Kardu per antsvorį: kaip šokėja Božena atsikratė 30 kg

Rytietiškų šokių šokėja Božena Voicinovič

Tęsiame pasakojimą apie fotoprojektą „Karingoji princesė“, kurį sukūrė fotografė Ana Jankunec (Studio Smile). Projekto idėja – parodyti moteris, kurios įveikė kokią nors savo gyvenimo problemą.

Šįkart straipsnio herojė – rytietiškų šokių šokėja Božena Voicinovič, ryžtu tarsi kardu nukirtusi 30 kilogramų antsvorį.

Kaip Božena tapo šokėja

Pasakojimą norėtųsi pradėti ne nuo to, kaip šokėja tapo apkūnia, o nuo pradžios – kaip mergina apskritai tapo šokėja. Božena sako, kad ji nuo vaikystės yra tikra tiesos gynėja.

Būdama maža, svajojo tapti arba veterinare, kad išgelbėtų sergančius gyvūnėlius arba policininke, kad sukurtų teisingą pasaulį. Lankė dziudo treniruotes ir jai labai gerai sekėsi, buvo tapusi Lietuvos moksleivių čempione. Tačiau gyvenimas Boženai buvo parengęs kitokį planą. Sulaukusi 14 metų, mergaitė turėjo pereiti į vakarinę mokyklą, kad dienomis galėtų dirbti, – padėti mamai prekiauti turguje. Apie tai Božena kalba be nuoskaudos. Mama turėjo porą savo kioskų, ir versliukas labai gerai sekėsi, tad mergaitė jautėsi prisidedanti prie šeimos gerovės. Vakarais eidavo mokytis, o po pamokų dar norėjosi lankyti ir kokį būrelį. Gaila, kad dziudo teko pamiršti – treniruotės vykdavo per anksti.

Bet mergaitė surado šokių studiją, kur užsiėmimai vykdavo netoli vakarinės mokyklos ir kaip tik nuo 8 valandų vakaro. Jau nuo pirmų kartų suprato, kad šokiai net arčiau širdies, negu sportas. „Toje studijoje aš atradau save. Scenoje iki šiol jaučiuosi net geriau nei realiame gyvenime“, – sako Božena.

Potraukis Rytams

Prieš 15 metų indiškų ar pilvo šokių Lietuvoje dar niekas nešoko. Bet Božena sako visada žavėjusis indiškais filmais ir judesio grožiu, ką jau bekalbėti apie ryškius moterų kostiumus ir papuošalus. Studijuodama Vilniaus kolegijoje choreografiją, ji iš vienos bendramokslės gavo pasiūlymą pabandyti išmokti pilvo šokį ir šokti turkiškame restorane. Choreografijos specialybės studentės sukūrė programą iš indiškų ir arabiškų šokių, jas pradėjo kviesti ne tik restoranai, bet ir įvairūs renginiai. Vėliau prisijungė daugiau šokėjų, akrobatų, programa pasidarė tikrai įspūdinga.

Studijuodama Božena sugebėjo ne tik dirbti pramoginėse programose, bet ir auginti vaikutį. Ji nė neėmė akademinių atostogų gimdymui, prisimena, kaip tarp paskaitų grįždavo į namus pažindyti vaikelio, kurį prižiūrėjo jos mama. Sūnelio Arnoldo gimimas visiškai nepakeitė planų. Božena svajojo baigusi mokslus suburti savo šokių trupę arba atidaryti šokių studiją, ir ta svajonė labai greitai išsipildė. Studijoje „Venus“ dabar mokoma įvairių stilių šokių.

Prieš

Po

Genetinis polinkis pilnėti

Božena juokauja, kad ji iš tų žmonių, kurie, net pauostę duonos, iškart priauga du kilogramus. Nors studijuodama, o vėliau dirbdama šokių studijoje šokdavo apie 6–7 valandas per dieną, niekada nebuvo plona kaip siūlas. Nuo 16 metų pradėjo stebėti, ką deda į burną ir kaip reaguoja organizmas. Tada dar nebuvo taip madinga kalbėti apie mitybą, bet Božena skaitė knygas, ieškojo informacijos internete.

