Visi žinome, kad nėščiai moteriai „priklauso“ priaugti 8–12 kg. Ne paslaptis, kad kai kurios sugeba priaugti ir 30 ar dar daugiau kilogramų, nors nesikaupia skysčiai ir jos nevalgo daugiau. Čia būna kaltos nebe kalorijos, o sulėtėjusi medžiagų apykaita, pasikeitusi hormonų veikla. Kaip atgauti formas po gimdymo – dažnos jaunos mamos galvos skausmas.
MAMOS PASAKOJIMAS. SVORIS SUGADINO STUBURĄ
Pasakoja mama Erika.
Per nėštumą priaugau 22 kg, man tai buvo labai daug, nes prieš nėštumą svėriau 55 kg. Sunkiausias etapas prasidėjo nuo 7 mėnesio. Priaugtas svoris darė savo, sutino rankos, kojos, sunkiai judėjau, greitai pavargdavau. Per visą nėštumą valgiau kiek norėjau ir ko norėjau. Nepagalvojau apie pasekmes, o ir gydytojai nieko man nesakė… Kadangi vaikutis augo puikiai, atrodė, nėra dėl ko nerimauti. Pagimdžiusi sūnelį buvau pati laimingiausia moteris pasaulyje. Apie svorį visiškai negalvojau. Sūnelis buvo labai neramus, todėl jaudindavausi dėl menkiausių dalykų, kad tik jam būtų viskas gerai. Bemiegės naktys ir stresas darė savo. Svoris pats pradėjo kristi, nė nepastebėjau kaip kelnės tapo per didelės, o palaidinės – kaip maišai. Mažiau nei per metus nukrito visas priaugtas svoris ir dar daugiau. Šiuo metu sveriu 48 kg.
Atrodė, viskas puiku, grįžau į senas vėžes, vaikutis paaugęs, su juo gerokai lengviau (šiuo metu sūneliui 2 metai). Bet prieš pusę metų prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Po 3 mėnesių darėsi vis sunkiau išlipti iš lovos, teko ne kartą keturiomis ir ašarojant išropoti. Pradėjo skaudėti dešinę koją, kol kartą pėda ir pirštai nutirpo. Kreipiausi į gydytojus, jie prirašė krūvą vaistų, o šie mano skausmą tik apmalšindavo – skaudėdavo nuo ryto iki vakaro. Jau nekalbu, kaip bijodavau rytinio kėlimosi.
Tai tęsėsi dar 3 mėnesius. Pagaliau kreipiausi į neurochirurgą, kuris kuo skubiau paragino daryti operaciją, nes tyrimų rezultatas – centrinė stuburo disko išvarža, be to, ji buvo labai didelė. Nesioperuoti negalėjau, nes tolesnės pasekmės buvo dar baisesnės.
Jau praėjo mėnuo, kaip aš po operacijos. Negaliu nieko sunkiai kelti, net sūnelio panešioti, kai jis to prašo. Ligoninėje paaiškėjo, kad „kalčiausias“ buvo per nėštumą priaugtas per didelis svoris. Kadangi turiu įgimtą osteochondrozę (stuburo ligą) privalėjau labai stebėti savo svorį, man jo reikėjo priaugti kiek įmanoma mažiau. Turėjau saugoti stuburą ir kiek galima mažiau jį apkrauti. O dar vaiko nešiojimas ant rankų… Štai ką reiškia, kai nesidomi ir nesirūpini savimi. Niekada gydytoja nebuvo užsiminusi, kad nėščia turėčiau priauti mažiau svorio ar kad nešiočiau specialų įtvarą pilvukui. Džiaugiuosi tik tuo, kad operavęs neurochirurgas patikino, jog ateityje galėsiu gimdyti, tik nėštumo metu turėsiu daugiau prisižiūrėti. Norėčiau palinkėti visoms būsimoms ir esamoms mamoms mylėti save, daugiau domėtis savo sveikata, kad nepakenktumėte nei sau, nei vaikeliui.
