Sėkmingo žindymo paslaptys

Jūratės Čiakienės nuotr.1

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Daugiau nei tris dešimtmečius su žindyvėmis dirbanti Danutė Butėnienė sako, jog ji savo praktikoje nesutiko nė vienos moters, kuri nebūtų norėjusi maitinti natūraliai. Nė viena moteris nepasakė, kad jai krūtų grožis svarbiau už kūdikį ar kad mišinėlį paruošti ir sugirdyti paprasčiau, negu duoti krūtį. Maitinti nusiteikusios visos, tačiau ne visoms tai pavyksta, nors šiuolaikinės moterys yra labai apsiskaičiusios ir turi daug teorinių žinių.

Statistika rodo, jog 80 procentų jaunų mamų įveikia pirmųjų savaičių žindymo nesklandumus ir toliau sėkmingai maitina vaikelius iki metų ar dar ilgiau.

Tačiau maždaug 20 procentų tai nepavyksta. Ir tiktai ne dėl to, kad visiškai neturėtų pieno. Iš šimtų moterų, kurioms teko teikti pagalbą, Danutė Butėnienė sutiko tik dvi moteris su visiškai sausomis krūtimis, kurioms tiesiog nebėgo pienelis. Dėl kokių priežasčių tai buvo, sunku pasakyti, nes žindymas glaudžiai susijęs ne tik su fiziologija, bet ir su psichika, išgyventais stresais, sukrėtimais.

Ką daryti, kad patektumėte į sėkmingai žindančių mamų ratą?

Trys svarbiausios grandys

Natūralus maitinimas yra tarsi uždaras ratas su trim grandimis. Pieno motoriukas, arba mamos smegenys, gauna signalą, kad kūdikis alkanas ir jam reikia pieno. Ima gamintis pienas, kuris kaupiasi krūtyse – antrojoje grandyje. O trečioji grandis yra mažasis siurbliukas – kūdikis, kuris savo burnyte ištraukia tiek pienelio, kiek jam tuo metu reikia. Kad žindymas būtų sėkmingas, reikia, kad visos trys grandys gerai veiktų. Jeigu kuri grandis dalyvauja nepilnai, stringa visas maitinimo procesas.

Jei neramu – ieškokite pagalbos nedelsdamos

Kiekviena mama būna nusiteikusi sėkmingai žindyti. Tačiau teorinių žinių gyvenime nepakanka. Pavyzdžiui, mama nebuvo pasiruošusi tam, kad jos vaikutis bus tinginiukas, nenoriai ir negodžiai ims krūtį. Ji nebežino, ką daryti, išsigąsta.

Krūtyse pieno ima gamintis labai daug, o mažasis siurbliukas jo ištraukia vos dešimtadalį. Ką daryti? Teorija sako, kad krūtys prisitaiko prie kūdikio poreikių. Jei vaikas neištraukė krūties iki galo, kitą kartą pienelio bus mažiau. Mamos bijo nusitraukinėti, kad pieno nesigamintų dar daugiau, ir laukia, kol krūtys tarsi protingas kompiuteris susireguliuos pagal kūdikio programą. Laukia parą, dvi, kol pakyla temperatūra, ima skaudėti, veržti krūtis. Ir tada, kai situacija pasidaro iš tikrųjų grėsminga, su ašaromis akyse skambina specialistams ieškodamos pagalbos.

„Mano telefone ir dabar yra žinučių, kurios primena pagalbos šauksmą. Net ir vėlai vakare ar naktį moterys prašo atvažiuoti į namus ir padėti susitvarkyti su sprogstančiomis krūtimis ar verkiančiu vaikeliu. Kartais atvykusi į namus, moteris randu visiškoje panikoje, jas pirmiausia reikia nuraminti, o tik tada ieškoti priežasčių, kodėl nesiseka maitinti“, – sako Danutė Butėnienė.

Dažniausiai tos šeimos, kurios lankė pasiruošimo kursus, gauna ir specialistų telefonus, į kuriuos galėtų kreiptis iškilus problemoms. Žindymo konsultantė sako, jog labai svarbu nebijoti ir pasikviesti specialistą į namus kuo skubiau, vos tik iškilo problema, nes kiekvienu atveju būtina pamatyti ir įvertinti konkrečią situaciją.

Dažniausiai genda antroji grandis

Jeigu žindymo mechanizmą palygintume su gerai suderinta mašina, tai dažniausiai gedimų pasitaiko antrojoje grandyje – krūtyje, kurią žinda kūdikis.

Danutė Butėnienė sako, jog mitas yra tai, kad kiekvienai moteriai kūdikis turi nugraužti spenelius. Tikrai ne. Jei nuo pat pradžių kūdikis bus taisyklingai pridėtas prie krūties ir gerai apžios laukelį, speneliai gali išlikti sveiki. ,,Gimdymo namuose moterims turėtų būti praktiškai parodoma, kaip taisyklingai duoti krūtį, deja, akušerės ir slaugytojos turi tokį darbo krūvį, kad fiziškai nesuspėja kiekvieną kartą pažiūrėti, ar žindoma taisyklingai. Pačiai moteriai dažnai atrodo, jog ji padavė krūtį taisyklingai. Vaikutis „įsisegė“, traukia pienuką. Tačiau kūdikio čiulpimo refleksas toks stiprus, kad kartais jis įsisega tik į spenelį, o pasitiko atvejų, kad ima čiulpti krūtį šalia spenelio. Moteris negali matyti, ar tikrai taip, kaip reikia, apžiotas laukelis. Jeigu jai ir skauda, ji linkusi pakentėti, kad tik vaikui būtų gerai. Todėl labai skatinu tėvelius padėti mamoms žindyti, bent jau pirmosiomis dienomis po gimdymo. Geriausia, kai gimdyvė, kuriai dar viską skauda, viskas jautru, patogiai gulėtų lovoje, o tėvelis atneštų ir pridėtų prie krūties vaikutį. Toks žindymas pradžioje pats patogiausias“, – sako žindymo konsultantė.

