Pagal dabartinį fiziologinį, normalų žindymo supratimą, padiktuotą pačios gamtos, kūdikis turi žįsti kada nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros laiko. Tik tokia žindymo tvarka ir tik pats žindymo procesas stimuliuoja pieno gamybą.
Pieno nusitraukimas, kad ir tobuliausiu pientraukiu neskatina pieno susidarymo. Pieno nusitraukimas yra tik krūties ištuštinimas.
Pati mama sprendžia, ar jai dirbti, ar lankyti paskaitas, ar būti kartu su savo kūdikiui. Vienu ir tuo pačiu metu kokybiškai atlikti kelių darbų neįmanoma.
Kaip turėtų vykti ši veikla – kada mama turi nutraukti pieną ir kaip? Kaip jį palikti saugoti?
Jeigu mama nori, kad kūdikis gautų jos pieno – niekuo nepakeičiamo jam maisto, negali būti jokios kalbos apie pieno nusitraukinėjimą ir panašių situacijų analizę. Kūdikio maitinimas per žinduką atpratina kūdikį nuo krūties, nes maisto paėmimo technika iš žinduko visai kitokia nei iš krūties. Kitaip tariant, pieno nusitraukinėjamas – paprasčiausias kūdikio nujunkymas nuo krūties. Žindanti motina bent iki 6 mėnesių turėtų nevaikščioti į paskaitas ar į darbą ir pieno nenusitraukinėti.
Pieną galima nutraukti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui:
kai yra pieno perteklius, ir kūdikis nesugeba jo išgerti tiek, kiek jo pasigamina;
įvykus nelaimei – kai staiga motina privalo išspręsti kokias nors problemas, kurių negali išspręsti kiti šeimos nariai.
Ar būnant darbe ar paskaitose, mama gali nusitraukti pieną, ar tai įmanoma nesteriliomis sąlygomis?
Kiekvienos mamos asmeninis reikalas spręsti, ar jai dirbti, ar vaikščioti į paskaitas. Kiekviena aukštoji mokykla suteikia akademines atostogas – ar jas imti, irgi motinos sprendimas, lygiai taip pat, kaip ir noras žindyti ar ne… Jeigu motinos nešokiruoja, ji, turėdama pientraukį, buteliuką ar specialų maišelį gali pieną nusitraukti ir jūsų pavadintomis „nesteriliomis” sąlygomis – mokslo įstaigos ar darbovietės tualete, kabinete. Kambario temperatūroje (pavyzdžiui, įdėtas į rankinuką) pienas nesugenda iki 24 val. Suprantama, tokiu nutrauktu pienu mažylis turi būti pamaitintas kuo greičiau.
Ar taip maitinant pieno mažės?
Pieno mažės, nes pieną nusitraukinėjant spenelis nėra dirginamas čiulpimu, nėra betarpiško kūdikio-motinos ryšio, kuris nepaprastai svarbus pieno gamybai. Vienintelė priemonė, kad nesumažėtų pieno, yra kūdikio žindymas. Nuolat nusitraukinėjant pieną, jo mažėjimo tempas yra įvairus – nėra objektyvių įrodymų, kad vienai moteriai pienas dings per 3 savaites, o kitai – per 10 dienų.
Kas kelias valandas būtina stimuliuoti pieno gamybą (bent jau nusitraukiant), kad jo išliktų kuo ilgiau?
Pieno išliks daugiau tik tuomet, kai jis bus nutraukiamas dažnai. Kūdikis žinda, kada nori ir kiek nori – todėl kol kas jokio pieno stimuliavimo „kas kelias valandas“ būdo nėra išrasta.
Ar verta žaisti su motinos pienu išėjus į darbą? Gal tuomet geriausia išvis nutraukti maitinimą ir pradėti duoti mišinius?
Kūdikio žindymas nėra žaidimas. Motinos pienas nėra žaislas, kurio davimas ar nedavimas priklauso nuo suaugusiojo valios.
