Žindymas ir lopšelis. Šie terminai tik iš pirmo žvilgsnio nesuderinami, skaitytojai Emilijai Kalusevičienei pavyko tęsti žindymą, nors sūnelis Rojus pradėjo lankyti darželį. Emilija dalinasi patirtimi:
Dabar Rojui 1 metai ir 5 mėnesiai, iki šiol jį sėkmingai žindau, nors nuo 11 mėnesių sūnus eina į lopšelį. Savo patirtimi dalinuosi dėl to, kad absoliuti dauguma mamų galvoja – kai išleisiu į darželį, žindymas bus baigtas, to suderinti neįmanoma. Dar esu girdėjusi, kad ir auklėtojos priekaištauja dėl žindymo, nes neva tuomet vaikas nevalgo darželio maisto arba sunkiai užmiega. Noriu nuraminti – žindyti ir leisti į lopšelį ar darželį tikrai įmanoma, nors ir pati turėjau daug baimių.
Esame jauna šeima, negalėjau sau leisti būti su vaikučiu namuose 2 metus. Į darbą teko grįžti, kai Rojui suėjo metai.
Radome puikų valstybinį darželį, į kurį priimami vaikučiai nuo metų. Mums pasisekė, nes Rojui leido lankyti nuo 11 mėnesių, nors tuomet jis dar nė nevaikščiojo. Taip gavome vieną mėnesį adaptacijai, kad vaikas priprastų (tą mėnesį pasiimdavau anksčiau). Taip, sulaukiau neigiamų vertinimų, kad „atiduodu“ tokį mažą, bet Rojus nesunkiai adaptavosi.
Mano nuomone, mažiukai vaikai adaptuojasi net geriau, negu vyresni.
Svarbiausia man buvo – kaip bus dėl žindymo? Kategoriškai nenorėjau pieno nusitraukinėti, palikti darželyje buteliukus, duoti čiulptuką. Tai, mano akimis, nesuderinama su žindymu. O juk berniukas buvo pripratęs žįsti tada, kada nori, kiek nori, migdytis prie krūties. Per adaptacijos laikotarpį žindymo nutraukti nereikia, nes nujunkymas – ir taip didelis stresas vaikučiui, o tai daryti adaptacijos darželyje metu – jau dvigubas stresas. Daugiausiai baimių buvo – kaip jis užmigs pietų?
Pažindydavau ryte ir po darželio, o dieną jis išbūdavo be mano pienuko. Jokių protestų dėl maisto nesulaukėme. Rojus darželyje valgo kartu su visais vaikais tai, kas būna patiekta (valgo net geriau, negu namuose).
Kai palikau visai dienai, vaikutis ramiai užmigo pietų miego be krūties.
Man pačiai buvo stebuklas, kad maži vaikučiai moka taip prisitaikyti prie situacijos. Kai būdavo namuose, jis, atrodo, buvo priklausomas nuo krūties, o kai išėjo į lopšelį, prisitaikė, kad krūtį gaus tik ryte, vakare ir naktį.
Dar vienas stebuklas, kad ne tik vaikas, bet ir krūtys prisitaiko prie situacijos – pieno nesumažėjo, nejaučiu jokio diskomforto.
Kiti mūsų įpročiai nepasikeitė – Rijus toliau miega su mumis, žinda kada tik nori (kai būna namie), pieno nesumažėjo, ir toliau žindysiu, kol tik vaikutis norės.
Noriu mamas padrąsinti – darželis neatims iš jūsų žindymo stebuklo.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
