Ši schema auklėtojoms ir tėvams gerai žinoma. Net ir laikantis aukščiausių „higienos normų“, per adaptacinį periodą daželyje dauguma vaikų suserga. Patarimais, kaip apsaugoti nuo virusų vaikus, dalinasi doc. Algimantas Vingras.
Deja, nėra imuniteto
Priežastis, kodėl vaikas, po vasaros atvestas į darželį, gana greitai suserga, paprasta – vaikas neturi susiformavusio imuniteto galybei virusų, kurie kolektyve greitai plinta. Be to, adaptacijos metu vaiko imunitetas savaime susilpnėja dėl išgyvenamo streso. Net jei vaikas į darželį eina linksmas ir puikiai ten jaučiasi, jo organizmui pasikeitusi gyvenimo tvarka yra didelis iššūkis. Juk keičiasi viskas: kitokia kambario temperatūra, nei buvo įprasta namuose; kitoks maistas; kitoks aktyvaus laiko, poilsio ir miego režimas.
Vieni darželio virusai sukelia vadinamąsias peršalimo ligas (vaikas pradeda kosėti, sloguoti), kiti – viduriavimą ir pilvo skausmus. Visiškai nesvarbu, ar darželis privatus, ar valstybinis, virusai visur vienodai gajūs.
Viena vertus, kuo daugiau virusų vaikas pažins, tuo geriau formuosis jo imunitetas. Kita vertus, – ligos alina, vaikas kenčia, šeimos gyvenimo ritmas pakrinka, todėl visi turėtume pasistengti, kad vaikai sirgtų mažiau.
Atėjo sveikas, o iš tiesų jau serga
Kad sergančio vaiko negalima vesti į darželį, savaime aišku. Peršalimo ligų požymius atpažinti nesunku: temperatūra, sloga, kosulys. Viduriavimo virusų sukeltų ligų požymiai, deja, ne visada prognozuojami, jie gali pasireikšti ūmiai – vaikas ryte dar jautėsi puikiai, o po poros valandų tėvai sulaukia auklėtojos skambučio, kad vaikas serga.
2018-11-03 atnaujintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame sakoma: „Vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų.“ Tačiau dauguma ligų turi inkubacinį periodą, ir vaikas, atvestas į darželį regimai sveikas, iš tikrųjų jau serga ir gali užkrėsti kitus.
Viduriavimo protrūkiai
Ypač greitai kolektyve plinta viduriavimo virusai. Jų nereikia painioti su vadinamuoju „adaptaciniu viduriavimu“, kai vaiko viduriai suskystėja dėl pasikeitusios mitybos ir streso. Adaptacinis viduriavimas nėra ūmus, neturi kitų ligos požymių (silpnumo, intoksikacijos, vėmimo, karščiavimo).
Viduriavimo sukeltų ligų prevencijai net mažiausi darželinukai mokomi plautis rankas po pasinaudojimo tualetu ir prieš valgį. Yra net rankyčių plovimo instrukcija (vaikams instrukcijos patinka, galite naudoti namuose, pamatysite, kad rankų plovimas taps efektyvesnis).
Reikia:
Atsiraitoti laisvas rankoves (be sagų) iki alkūnių;
Atsisukti vandens čiaupą;
Imti muilą ir muiluoti rankas;
Plauti muiluotas rankas tekančiu vandeniu;
Praustis veidą bet kaip;
Šluostytis rankas ir veidą savo rankšluosčiu;
Pakabinti rankšluostį ant pakabos į vietą;
Užsitraukti rankoves.
Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu.
Kaip „atnešamas“ virusas
Žarnyno infekcija vaikas gali užsikrėsti ne tik per nešvarias rankas, bet ir per užkrėstą viduriavimą sukeliančiais virusais ir bakterijomis maistą, pvz., neplautas daržoves, vaisius. Gali užsikrėsti net maudymasis minėtais mikroorganizmais užkrėstame vandenyje, žaisdamas blogai prižiūrimose smėlio dėžėse.
Viduriavimo protrūkiai darželiuose prasideda pirmadieniais–antradieniais.
Taip yra dėl to, kad tas pirmasis, kuris „atneša virusą“ į grupę, užsikrečia namuose. Kadangi inkubacinis ligos periodas, kai dar nėra išreikštų ligos požymių, gali užtrukti 6–72 val., vaikas atvedamas į darželį kaip sveikas, čia pradeda viduriuoti, ir virusas išplinta.
Viduriavimą bei vėmimą sukeliantys virusai (ūmios žarnyno virusinės infekcijos) yra labai lakūs ir kibūs, todėl dažnai paguldo į lovas ištisas darželių grupes. Pavyzdžiui, rotavirusai 4–20° C temperatūroje išlieka gyvybingi kelis mėnesius.
Šie virusai „nepasiduoda“ buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams (žūsta tik veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant).
Virusą ligonis išskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Užsikrėtimui pakanka tik kelių viruso dalelių.
Kadangi rotavirusai tokie atsparūs išorinėje aplinkoje, o jų užkrečiamoji dozė labai maža, jie plinta be galo greitai, ypač nesilaikant asmens higienos. Neatmetama, kad viduriavimus sukeliantys virusai plinta ir oro lašeliniu būdu ar per buitinį kontaktą.
Užsikrėsti galima ir per užterštą virusais maistą, vandenį, buities reikmenis.
Sergantis vaikas virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti dar kelias dienas po to, kai nebeliko ligos simptomų.
Kaip gydyti viduriuojantį ir vemiantį vaiką
Nuo viduriavimo virusų sukeltų ligų konkrečių vaistų nėra, gydymas tik simptominis. Sergant reikalingas poilsis, o pagrindinis gydymas – skysčių balanso organizme atkūrimas. Reikėtų vaikus girdyti vaistinėse parduodamais elektrolitų koncentratų tirpalais, tinka ir negazuotas mineralinis vanduo ar arbata.
Nuo pilvuko skausmų gydytojas gali patarti duoti spazmus mažinančių vaistų, nuo temperatūros – mažinančių karščiavimą, o žarnyno mikroflorai atstatyti bus skirta probiotikų. Probiotikų rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, prasidėjus viduriavimui, ir tiek ilgai, kiek trunka viduriavimas. Probiotikai yra įtraukti į Europos vaikų gastroenterologų draugijos ūminio gastroenterito gydymo rekomendacijas, nes atsirado daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gijimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Taip pat pastebėta, kad probiotikų vartojimas nuo virusinio viduriavimo pradžios sutrumpina viduriavimo trukmę ir pagreitina sveikimą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