Žindymas neturėtų būti skausmingas procesas. Jei sukelia skausmą, kažkas daroma ne taip. Netaisyklingai padavus krūtį, per keletą kartų kūdikis gali taip skaudžiai nugraužti spenelius, kad maitinimas taps kančia. Jeigu jau taip atsitiko, kuo skubiau reikia ieškoti pagalbos, pasitarti su žindymo specialistu.

Dažna bėda – sprogstančios krūtys

Didžiausią diskomfortą moterims sukelia pieno perteklius, kai pienelio pasigamina žymiai daugiau, negu reikia vaikučiui. Mamos nesupranta, kad krūties ištuštinimas ir nusitraukinėjimas yra du skirtingi dalykai.

Mamos bijo nusitraukinėti, kad pieno nepasigamintų dar daugiau. Iš tiesų, jei nusitraukinėjama iš minkštos krūties, ji stimuliuojama tolesnei pieno gamybai.

Kas kita, kai krūtis pasidaro kieta, karšta, ją veržia. Tai rodo, kad pienelio prisigamino labai daug, ir jis užsilaiko pieno liaukutėse. Krūtis reikia ištuštinti, kad suminkštėtų. Kai krūtys kietos, pienui išbėgti iš pieno liaukučių pasidaro sunku, jis tarsi užrakinamas sandariose kapsulėse. Kartais suminkštinti krūtis pavyksta nutraukiant pienuką rankomis ar pientraukiu.

Žindymo konsultantė ne vienai moteriai padėjo nusitraukti pienelį, stengdamasi tą daryti profesionaliai, atsargiai ir sukeliant kuo mažesnį diskomfortą. Kai krūtis skauda, nusitraukimas nėra pati maloniausia procedūra. „Labai svarbu, kad sukietėjus krūtims, jos būtų nutraukiamos atsargiai. Ne vien dėl to, kad kietos krūtys paprastai būna skausmingos ir jautrios. Šiurkščiais judesiais galima sutraiškyti pieno liaukutes. Neveltui gydytojai sako, kad geriausiai nusitraukti pačiai žindyvei, nes ji sau nespaus taip, kad skaudėtų“, – sako Danutė Butėnienė.

Kraštutiniais atvejais, kai būna uždelsta, nebepadeda nei masažai, nei nutraukimai. Tada moterims tenka kreiptis pas chirurgus ir gydyti krūtų uždegimus chirurginiu būdu.

Trečia grandis – kūdikis

Kartais sėkmingam maitinimui trukdo koks nors vaikučio negalavimas. Jei jam skauda pilvuką, natūralu, kad vaikas daugiau verks, žįs neramiai, raitysis. Galbūt vaikas žįsdamas gauna nepakankamai pieno? Jei apžioja tik spenelį, mažylis patenkina čiulpimo poreikį, bet neprivalgo, todėl labai dažnai prašo krūties.

Jei kelia nerimą kūdikio elgesys arba mažai priaugintas svoris, būtina konsultuotis. Danutė Butėnienė sako, kad dažniausiai pakanka vienos konsultacijos. Tačiau konsultacija turi būti išsami. Kartais žindymo specialistas šeimoje praleidžia keletą valandų, kol realiai įvertina situaciją, randa problemą ir mamą išmoko, kaip tą problemą įveikti. ,,Tik kai matau, kad moteris visiškai nusiramino ir suprato, ką reikia taisyti, palieku šeimą. Man svarbu žinoti, kad žmogui tikrai galėjau padėti, jam daugiau nebekyla klausimų“, – sako konsultantė.

Kur ieškoti pagalbos

Tos mamos, kurios susidūrė su maitinimo problemomis, pritars, kad kartais kyla mintis kviesti greitąją pagalbą. Lietuvoje nemokamų žindymo konsultantų, kurie būtų apmokami iš Ligonių kasų, nėra. Taigi ,belieka kreiptis pas apylinkės pediatrą, arba- pas ginekologą, arba – kviesti privatų žindymo konsultantą.

„Bet kokiu atveju patarčiau turėti žindymo specialisto telefoną. Jei lankėte motinystės mokyklėlę, pasiteiraukite, kokį specialistą jie rekomenduotų. Gal neseniai gimdė pažįstama, turi gerą specialistą. Labai svarbu nebijoti prašyti pagalbos. Nei krūtų dydis, nei spenelių forma negali būti kliūtys sėkmingai žindyti. Dažniausiai maitinti natūraliai trukdo klaidos, kurias nesunku ištaisyti“, – sako Danutė Butėnienė.

Žindymo konsultantė Danutė Butėnienė

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ devyni = 13

Kitos temos: