Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Dažniausiai manoma, kad pradėjus nusitraukinėti, pienas dings. Jei vaikutis pats negali žįsti krūties, vis tiek įmanoma sėkmingai maitinti natūraliai. Skaitytojai Marijai sūnelį Roką pavyko išmaitinti iki 1 metų ir 1 mėnesio.
Svarbu nusiteikti
„Būdama nėščia, save nuteikinėjau, kad būtinai maitinsiu vaikutį bent iki metų, o jei viskas gerai – ir dar ilgiau. Kūdikiui nepalyginamai sveikiau motinos pienas, o ne mišinėlis iš miltelių. Tad save „užprogramuoti“ pavyko, nenumačiau tik vieno dalyko, kad krūties nenorės pats vaikas. Teko ieškoti kitų išeičių“, – sako Marija. Galbūt jos patirtis pravers ir kitoms nusitraukinėjančioms mamoms.
Kodėl negalėjo maitinti natūraliai?
Rokas gimė sveikas ir išnešiotas, tačiau pirmąją parą „pamiršo“ kvėpuoti. Naujagimį teko paguldyti į inkubatorių ir keletą parų stebėti. Kol vaikutis gulėjo apraizgytas vamzdeliais, natūraliai maitinti jo niekaip nebuvo galima. Pirmuosius pieno lašus Marijai teko nusitraukti. Iš gimdymo namų vaikutis buvo perkeltas į Santariškių ligoninę tyrimams. Ten pirmą kartą mama jam pasiūlė krūtį. Rokas porą minučių patraukdavo, paskui užmigdavo arba atsisakydavo krūties. Vaiko svoris ne augo, o krito. Ir pieno krūtyse pradėjo mažėti. Neliko nieko kito, kaip nusitraukinėti ir duoti pieną iš buteliuko.
Pirmomis dienomis, kol pieno buvo keli lašai, juos Marija nusitraukdavo be vargo. Vaikui augant, pieno vis daugėjo. Vaikutį maitindavo kas 3 valandas tiek dieną, tiek naktį. „Mano palatos kaimynė juokaudavo: kad ir kada naktį prabusčiau, tu vis stovi ir nusitraukinėji“, – sako Marija.
Pieną ji nusitraukdavo rankomis, vyras į ligoninę buvo atvežęs keletą buteliukų.
Grįžusi namo, moteris pabandė pientraukį. Ilgai nesirinkdama vaistinėje nusipirko paprastą mechaninį, kuriuo naudojosi apie mėnesį laiko. Po gimdymo krūtys buvo kietokos, tad pientraukis palengvino procesą. Marija buvo girdėjusi apie „Avent isis“ pientraukį, tik skubotai nusipirkusi paprastą mechaninį, antro pirkti nebesiryžo. „Manau, kad su geru pientraukiu būtų dar lengviau tais pirmaisiais mėnesiais. Vėliau krūtys suminkštėja, ir, nors pieno gaminasi vis daugiau, nusitraukinėti pasidaro nepalyginamai lengviau. Vėlesniais mėnesiais aš tą puikiai dariau be jokio pientraukio, rankomis. Tegul kitos moterys neišsigąsta, nes sunku tik iš pradžių, vėliau krūtys įpranta ir prisitaiko“.
Nusitraukinėjimo pliusai
Marija džiaugiasi, kad maitinamas natūraliai Rokas pirmaisiais metais sirgo vos vieną kartą. Motinos pienas davė stiprų imunitetą, kurio nebūtų suteikę jokie mišinukai.
Be to, kiekvienąkart mama galėjo sekti, kiek suvalgo vaikutis. Rokas svorio ir ūgio priauginėjo tiksliai pagal normas, per patį viduriuką.
