Trijų sesučių nuotraukos bet kam pakeltų nuotaiką
Agnė Ragauskė (34 m.), trynukių Mėjos, Elijos ir Junos mama, turi kuo džiuginti savo sekėjus instagrame (paskyra agne_ir_trys_seserys). Trijų sesučių nuotraukos bet kam pakeltų nuotaiką.
Agnė papasakojo apie savo motinystę.
Taigi esu Agnė, vėl kaunietė. Taip sakau, nes beveik 8 metus studijavau ir dirbau muzikos industrijoje Danijoje. Juokaujame su vyru Mindaugu, kad grįžome Lietuvą didinti populiacijos.
Mums reikėjo nedidelės pagalbos, trynukės atsirado po IUI pagalbinio apvaisinimo. Kartais reikia labai nedaug, kad šeimą aplankytų stebuklas, tačiau poros dažnai nedrįsta apsilankyti vaisingumo klinikose. IUI apvaisinimo nevadinčiau nenatūraliu, gydytojai mažai ką kontroliuoja. Kiaušialąstės apvaisinimas pasiekiamas natūraliai įprastoje organizmo aplinkoje.
Daugiavaisis nėštumas labai prižiūrimas ir stebimas. Kad turėsiu tris vaikučius iškart, sužinojau jau 5-ąją nėštumo savaitę, o kad visos trys bus mergytės, pasakė 17-ąją savaitę. Kas 2–3 savaites mane tikrindavo echoskopu, jau pilvelyje visos mergytės turėjo išrinktus vardus pagal pozicijas gimdoje A, B, C. Kadangi visų buvo skirtingas elgesys, gydytoja vadindavo mažyles skirtingai: Ramuolė, Sportininkė ir Manekenė. Nes viena visuomet ramiai „sėdėdavo“, kita demonstruodavosi visais rakursais (net pavyko echoskopu įamžint šypsenėlę), o trečia sukdavosi kaip vijurkas. Beje, mergytės tokios yra iki šiol: Ramuolė, Manekenė ir Sportininkė.
Kadangi apytiksliai nuo 20 nėštumo savaitės jos nekeitė savo pozicijų gimdoje, buvo gana lengva skaičiuoti judesius ir atskirti, kuri juda, pakalbinti, paglostyti pilvuko gyventojas.
Ramuolė, Manekenė ir Sportininkė
Svorio priaugau vos 17 kg, o antrą savaitę po gimdymo buvo jau minus 20 kg.
Iki šiol nesuprantu, kaip taip greit viskas ištirpo. Pilvas buvo tikrai nemažas, kad geriau įsivaizduotumėte, sakyčiau kaip 11 mėnesių nėštumo. Galvojau, neišvengsiu strijų, bet neturiu nė vieno net menkiausio įplyšimo, o taip bijojau, prisižiūrėjusi guglo paieškoje „triplets belly“ (trinukų pilvas).
Mano savijauta visą nėštumą buvo puiki, tik pabaigoje buvo sunkiau vaikščioti ir miegoti. Jokių toksikozių, jokių kraujavimų, jokių ligoninių ir rimtų grėsmių.
Kaune trynukų gimimus priima tik Kauno klinikose. Dukrytes pavyko išnešioti iki 34 savaitės, kas, esant daugiavaisiam nėštumui, yra tikrai nemažai, kiekviena papildoma diena labai svarbi. Man buvo atlikta cezario operacija, labai retu atveju leidžia gimdyti natūraliai, nes didelė grėsmė gyvybėms. Mergytės gimė beveik identiškų svorių: 1810 g, 1830 g ir 1850 g, sveikos ir stiprios, reanimacijoje praleido tik pirmąsias dienas, greitai buvo perkeltos į kūdikių skyrių.
Mus palaiko visa šeimyna, visa giminė ir draugai! Vyras, kaip ir aš, 100 proc. įtrauktas į mergyčių auginimą. Jis ne padeda, jis augina kartu. Taip pat padeda mano mamytė, išėjusi močiutės atostogų. Tad sunkumų nedaug, turime didelę komandą! Spėjame viską, nes planuojame, gyvename pagal grafiką, patikrintą rutiną ir svarbiausią taisyklę: „Pozityvus požiūris, šypsenos ir daug dainelių!“
Kol nežinojome, kokios lyties trynukai, vyrui sakiau: jei bus 3 berniukai, būtinai reikės dukrytės. Na, o dabar jis man sako tą patį. Prisišnekėjau, man regis!
Spalio 6 dieną mergytėms suėjo18 mėnesių, tikrai nesuprantu, kur „sprogo“ laikas.
Mus įamžino fotostudijos Kaune: „Dejavu“, „Saulės pieva“, Eglė Or
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