Motinos pienas jos kūdikiui yra reikalingas kaip maistas ir kaip vaistas. Kaip elgtis – žindyti, duoti ar neduoti savo kūdikiui savo pačios pieno yra kiekvienos motinos asmeninis reikalas. Dirbtiniai mišiniai, pagaminti pramoniniu būdu, kūdikį pasotina, tačiau jo neaprūpina visomis tomis medžiagomis, kurios yra motinos piene. Gamtos taip sutvarkyta, kad kiekviena žinduolių rūšis, į gyvenimą „stipriau įsikabina”, esti stipresnė, kai kažkurį gyvenimo tarpą minta savos rūšies pienu. Dar nežinoma, kokios įtakos maitinimas mišiniais turės ateinančioms kartoms.
Ką duoda nors vienas vaiko pažindymas per parą, tarkime vakare?
Kūdikiui tai yra geriau nei nieko. Bet tai nėra problemos sprendimo būdas.
Ką daryti, kai darbe ar per paskaitas pradeda sunktis pienas?
Atsakymas aiškus: nusitraukti pieną, kitais žodžiais – atsitraukti nuo darbo ar nesiklausyti paskaitos. Įvairūs įdėklai į liemenėlę veikia laikinai – jų pagalbos trukmė tuo trumpesnė, kuo greičiau pienas teka. Krūtyse pieno užsilaikymas veda prie įvairių žindymo komplikacijų, iš kurių svarbiausia – greitas pieno mažėjimas.
Dirbanti ar studijuojanti mama dažnai neturi laiko pavalgyti, pietūs paprastai būna tik kavos puodelis. Ar tai atsilieps pieno kiekiui?
Netvarkinga, pripuolama mityba, kažko suvalgymas „prie progos” pirmiausia nualina pačios motinos organizmą. Nusilpęs organizmas ne tik mažiau gamina pieno, bet ir pats greičiau sunegaluoja. Nėščioji ir žindančioji pagal dabartinį mitybos specialistų supratimą turi kasdien valgyti įvairų šviežią maistą, kuriame būtų šviežių vaisių, daržovių ir gerti vandens tiek, kad nejaustų troškulio. Tokie „pietūs”, kaip kavos puodelis, netenkina organizmo poreikių.
Ar pieno kiekiui turės įtakos stresas, kai reikia išeiti į darbą, laikyti egzaminus?
Taip, bet kokie sukrėtimai kiekvieną organizmą veikia – stresas organizmo jėgas sutelkia egzamino išlaikymui, o ne pieno gamybai ir žindymo trukmės išlaikymui, o baimė, kad darbe bus kažkas blogai atlikta, irgi neigiamai veikia ne tik motinos organizmą, bet ir pieno kokybę.
Nuo kelinto mėnesio patariate eiti į darbą, jei galima rinktis? Pasakykite patį kraštutį terminą.
Į darbą reikia eiti tuomet, kai kūdikiui sukanka vieneri metai ir yra kas jį namuose prižiūri. Išėjimas į darbą ar paskaitas iki kūdikiui sukaks vieneri metai yra didesnis ar mažesnis jo gyvenimo sukrėtimas ir pakeitimas. Ne visi kūdikiai tai lengvai toleruoja, nes motina pirmaisiais gyvenimo metais jiems yra viskas. Svarbiausia, kad pasikeitimai praeitų kuo mažiau skausmingai. Daug priklauso nuo šeimos pagalbos motinai ir nuo gyvenimo realybės. Jei neišėjus į darbą neįmanoma galo sudurti su galu, suprantama, pasirenkamas tas variantas, kuris padeda išgyventi. Kraštutinis terminas palikti žindantį kūdikį – kai jam sukaks 6 mėnesiai ir prasidės primaitinimas. Tada galima suderinti išėjimus taip, kad jie sutaptų su košės valgymu.
Konsultavo vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė
„Mamos žurnalas“