Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Dauguma tėvelių, atėję pasikonsultuoti pas vaikų odontologą, klausia, kokia pasta vaikams tinkamiausia? Dabar labai populiaru gyventi ekologiškai, rinktis kuo natūralesnius produktus „be E“ ir visokių priedų. Tad gal ir vaikiška pasta turėtų būti kuo paprastesnė?
Apie vaikiškas dantų pastas pasakoja gydytoja odontologė Rasa Račienė.
Ar be fluoro sveikesnės?
Pastaruoju metu žiniasklaida gąsdina, kad fluoridai kenkia žmogaus organizmui.
Todėl visai nestebina, kad tėvai, pirkdami vaikams dantų pastas, renkasi neturinčias fluoridų kaip sveikesnes. Stebina tik tai, kad kartais tokias rekomenduoja patys gydytojai odontologai. Tiek žiniasklaidos, tiek kai kurių gydytojų odontologų argumentais tampa fluoro kenksmingumas vaiko organizmui. Pavyzdžiui, teigiama, kad fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas ir sukelia apsinuodijimus. Internete galima rasti net tokių paaiškinimų, jog fluoras –neurotoksinas, o jo junginiai skatina hipofizės užkalkėjimą, dėl to „maži vaikai nustoja matyti auras“.
Negalima paneigti, jog per didelis fluoro kiekis sukelia dantų ir skeleto fluorozę. Tai dažniau pasitaiko tiems žmonėms, kurie gyvena vietovėse, kuriose padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad pokyčius kauluose gali sukelti kasdien gaunama 2-8 mg fluoridų dozė. Nėra atlikta tyrimų, kurie įrodytų fluoro genotoksiškumą žmonėms. O bandymai su pelėmis įrodė, jog reikalinga 100 kartų didesnė fluoro dozė, nei įprastai yra geriamajame vandenyje, kuri gali sukelti genų mutacijas.
Ūmus apsinuodijimas fluoridais – labai retas reiškinys. Paskaičiuota, kad mirtina fluoridų dozė yra 35-70 mg kilogramui svorio. 70 kg sveriančiam suaugusiam žmogui reikėtų praryti 5-10 g natrio fluorido, 15 kg svorio vaikui – 1-2 g. Kad įsivaizduotume, koks tai kiekis – tai būtų 30 dantų pastų tūbelių, prarytų vienu metu. O juk vienam kartui išsivalyti dantis pakanka žirnio didumo pastos gabalėlio.
Stabdo ėduonį
Nustatyta, kad tose vietovėse, kur fluorido jonų koncentracija geriamajame vandenyje tinkama, vaikų dantų ėduonies pasitaiko 30-40 procentų mažiau.
Ėduonį lemia patologinių veiksnių (acidogeninių bakterijų, seilių funkcijos sutrikimų, angliavandenių vartojimo dažnumo) ir apsauginių veiksnių (normalaus seilėtekio, seilių sudėtinių dalių, antibakterinių komponentų, fluoro iš išorinių šaltinių, rinktinių dietos komponentų) disbalansas.
Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad fluoridų vartojimas mažina ėduonies riziką. Fluoridai stiprina danties emalio struktūrą, be to, jie slopina rūgščių formavimąsi apnašose. Esant didesnei fluoridų koncentracijai, vyksta tam tikros fizikinės-cheminės reakcijos. Fluoridai neleidžia rūgštiniams proteinams prisijungti prie hidroksiapatitų, todėl mažėja apnašų ir bakterijų kaupimasis dantų paviršiuje.
Pasta – paprasčiausias fluoridų šaltinis
Pats efektyviausias fluoro vartojimo būdas – dantų pastos su fluoridais. Tai visiems prieinama, paprasta. Sunku paaiškinti, kuo remiasi befluorių dantų pastų šalininkai, kurie skatina žmones naudoti šiuos produktus.
Mokslinėje literatūroje nėra duomenų, įrodančių, jog fluoro neturinčios dantų pastos turėtų moksliškai pagrįstų privalumų.
Atvirkščiai, kartais ant tokių produktų būna prierašas: „Nėra įrodymų apie efektyvumą, kovojant su dantų ėduonimi“.
Lietuvos statistika apie dantų ėduonies paplitimą tarp vaikų yra grėsminga. Kas antras trejų metų vaikas jau turi sugedusių dantų. 7-8 metų amžiaus grupėje 86 procentai vaikų dantų yra pažeisti ėduonies, tarp dvylikamečių šis paplitimas siekia 67 procentus. Šie skaičiai rodo, kad nuo pat mažų dienų vaikams dantų gydymas turėtų būti įprasta procedūra.
Tačiau įvertinant odontologinių procedūrų specifiškumą (garsą ir vibraciją sukeliantys instrumentai, neįprasti pojūčiai po nuskausminimo, skausmingos procedūros ir pan.), vaikams neretai tai netampa malonia būtinybe, jie bijo gydymo. O kai bijo, tai vengia net ir profilaktinio patikrinimo pas vaikų odontologą.
Galima diskutuoti, ar dantų pastos su fluoridais naudojimas mažiems vaikams yra labiau efektyvus ar pavojingas jų sveikatai.
Ar lengvos formos fluorozės pasireiškimas yra blogiau nei sugedę dantys? Pagaliau, ar visiems vaikams taip lengva ir paprasta gydytis dantis? Manyčiau, jog daugelio vaikų, laukiančių dantų gydymo, pritaikant bendrąją nejautrą (Vilniuje, Žalgirio klinikoje šio gydymo vaikams tenka laukti apie metus laiko), yra pakankamai akivaizdus įrodymas, jog dantų gydymas vaikams – ne pats paprasčiausias išbandymas.
Amerikiečių mokslininkai šį faktą argumentuoja taip: labiausiai pasiekiamas ir pigiausias būdas, užtikrinantis vaikų dantų sveikatą – naudoti dantų pastą su fluoridais netgi jaunesniems nei 2 metų vaikams. Be to, tyrimai, atlikti Norvegijoje, įrodė, jog fluorozės rizika vaikams, kurie nuo mažens naudojo pastą su fluoru, buvo absoliučiai minimali. Pabrėžiama, jog fluorozės rizikai labai svarbus naudojamas dantų pastos kiekis: jis mažiems vaikams neturi viršyti žirniuko dydžio.
„Mamos žurnalas“
