikio raidai. Kaip būti užtikrintai, kad nereikia duoti papildomo maisto?
Jei mama nerimauja, ar naujagimiui užtenka jos pieno, ir nėra galimybės pasisverti, tai yra keli požymiai, kurie rodo, kad maisto naujagimiui užtenka:
nykstanti gelta, jei ji buvo išryškėjusi po gimimo,
drėgnos gleivinės,
šlapinimasis daugiau nei šešis kartus per parą (reikėtų skaičiavimui naudoti daugkartinius medžiaginius vystyklus),
geltonos spalvos „motinos pieno“ išmatėlės (nesvarbu, kokiu dažnumu),
maitinimo metu girdimas gurkšnio nurijimo garsas.
Kad maisto trūkumas pakenktų kūdikio raidai, jis turi ilgai badauti, turi pakisti įvairūs kraujo rodikliai.
Jei mamai atrodo, kad pieno trūksta, ką ji gali padaryti, kaip jo pagausinti?
Prieš pradedant mišriai maitinti kūdikį, visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar tikrai vaikui trūksta maisto ir jei taip, ieškoti pieno trūkumo priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, jog tik 1-2 proc. motinų negali dėl kūdikio ar savo ligų žindyti kūdikio, ir tik apie 10 proc. motinų dėl įvairių laktacijos fiziologijos sutrikimų negali visiškai (tik savo pienu) išmaitinti savo kūdikių.
Atradus nepakankamos pieno gamybos priežastis, jas labai nesunku pašalinti, ir šiek tiek padirbėjus, mėgautis sėkmingu žindymu be papildomo mišinuko davimo. Pagrindinės nepakankamos pieno gamybos trūkumo priežastys:
- Vangus, mieguistas, neefektyviai pirmomis paromis žindantis naujagimis, nes buvo pasinaudota įvairiais medikamentais gimdymo (natūraliais gimdymo takais ar per cezario pjūvio operaciją) metu. Taip pat ir po epidurinio nuskausminimo.
- Atidėtas pirmas maitinimas, vėliau nei 2 val. po gimimo.
- Retas žindymas pirmomis paromis po gimimo (rečiau nei kas 3 valandas).
- Ribota žindymo trukmė (trumpiau nei 20 minučių).
- Blogas krūties apžiojimas, kai kūdikis negali iki galo išžįsti krūties, traumuoja spenelius ir dėl to pieno gaminasi nepakankamai.
- Žinduko naudojimas, nes nepakankamą laiką stimuliuojamas motinos organizmas, kad gamintų reikiamą pieno kiekį savo naujagimiui.
- Nemotyvuotas mišinuko davimas, pavyzdžiui, „kad kūdikis ilgiau miegotų“.
- Maitinimas iš buteliuko, kuris suformuoja kitokius įgūdžius, ir naujagimiams sunku juos keisti, ypač todėl, kad prigludus alkanam kūdikiui prie krūties, ją reikia apie minutę stimuliuoti, kad pradėtų bėgti pienas, o iš buteliuko alkanas žmogelis gauna maistą iš karto, ir kūdikis pasirenka, kas jam lengviau. Juk tai mąstanti bei pasaulį pasiruošusi pažinti ir vertinti būtybė!!!
Atradus priežastį, reikia stengtis ją pašalinti. Kaip? Pamėginkite:
Didinkite kūdikio ir mamos kontaktą oda prie odos, nes tai labai skatina pieno gamybą.
Taisykite kūdikio padėtį prie krūties, stebėkite, kad gerai apžiotų krūtį.
Skatinkite kūdikį žįsti, jei jis, apsižiojęs krūtį, daugiau miega nei valgo.
Jei vis dėlto nepavyksta kūdikio „aktyvuoti“, išmokykite jį taisyklingai žįsti. Vis dėlto, jei šie išvardinti požymiai sako, jog kūdikiui jau trūksta maisto, reikia imtis pačiai papildomai skatinti pieno gamybą – rankomis ar pientraukiu arba derinant abu metodus stimuliuoti pieno gamybą. Net jei ir atrodo, kad krūtis tuščia, reikia kantriai kas 3 val. po 20-30 min. stimuliuoti krūtį.
Išnaudojus visas fizines priemones (TIKRAI TEISINGAI JAS TAIKANT), galima pieno gamybą stimuliuoti ir medikamentais.
Labiausiai paplitęs, neturintis poveikio kūdikiui ir mažiausiai sukeliantis pašalinių reakcijų motinai medikamentas yra motilium (domperidonas).
O gal duoti savo pieno, o kai vaikas pažinda, dar duoti mišinio? Ar atvirkščiai – pirma mišinėlio, o paskui savo pieno?
Jei naudojant visas aukščiau išvardintas priemones, nepavyksta pagausinti pieno gamybos, galimas mišrus maitinimas.
Motinos dažnai daro tokią išvadą: jei jau neturiu pakankamai pieno, tai iš vis nutrauksiu žindymą arba pradėsiu „taupyti“ savo pieną kas antram ar naktiniam maitinimui. Jei mamos pradeda taip elgtis, per maždaug dvi savaites jos netenka savo pienelio.
Taip atsitinka dėl ritmiškai neištuštinamų krūtų, nes iš krūtų keliauja informacija į smegenis (kurios atsakingos už pieno gamybą), kad pienas nereikalingas. Tada vis mažėja hormonų oksitocino ir prolaktino išskyrimas, o neištuštinamose, pabrinkusiose krūtyse (iš pradžių motinoms atrodo, jog susikaupia daugiau pieno), pradeda veikti trečiasis hormonas – pieno gamybos slopintojas.
Todėl mamytės, kurioms nepavyksta užvesti pakankamos pieno gamybos, turėtų savo pienelį saugoti kaip vaistus ir pasiūlyti krūtį prie kiekvieno maitinimo, ne rečiau kaip kas tris valandas (tokiu pačiu ritmu ir naktį). Jei kūdikis prašo krūties dažniau, tai reikia derintis prie jo poreikių, tačiau stebėti, kad bent kas 3 valandas jo žindimas būtų efektyvus.
Jei kūdikio žindimas neefektyvus, tai kas tris valandas reikia sumaitinti nutrauktą mamos pieną, o nepavykstant jo išgauti – mišinuką. Sumaitinti reikėtų ne iš buteliuko, kad kūdikis norėtų čiulpti, žįsti krūtį. Tai galima padaryti iš puodelio, šaukštelio, švirkšto. Ypač geras būdas, kuris naudojamas įvaikinus kūdikius, maitinimas per maitinimo pagalbininką (papildiklį). Tai buteliukas, pakabintas ant motinos kaklo, o ištrauktas motinos pienelis arba mišinukas, atiteka kūdikiui per minkštą vamzdelį, pritvirtintą prie krūties. Maitinant tokiu būdu, motinos organizmas stimuliuojamas pakankamai ilgai, kad sukeltų pieno gamybą užtikrinančio hormono prolaktino skyrimąsi. Kūdikis gauna maisto iš karto, jam reikia mažiau pastangų.
Formuojasi taisyklingi kūdikio žindimo įgūdžiai. Kūdikiui yra labai gerai prie kiekvienos mišinuko dozės gauti nors kiek ir mamos pieno, nes jame esantys fermentai padeda virškinti ir mišinuką. Kaip žinia, mišinyje kompensuojamųjų medžiagų, kaip fermentai, hormonai, esantys mamos piene, nėra.
Ar nakčiai geriau duoti savo pieno, ar mišinio? Mišinys sotesnis, todėl gal jo užvalgęs vaikas ilgiau miegos?
Per ilgas miegojimas, kaip jau buvo minėta ir anksčiau, yra vienas iš motinos laktacijos slopinimo veiksnių. Jei mamos tikslas, kad kūdikis kuo ilgiau miegotų, be abejo, reikėtų maitinti mišinuku, kuris virškinamas 3-4 val. Jis ne sotesnis, o sunkiau ir ilgiau virškinamas maistas. Tačiau savo pieno ji greičiausiai neteks.
Kaip greitai dingsta pienas, maitinant mišriai?
Jei nesistengiama pašalinti pieno trūkumo priežasties ir maksimaliai stimuliuoti motinos organizmo, maždaug per dvi savaites motinos pieno gamyba užslopinama. Tačiau esant gerai motinos organizmo stimuliacijai, mišriai galima maitinti tiek, kiek mama norės duoti pienelio savo kūdikiui.
Gal įvedus papildomą maitinimą (košes, tyres), sumažinti mišinuko ir kuo dažniau duoti krūtį? Ar yra šansas, kad pieno padaugės?
Krūtį reikia duoti kuo dažniau, kai tik kūdikis jos paprašo. Net ir raminti kūdikį reikia krūtimi, nes per 80 proc. motinų praranda savo pienelį dėl čiulptuko naudojimo.
Kada maitinant mišriai įvesti papildomą maistą? Sakoma, kad mišiniais maitinamas kūdikis turėtų būti primaitinamas anksčiau nei žindomas krūtimi. Kada maitinant mišriai įvesti papildomą maistą, pediatrų nuomonės skiriasi – nuo 4 ar 6 mėn., o gal nuo 5, nes, kol vaikas išmoks normaliai valgyti, tai praeis mėnuo?
Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri kaupia mokslinius tyrimus, tikrina ar jie teisingai atlikti, vienareikšmiškai suformulavo rekomendaciją, kad motinos pieno, o jam neesant – mišinuko, kūdikio vystimuisi pakanka iki 6 mėn. Tik po to pradedamas siūlyti papildomas maistas ir tam turime dar 6 mėnesius laiko. Tiems medikams, kurie siūlo anksčiau primaitinti kūdikius, reikėtų pateikti klausimą, kuo jie vadovaujasi? Teko girdėti iš vyresnių kolegių, kad jos vadovaujasi savo asmenine patirtimi.
Tokie pasakymai sunkiai suderinami su mokslo įrodymais bei mediko kompetencija. Išimčių iš bendrų taisyklių visada buvo ir bus. Todėl medikai ir turi gerai įsisavinti mokslo įrodymais pagrįstas žinias ir kūrybiškai taikyti praktikoje.
Kaip tuštinasi mišriai maitinami kūdikiai?
Mišriai maitinamų kūdikių išmatos gali būti labai įvairios: nuo skystų iki kietų, retų. Daug dažniau dėl mišraus maitinimo mikrofloros ypatumų pasitaiko vidurių užkietėjimas. Tuo tarpu išimtinai žindomų kūdikių išmatos niekada nekietėja tik gali retėti.
Ar mišriai maitinant yra šansas, kad pieno kada nors padaugės, ar mama pasmerkta, kad pienas visai dings?
Jei moteris žino, kaip veikia jos organizmas, pažįsta kūdikio galimybes bei imasi tam tikrų veiksmų, skatinančių ir palaikančių laktaciją – pieno gali padaugėti iki tokio kiekio, kuris visiškai užtikrins kūdikio poreikius. Reikia stengtis išvengti visiško pieno netekimo ir dovanoti savo mažyliui geriausio maisto – kaip vaisto – ilgą laiką, iki tol, kol to norėsis mamytei ir vaikeliui.
„Mamos žurnalas“