Atlikusi ne vieną maisto netoleravimo testą, nustatė, kad visiškai negali valgyti kiaulienos, bananų, grybų, kai kurių riešutų. Suvalgius šių produktų prasidėdavo labai stiprūs migrenos priepuoliai.

Kad kūnas linkęs kaupti kilogramus, pamatė ir nėštumo metu. 21 metų moteris priaugo 40 kilogramų. Ji guodėsi tuo, kad nėštumo metu labai sumažėjo fizinis krūvis, ir tikėjosi, kad grįžus prie ankstesnio gyvenimo būdo kilogramai nukris, svarstyklės neberodys triženklio skaičiaus. „Norėdavosi verkti, kai gydytoja ginekologė mane bardavo už priaugtus kilogramus, gėdindavo, kad tikriausiai be saiko valgau. Nevalgiau be saiko, žinoma, kaip ir visos nėštukės kartais užsimanydavau ko nors neįprasto ir tuos norus patenkindavau. Tačiau būdama nėščia visiškai nevalgiau saldumynų“, – prisimena Božena.

Jau tada kilo įtarimų, kad galbūt kažkas ne taip dėl hormoninės sistemos, kad tokia jauna ir taip fiziškai aktyviai gyvenanti mergina turi antsvorio.

Po gimdymo beveik visi 40 kilogramų nukrito, tačiau, praėjus keleriems metams, jie vėl pradėjo pamažu grįžti.

Diagnozė: problemos slypi skydliaukėje

Iš pradžių į tai, kad naktį negali užmigti, Božena nekreipė dėmesio. Atrodė, neužmiega todėl, kad galvoje tarsi bičių avilyje dūzgia mintys apie programas, koncertus, gastroles. Atrodė, net gaila laiko miegui, kai gyvenimas toks įdomus. Tuo metu su vyru nusprendė, kad nori antro vaikučio, labai ėmė jo laukti. Trečią nėštumo mėnesį nustojo plakti vaisiaus širdelė. Gydytojai guodė, kad jie dar jauni, pusmetį pailsės ir toliau galės planuoti vaikutį. Tačiau po pusmečio dar vienas nėštumas pasibaigė lygiai taip pat – iš pradžių sklandžiai vystęsis vaisius trečią mėnesį žuvo. Gydytojai ėmė ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitinka. Jau pirmųjų tyrimų metu buvo diagnozuota skydliaukės patologija.

Pusę metų Božena gydėsi vaistais, nuo jų savijauta buvo geresnė, bet skydliaukė pasidarė hiperaktyvi, prasidėjo ir kitos sveikatos problemos – vaistai pakenkė kepenims. Tuo laikotarpiu šokėja priaugo apie 30 kilogramų.

„Stūmiau į šoną gydytojų pasiūlymą operuotis. Man atrodė, pašalinti skydliaukę – tai tas pats, kaip nupjauti ranką ar koją.

Pirmiausia norėjau išbandyti visus tradicinius ir netradicinius gydymo būdus, kreipiausi gal į 5 skirtingus privačius gydytojus. Tačiau po dvejų metų vienas profesorius pasakė, kad skydliaukė ne gerėja, o tik dar labiau komplikuojasi, atsirado daug mazgelių. Net paprasta akimi buvo galima pastebėti, kaip sustorėjo mano kaklas. Visada didžiavausi ilgais ir storais plaukais – tuo metu iškrito apie 70 procentų plaukų. Nebegalėjau vesti treniruočių, nes skaudėjo sąnarius. Sveikata pasiekė kritinę ribą. Tai verkdavau, tai puldavau į melancholiją. Priminiau aštuoniasdešimtmetę senutę, kuriai dienos darbas yra išplauti kambario grindis. Pradėjusi tvarkytis namus, turėdavau prigulti, nes širdies ritmas pašokdavo iki 170 dūžių per minutę. Tačiau pačios linksmybės prasidėjo, kai ėmė šokinėti temperatūra. Viena dieną ji normali, kitą – jau 39. Taip tęsėsi pusmetį, kol iškėliau rankas: operuokit“, – savo kovą su liga prisimena Božena.

Kaip sugrįžo jėgos ir grožis

Ryžusis operacijai, vėliau Božena to nesigailėjo nė akimirkos. Sako, jautėsi taip, lyg ją vėl kas būtų grąžinęs į studijų metus, lyg ji vėl būtų aštuoniolikos. Dėkodama Dievui už sugrąžintą sveikatą nusprendė, kad turi padaryti kažką ypatingo, kas padėtų kitiems žmonėms, – taip atsirado jos blogas prostoboginia. Iš rusų kalbos išvertus tai būtų „tiesiog dievaitė“.

Jame Božena nemokamai dalijasi savo atradimais ir patarimais, kurie veikia šimtu procentų. Ji tikisi, kad jos patirtis pravers moterims, kurios kovoja su antsvoriu.

„Dabar mano svoris normalus, žinoma, jei atostogauju, porą kilogramų priaugu, bet kai maitinuosi suderintu maistu, svoris lieka stabilus. Turiu idėją susikurti sportišką figūrą, su stipriu ir išreikštu pilvo presu. Visada buvau moteriška, niekada neturėjau „ fitneso trenerės“ išvaizdos. Šiuo metu save kuriu ne tik šokių studijoje, bet ir treniruoklių salėje, 5 kartus per savaitę mankštinuosi po 2 valandas. Esu iš tų žmonių, kurie siekia savo svajonės labai ryžtingai“, – sako projekto „Karingoji princesė“ herojė Božena Voicinovič.

Fotografė Ana Jankunec (Studio Smile)

Fotografė Ana Jankunec (Studio Smile) – apie projektą „Karingoji princesė“:

Boženą pažįstu gana seniai, dažnai susitinkame įvairiose šventėse, kur mes fotografuojame, o ji šoka. Iš visų šokėjų ji išsiskiria šypsena, visada puikios nuotaikos, linksma, charizmatiška.

Niekada nesu mačiusi jos niūrios, kad ir užkulisiuose. Negalėčiau pagalvoti kad šitą visiems geras emocijas dovanojančią moterį galėtų slėgti kažkokie rūpesčiai, o ypač susiję su sveikata.

Prieš metus Božena kreipėsi dėl asmeninės fotosesijos kurios metu paaiškėjo, jog ją slegia nemažos bėdos, o už kelių dienų yra guldoma į ligoninę operacijai. Božena vis kartojo, jog taip lengvai nepasiduos, planavo po operacijos greitai pasveikti, sportuoti, susitvarkyti savo svorį.

Ir iš tikrųjų – po kelių mėnesių susitikome kitai fotosesijai, Božena buvo puikios fizinės formos ir žadėjo toliau siekti savo tikslų, stiprinti sveikatą. Pagalvojau, kad šita moteris yra tikra kovotoja, tad pasiūliau dalyvauti mano projekte „Karingoji Princesė“. Dėl fotosesijos įvaizdžio neteko ilgai sukti galvos – Božena asocijuojasi su rytų kultūra, tad tokį stilių ir parinkome.

Fotografavome miške. Labai džiaugiuosi, kad likimas suveda mane su tokiom asmenybėmis kaip ši, ji įkvepia mane nepasiduoti, eiti toliau, o aš savo nuotraukomis (tikiuosi) motyvuoju dar daugiau moterų širdyse būti Karingomis Princesėmis

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 2

Kitos temos: