„Didžioji mano aistra yra vaikiška mada. Užeinu į vaikų drabužių parduotuvę, ir galvoje man dėliojasi įdomiausi deriniai. Net jei su vyru būname kur nors užsienyje, tarp miesto įžymybių ir lankytinų objektų visada būna įtraukiamos vaikų drabužių krautuvėlės. Galiu nieko nepirkti, bet jos sužadina mano fantaziją“, – sako vilnietė Ieva Arnauskienė. Populiaraus tinklaraščio „Two makes six“ autorė pasakoja apie tai, kad pats likimas jai padovanojo modeliukų, kuriuos gali puošti.
Ieva – dviejų dvynių porų mama. Šeimoje auga dešimtmečiai broliai Mažvydas ir Džiugas bei ketverių sesutės Ula ir Mėta.
Norą puošti pažadino sesutė
Pirmieji Ievos, kaip vaikų stilistės, bandymai pasireiškė, kai gimė aštuoneriais metais jaunesnė sesutė. Šiai truputį paaugus, įdomiausia būdavo žaisti madų šou. Sesutė būdavo modelis, o drabužių netrūko, nes išaugtus maišais atiduodavo pusseserės. Polinkį puoštis Ieva sako paveldėjusi iš mamos, kuri net ir tarybiniais laikais turguje sugebėdavo rasti ką nors originalaus.
Ieva baigusi lietuvių filologijos specialybę, bet dirbti mokytoja su vyresniais vaikais nenorėjo. Įsidarbino privačiame darželyje, kur galėjo skleistis jos hobis – renginių organizavimas, šventės su kostiumais, teatro vaidinimai. Sako, jog tas darbas buvo jos rojus.
O paskui pradėjo lauktis pati.
Vaikai pirma, pinigai paskui
Studijų metais ištekėjusi Ieva planavo, kad šeimos pagausėjimo nebus, kol jie su vyru nesusiras gerų darbų, nenusipirks būsto. Vaikai buvo suplanuoti gana tolimoje ateityje.
Bet užteko pusseserei susilaukti vaikelio, o Ievai paimti naujagimį ant rankų, kai planai pasikeitė.
„Vyrui tiesiai šviesiai pasakiau: noriu vaikų. Pinigai ateis paskui“, – sako Ieva. Po vestuvių praėjus dvejiems metams, gimė dvynukai Džiugas ir Mažvydas. Beje, iki pat gimdymo gydytojai negalėjo tiksliai pasakyti, kokios lyties vaikeliai, tad į gimdymo namus jauna šeima važiavo su rausvų ir žydrų drabužėlių kraiteliu. Manė, kad bus mergaitė ir berniukas. Rausvuosius drabužėlius teko parsivežti nepanaudotus. Juos sunešiojo po kelerių metų gimusios dvynukės.
Ieva sako, jog tapusi mama suprato, kad namuose turi nuostabius modeliukus, kuriuos gali puošti iš visos širdies.
Drabužėlius siųsdavosi iš interneto, kai ką pirkdavo iš mamų, jau naudotus. Tačiau aprengti vaikus nuskalbtais ar negražiais atrodančiais drabužėliais – ne jai. Kartą nupirko marškinėlius pagal skelbimą ir nustebo, kad drabužėlis jau visiškai sunešiotas. Pardavusi mama teisinosi, kad į kiemą dar visai tinka, bet Ievai nudėvėti drabužėliai tiesiog negražu. O kai vaikai „išėjo į žmones“, t. y. į darželį, tai puošti atsirado dar daugiau progų. Ievai nepatinka dvynius rengti visiškai vienodai, bet kartais patys vaikai nori būtent to, ką turi brolis. Nuo vaikystės Džiugas nešioja daugiau mėlynų drabužių, Mažvydas – žalių, tad ir dabar drabužių parduotuvėje vienas eina ten, kur mėlyna, kitas – kur žalia. Tai tapo įpročiu.
„Aš dėl drabužių esu išprotėjusi, net skalbiu rankomis, kad ilgiau tarnautų, labai pagarbiai su jais elgiuosi. Esu ne už „greitąją madą“, man daiktas turi būti ne tik gražus, bet ir kokybiškas, kad tarnautų ilgai. Geriau sumokėsiu truputį brangiau, bet vaikas nešios ilgiau. O į parduotuves man patinka užeiti šiaip pasižiūrėti. Neperku, jei nereikia, tik pasidžiaugiu vaizdu. Pagal Zodiaką esu Svarstyklės, kartais nueinu į parduotuvę ir svarstau, reikia man to daikto ar ne. Ir suprantu: labai reikia. Tada tenka grįžti ir nusipirkti,“ – juokiasi Ieva.
Dar vienas nėštumas
Ieva sako visada norėjusi trijų vaikų. Turėjo šeimoje pavyzdį, kaip darniai 3 vaikus augino jos bobutė, kurios ir namai blizgėdavo, ir valgis būdavo skanus, ir patys visada pasitempę, gražūs. Ir, aišku, po dvynių broliukų Ieva slapčia svajojo apie mergaitę, kurią galėtų puošti suknelėmis.
Trečiąjį vaikelį suplanavo gana racionaliai – kad jis gimtų tada, kai broliukai išeis į pirmą klasę. Tada namuose būnanti mama galėtų pasirūpinti ir pirmokais, ir kūdikiu. Vyras irgi pritarė trečio vaiko idėjai, ėmė ieškoti namo, kur šeima galėtų persikelti.
Nėštumo pradžioje nuėjusi į privačią kliniką Ieva pajuokavo, kad šįkart tikriausiai jau nebe dvynukai. Gydytoja nuramino, kad du kartus iš eilės pagimdyti dvynukus pasitaiko be galo retai. Tačiau pradėjusi atidžiau žiūrėti echoskopu, gydytoja ėmė juoktis. Sako, nepatikėsite, bet ir vėl dvi širdelės.
Ievai taip juokinga nebuvo, nes jau žinojo, ką reiškia auginti du kūdikius iš karto. Sunku ne tiek fiziškai, bet psichologiškai, nes nuolat graužia sąžinė, kad nepaėmei vaiko iškart, kai pravirko, kad per mažai panešiojai, per mažai pasupai. Auginti du – tai ne vieną. Bet nuotaiką pakėlė vyras, kuris į žinią sureagavo labai pozityviai: „Tik imkim, jei Dievulis duoda. Juk kiek daug šeimų visai negali susilaukti vaikučio“. Šįkart šeima gana anksti sužinojo, kad gims dvi mergytės.
Duoda ir išbandymų
Bet likimas, matyt, šeimai turėjo paruošęs ne tik dovanų. Pirmais nėštumo mėnesiais atsitiko baisi nelaimė – dirbant Vokietijoje Ievos vyras Ramūnas pateko į avariją. Jį partrenkė be garso važiavęs hibridinis taksi automobilis. Susidėjo daug aplinkybių, kodėl vyras liko gyvas po tokio baisaus sužalojimo, – kitame automobilyje atsitiktinai važiavo gydytojas, kuris iškart suteikė pirmą pagalbą, greitai buvo iškviesta „Greitoji“. Ramūną nuvežė į vieną Berlyno ligoninę. Buvo nepažeisti tik širdis ir inkstai, visi kiti vidaus organai sumaitoti, kaulai lūžę. Gydytojai vyrui dirbtinai sukėlė komą, kitaip būtų neišgyvenęs dėl skausmo. Mėnesį laiko, kol galiojo sveikatos draudimas, lietuvis praleido Vokietijos ligoninėje, po to, dar neatsigavęs, buvo pargabentas į Lietuvą.
Kai Ieva nuėjo aplankyti Ramūno, personalas paklausė: „Ar šita daržovė jūsų vyras?“
Paklausus apie reabilitaciją, atkirto, kokia dar reabilitacija, jam vienintelis kelias tik slaugos namai. Po mėnesio komoje buvo nunykę raumenys, reikėjo iš naujo mokytis kalbėti, prastai veikė atmintis. Tačiau Ramūnas buvo jaunas, stiprus vyras, iki tol sveikai gyvenęs ir maitinęsis, tad taisėsi greičiau, nei gydytojai galėjo įsivaizduoti. Po kurio laiko jie Ievos net atsiprašė, kad nuvertino ligonio būklę.
Po avarijos beveik metus vyras negalėjo dirbti. Svajonės apie namą taip ir liko svajonėmis, nors jau buvo sutarta kaina, Ieva net kūdikių loveles buvo nupirkusi, priderintas prie naujojo namo sienų. Per tuos metus atsivėrė nemaža finansinė duobė, nes pajamų nebuvo, o gydymo išlaidų – labai daug.
Ieva sako, jog nėštumas jai leido visiškai nepalūžti. Dukryčių laukimas teikė vilties, buvo apie ką svajoti.
Dukrų gimimas
„Dabar, kai jie visi jau paaugę ir žaidžia kambaryje, aš galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Jie auksiniai vaikai, tokie gražūs, užjaučiantys, geros širdies. Mūsų namai pilni gyvenimo ir energijos. Jaučiau, kad ta laime turiu pasidalinti su visais. Ir kaip tik vienu metu pamačiau belgišką tinklaraštį „Two makes four“. Pamaniau, mūsų šeimos tinklaraštis galėtų vadintis „Two makes six“. Patiko idėja fotografuoti savo gražią šeimą ir dalintis nuotraukomis su kitais“, – sako tinklaraštininkė.
Vis dėlto didžiausia Ievos svajonė – sukurti mados namus vaikams, kur vyktų įvairūs renginiai, lietuvių dizainerių kūrybos pristatymai. Gimusios dvynukės Ula ir Mėta leido visiškai realizuoti pomėgį nerti į vaikišką madą. Augantys berniukai jau neberodo didelio entuziazmo persirenginėti, matuotis drabužėlių, o mergytėms tai visada patinka.
„Tinklaraštis yra mano svajonė, pagauta už uodegos. Pagavau ir laikau ją tvirtai. „Two makes six“ leido man susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, dalintis juo su kitais. Kasdienybė gali būti labai graži ir įkvepianti – tą žinutę noriu perduoti visoms mamoms“, – sako Ieva Arnauskienė.
Ginta Liaugminienė
Nuotraukose: suknelės iš Pepper me, fotografė Akvilė Razauskienė
„Mamos žurnalas“
