Per šiuos metus mamos įrodė, kad žindyti galima visur, – prie ežero, sporto salėje ar net oro uoste. Paskutinį šių metų mėnesį norime pakalbėti apie dvynukų žindymą.
Šios fotosesijos herojė Karolina pasakoja:
Dvynukai mūsų šeimoje buvo labai laukti ir kiek netikėti. Nesitikėjome dviejų, nors iš mano tėčio pusės yra dvynių, o aš vaikystėje labai svajojau apie dvynukus. Suaugusi ir supratusi atsakomybę, tokių svajonių atsisakiau. Bet jau buvo per vėlu, matyt. Vaikystės svajonės išsipildė, ir į mūsų šeimą atėjo Robertas ir Antanas.
Vaikams dabar trylika mėnesių, labai įdomu ir linksma su jais. Kartais sunku patikėti, kad tie maži ropojantys žvirbliukai yra mano.
Ar lengva Jūsų žindymo karjera?
Pradžia buvo nelengva ir esu labai dėkinga žindymo konsultantei Rimai už pagalbą sunkiu momentu, kai atrodė dangus griūna. O paskui – visiška idilė. Valandų valandas sėdėjau ir tirpau iš laimės, kad aš savimi galiu išmaitinti savo kūdikius. Nėra ir jau nebus nieko nuostabesnio.
Žindyti dvynukus, kaip ir apskritai juos auginti, kartais tikrai sudėtinga. Nes jų poreikiai yra ne šiaip sau dvigubi. Jie dvigubi tuo pačiu metu, čia ir dabar, iškart. Be pagalbos faktiškai ir neįmanoma. Arba įmanoma tik vaikų ašarų sąskaita.
Kadangi žinojau, kad krūtis kūdikiui yra ne tik maistas, bet ir labai reikalingas bei būtinas mamos artumas, mamos meilė, saugumas ir tūkstančiai kitų priežasčių, tai nedresiravau vaikų pagal valandas, o leidau jiems tiek laiko būti šalia manęs, kiek jiems liepė jų instinktai. Gamta duoda mums tobulas būtybes, labai stengiausi ir tebesistengiu jų nesugadinti.
Tam reikalui iš anksto įsigijau dvynukų žindymo pagalvę ir joje sėdėdama leidau dienas ir kartais naktis. Vaikai ramūs ir laimingi, mama irgi. Iki šiol dar bent kartą per dieną naudoju šią pagalvę ir visoms besilaukiančioms dvynukų mamoms labai rekomenduoju pasirūpinti ja iš anksto. Pagalvė turi būti didelė, kieta (nenulinkstanti). Tai nepamainomas pagalbininkas auginant du leliukus.
Pienelio užtenka, nes jo visuomet yra tiek, kiek reikia, o poreikį reguliuoja žįsdami vaikai. Tik nesikišk su mitais ar išsigalvojimais bei laiko taupymu, ir vaikai patys viską susitvarkys. Pienas gaminasi paklausos-pasiūlos principu. Jis nedingsta, jo nepritrūksta. Kas gali atsitikti, tai žindymo sunkumai, kuriuos reikia spręsti.
Deja, dažniausiai su problemomis susidūrusios mamos vietoje pagalbos gauna buteliuką su mišinuku. Vienintelis kelias tai išspręsti yra pačioms mamoms aktyviai domėtis ir ieškoti žinių.
Ar ruošėtės natūraliam maitinimui, skaitėte straipsnius, gal lankėte kursus?
Man tai visad atrodė natūrali kūdikio auginimo dalis. Nėštumo metu buvo kas suabejojo, ar aš pati maitinsiu, nes tai tas netiko, tai anas negerai. Supykau ir susiradau kursus. Ir tik kursuose supratau, kad tai vienas protingiausių mano sprendimų. Sužinojau daug teorinių ir dar daugiau praktinių dalykų, kad ir apie tą pačią žindymo pagalvę.
Naudodamasi proga, noriu labai paskatinti visas besilaukiančiąsias šviestis žindymo ir kūdikių priežiūros klausimais. Yra išleista keletas puikių lietuvių medikų knygų (pvz., Kazimiero Vitkausko, Eglės Markūnienės), taip pat ir verstų knygų (Carlos González), kurios orientuotos į kūdikio poreikių atliepimą ir remiasi naujausiais moksliniais faktais.
Be to, pagalbą visuomet suteiks sertifikuotos žindymo specialistės, telefonu jų konsultacijos yra nemokamos. Būsimos mamos, pasiruoškite iš anksto visiems netikėtumams. Susiraskite kontaktus, paskaitykite knygas, atsirinkite, kur gausite kvalifikuotą informaciją (būtent iš sertifikuotų žindymo konsultančių), o ne produkto pardavėjo reklamą. Ir prieš nuleisdamos rankas būtinai kreipkitės pagalbos.
Aš ketinu žindyti tiek, kiek vaikams reikės. Manau, kad tai nėra ir negali būti planavimo reikalas.
Ar problema, kai dvynukus tenka maitinti ne namuose?
Tikrai ne problema. Kai buvo mažiukai, op į ergonomišką nešynę – ir skanaus bei saldžių sapnų. Dabar jau „dideli“ vaikai, retai kada prireikia čia ir dabar pienelio.
Ar paprasta buvo užfiksuoti tas akimirkas fotosesijos metu, vaikučiai noriai valgė?
Išgirdau apie projektą ir labai nudžiugau, kad į žindymą yra atkreipiamas dėmesys tokiu gražiu būdu. Žinoma, kad užsinorėjau dalyvauti! Iš tikrųjų tikėjausi, kad pozuoti bus sunkiau. Pats pasiruošimas užėmė laiko, tuomet leliukus nešiojo pagalbininkai. O paskui buvo labai paprasta, vaikai mielai vaišinosi pieneliu ir akimis sekiojo objektyvą.
Nuotraukose norėjau tiesiog įamžinti ramaus džiaugsmo akimirkas.
Ar sunku žindyti dvynukus?
Visai ne. Sunku jų nežindyti, tai būtų suteikę man daug liūdesio. Tiesiog reikia nekovoti prieš visų mūsų Motinos Gamtos valią, o stengtis įsiklausyti į jos nurodymus. Tai – išmintingiausia.
„Mamos žurnalas“