Kaip sulieknėti po gimdymo
Venkite „stebuklingų“ dietų. Daugybė mums žinomų dietų – baltymų dieta, dieta, atsisakant angliavandenių, skysčius varanti dieta, kopūstų sriubos dieta ir t.t. – žaloja organizmą, o tai ypač pavojinga po gimdymo, kai visos sistemos dar išsiderinusios.
Kam naudinga kurti naujas dietas? Tikriausiai tiems, kurie iš to susikrauna gražaus pinigėlio. Pavyzdžiui, dieta pagal kraujo grupes. Pasaulis dėl jos kurį laiką ėjo iš proto, bet atlikus didžiulį tyrimą Anglijoje (buvo tirta net 14 000 moterų) paaiškėjo, kad tarp kraujo grupės ir toleruojamų maisto produktų nėra jokio ryšio. Tai tas pat, kaip sukurti dietas pagal akių ar plaukų spalvas.
Kitas lieknėjimo „stebuklas“ – produktų derinimas, kai angliavandeniai nevalgomi su baltymais. Klasikinis šios dietos pavyzdys, kai bulvės nevalgomos su mėsa. Ši dieta irgi neturi jokio pagrindo, nes gamtoje grynų maisto produktų (grynų angliavandenių, riebalų ar baltymų) nėra. Štai paprastas lazdyno riešutėlis – jame yra ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Vadinasi, idėja bulves ir mėsą valgyti atskirai niekuo nepagrįsta. Atvirkščiai, bulves net sveikiau valgyti su mėsa. Kodėl? Bulvės pasižymi aukštu glikeminiu indeksu (GI), jos sukelia santykinai didesnę glikemiją po valgio, kuriai normalizuotis reikia didesnio insulino kiekio. O kai bulves valgome su mėsa, ji burnoje susimaišo su riebalais, baltymais, ir bulvių GI sumažėja net 5 kartus. Be to, baltymai su angliavandeniais veikia sinergetiškai. Tai reiškia, kad suvalgius mažesnį maisto kiekį pasisotinama greičiau. Taigi maisto produktus galite maišyti, kaip jums patinka, nebent jie „pjaunasi“ pagal skonį – tarkime, silkė su uogiene.
Valgykite kaip kūdikis. Gydytojai pataria prisiderinti prie kūdikio valgymo ritmo – valgyti kas 3 valandas, bet po nedaug.
Valgyti turėtume 6 kartus per dieną: 3 kartus turėtume gauti šilto maisto (per pusryčius, pietus ir vakarienę), o tarpuose 3 kartus – šaltų užkandžių. Tobulas užkandis gali būti obuolys, bananas, jogurto indelis, javinukas, varškės indelis. Dauguma nesėkmingai lieknėjančių žmonių teisinasi: „Valgau tik kartą per dieną, o svoris nekrinta“. Valgymas kartą per dieną – tai ne lieknėjimas, o savanoriškas tukinimasis. Japonijos sumo imtynininkai, kurių tikslas – priaugti kuo daugiau riebalų, valgo tik kartą per dieną, bet per tą kartą „sukemša“ 10 000 kcal. Taip maitinantis labiausiai po oda kaupiasi riebalai, nes organizmas, negavęs pusryčių, o po to – pietų, įjungia „bado režimą“. Organizmas galvoja – jei negavau valgyti ryte ir per pietus, matyt, negausiu ir vakare, todėl reikia kaupti atsargas.
Nemeskite svorio staigiai. Suprantamas moterų noras po gimdymo jau po savaitės užsimauti anksčiau nešiotus džinsus.
Tačiau nėra didesnės lieknėjimo klaidos, kaip staigus svorio metimas. Tarkime, moteris užsibrėžia per savaitę numesti 1 kg.
Vadinasi, ji turi atsikratyti 7700 kcal (1 kg riebalų ir yra 7700 kcal). Per dieną ši moteris turėtų sudaryti net 1100 kcal deficitą.
Kadangi pusę kalorijų patariama „nesuvalgyti“, o kitą pusę – išdeginti sportuojant, ši moteris turėtų 600 kcal sudeginti mankštindamasi, o 500 kcal sumažinti savo maisto kiekį. Tai labai griežtas ir alinantis lieknėjimo planas, kuris sekins organizmą.
Jokios žalos organizmui nepadarysite, jei, pagal dietologų patarimus, per savaitę užsibrėšite numesti 500 g. Tada per 7 dienas
Jums reikės netekti 3500 kcal, o per dieną – vos 500 kcal. Pusę šių kalorijų per dieną turėtumėte netekti sportuodama, pusę – „nuvogti“ nuo maisto (ir visų pirma – nuo riebaus, kepto). Tai tikrai įmanoma ir nesunku, nes 250 kcal yra gerokai mažiau nei mažulytis sūrio gabalėlis. Laikantis lieknėjimo plano „500 g per savaitę“, gražiai susitrauks oda, moteris nepajus nepatogumo, nes ilgainiui organizmas pripras prie tokio kalorijų kiekio.
Koks kūno svoris normalus?
Per amžius keitėsi požiūris į moters kūno proporcijas ir svorį. Senovėje graži moteris turėjo sverti 64 kg, krūtinės apimtis negalėjo būti didesnė kaip – 91 cm, liemens – 70 cm, klubų – 91 cm. Viduramžių laikais žmonės gėrėjosi lieknomis gotiškomis linijomis, todėl to meto moteris turėjo sverti ne daugiau kaip 45 kg, krūtinės apimtis negalėjo būti didesnė kaip 79 cm, liemens – 62 cm, klubų – 87 cm. XVI amžiuje žavėtasi apkūnesnėmis moterimis: krūtinės apimtis padidėjo iki 88 cm, liemens – iki 67 cm, klubų – iki 89 cm, o svoris – iki 58 kg. XVII amžiaus gražuole buvo laikoma ta, kuri svėrė 72 kg. Tokios gražuolės krūtinės apimtis turėjo būti 98 cm, liemens – 72 cm, klubų – 110 cm. XVIII amžiuje visų žvilgsniai vėl nukrypo į lieknas figūras – 60 kg buvo laikoma idealiu svoriu. XIX amžiaus mada bene labiausiai darkė moters figūrą – ji tapo panaši į širšę. Ją „platino“ ir iš užpakalio, ir iš priekio, tik liemenį „gnybo“ kaip tik įmanydami – liemens apimtis sumažėjo iki 45 cm, tačiau krūtinės apimtis siekė 92 cm, klubų – 98 cm, o svoris padidėjo iki 65 kg. XX amžiuje šalia mados diktato pasigirdo svarus mokslo žodis apie moters figūrą ir jos normalų svorį.
Mokslininkai nurodo, kad svoris, kaip ir ūgis, irgi paveldimas, tačiau šis rodiklis daugiau nei ūgis priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač nuo mitybos. Jeigu žmogus sunaudoja mažiau energijos, nei jos gauna su maistu, svoris didėja, jei daugiau – mažėja.
Suaugusi moteris savo kūno svorį gali įvertinti pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
KMI=svoris (kg) padalinta iš ūgio (m) kvadratu.
KMI < 18,5 – kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo.
KMI nuo 18,5 iki 24,99 – kūno svoris normalus, rizika susirgti minimali.
KMI nuo 25 iki 29,99 – yra nežymus antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba.
KMI ≥ 30 – nutukimas, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.
Pavyzdžiui, moters kūno svoris 68 kg, ūgio kvadratas 1,7 m x 1,7 m = 2,89 m2. Kūno svorį 68 kg padalijus iš ūgio kvadrato 2,89 m2, gaunamas kūno masės indeksas – 23,5. Taigi šiuo atveju kūno svoris normalus.
„Mamos žurnalas“