Nusitraukinėjant galima sukaupti maisto atsargų ilgesniam laikui. Juk į sterilų indą surinktas pienas šaldytuve gali išbūti iki paros laiko. O tos moterys, kurios pieno turi labai daug, net gali sukaupti jo atsargų šaldiklyje. Vaistinėse parduodami specialūs maišeliai pienui užšaldyti.
Minusai
Be abejo, toks maitinimo būdas labiau išvargina mamą. Marija pavydžiai stebėdavo kitas moteris, kurios naktį pasiguldo vaikutį prie krūties ir miega kartu su juo. Jos naktys buvo suskirstytos į tikslius intervalus – 20 minučių nusitraukinėja, pusvalandį maitina iš buteliuko (Rokas valgydavo tingiai, lėtai), tada pusantros valandos pamiega ir vėl nusitraukinėja. Maitinimo procesas užtrukdavo dvigubai ilgiau, negu vaikui žindant krūtį.
Kitas didelis minusas, kad taip maitindamas esi labai pririštas prie namų. Kol maitino natūraliai, šeima niekur negalėdavo išvažiuoti ilgiau nei valandai ar pusantros. Krūtys kaip pagal laikroduką prisipildydavo pieno, o nusitraukinėjimui kartu reikėdavo vežti nemažą įrangą – buteliukus, pieno indus ir t.t. „Tuos metus praleidau namuose beveik visą laiką maitindama arba ruošdamasi maitinimui. Apylinkės gydytoja patarinėjo retkarčiais vis pasiūlyti krūtį, bet Rokas pažįsdavo tik keletą minučių. Kiti, gailėdami manęs, siūlė nemaitinti savo pienu taip dažnai, keletą maitinimų keisti mišinukais. Tačiau buvo gaila vaiko, juk pieno turėjau į valias, kodėl turėčiau jam duoti mišinio?“, – sako Marija.
Kaip prižiūrėti krūtis
Net ir nusitraukinėjant krūtys prisitaiko prie vaiko poreikių. Rokas augo, pieno daugėjo, nors jo niekada nebuvo tiek, kad reikėtų išpilti. Marija nusitraukdavo abi krūtis, bijodama uždegimo.
„Saugojau savo krūtis kaip įmanydama. Visą žiemą ryšėjau šilta skarele, kad krūtinės neperpūstų skersvėjis. Prieš nusitraukinėjimą susikūriau ritualą – pirmiausia uždėdavau šiltą kompresą, kad krūtys atsipalaiduotų, geriau bėgtų pienas.
Paskui išgerdavau stiklinę vandens arba arbatos. Balintą arbatą gėriau tik pirmais mėnesiais, paskui pieno ir taip pakako.
Lengvai pamasažuodavau krūtis. Po nusitraukinėjimo patepdavau krūtis kremu, nes vis dėlto tai stiprokas mechaninis poveikis. Užtat niekada nesikankinau dėl nugraužtų spenelių“, – pasakoja Marija.
Būtina ypatinga švara
Iš krūties pienas į vaiko burnytę patenka sterilus. Kai tenka nusitraukinėti ir pienuką maitinti iš buteliuko, atsiranda daugiau pavojų, tad į vaiko virškinimo sistemą pateks mikrobų ar bakterijų. Todėl būtina labai švariai dezinfekuoti buteliukus, čiulptukus ir kitas priemones. Marija buteliukus kartais virindavo, o kartais tik perplaudavo verdančiu vandeniu.
Kaip nujunkyti nusitraukinėjant?
„Savo svajonę įgyvendinau, pavyko išmaitinti net ir ilgiau negu iki metų. Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu nusiteikimas. Kai jau ėmiau galvoti apie nujunkymą, pieno per keletą dienų sumažėjo. Pradėjau nusitraukinėti tris, vėliau tik du kartus per dieną. Bandžiau vietoj savo pieno siūlyti mišinuko, bet Rokas nenorėjo.
Kadangi sūnus jau valgė košes ir sriubas, tas procesas praėjo visai neskausmingai“.
„Mamos žurnalas“
