Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Dar vienas pavojus susijęs su poilsiu gamtoje – apsinuodijimai augalais ir grybais. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Kūdikiai ir vaikai iki 1,5-2 metų pažįsta pasaulį jį „ragaudami“. Kartais tokie paragavimai virsta pavojingomis situacijomis. Įdėta į burną žolė ar medžio lapas, prilipęs prie gomurio, gali užblokuoti kvėpavimo takus. Jei vaikas kosti ir yra sąmoningas, netrukdykite jam, kosulys yra efektyviausia svetimkūnio pašalinimo iš kvėpavimo takų priemonė. Jei kvėpavimas ir sąmonė pradeda trikti, reikia pašalinti svetimkūnį iš burnos, jei tai įmanoma.
Pražiodykite vaiką ir pirštu braukdami palei skruosto vidinį paviršių lyg kabliu ištraukite svetimkūnį.
Norėdami pašalinti iš burnos svetimkūnį niekada nekiškite vaikui į burną piršto tiesiai, taip tik dar giliau įstumsite svetimkūnį ir pabloginsite situaciją.
Lietuvos pievose ir miškuose auga nemažai nuodingų augalų. Dažniausiai jais apsinuodija mažamečiai vaikai. Deja dauguma žmonių menkai pažįsta augalus ir mažai žino apie jų nuodingąsias savybes. Kartais apsinuodijimo pavojus pervertinamas (nurijus nuodingas augalo sėklas nepažeistu apvalkalu galima ir neapsinuodyti), kartais neįvertinamas (kai kurių augalų nuodai puikiai rezorbuojasi per odą). Dauguma namuose auginamų gėlių taip pat yra nuodingos ir gali sukelti vėmimą, viduriavimą, odos ar burnos gleivinės pažeidimus ir kitus apsinuodijimo simptomus.
Kai kurie itin nuodingi Lietuvoje augantys augalai:
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Žalčialunkis – žydi violetiniais žiedais, panašiais į alyvas, vėliau subrandina prie šakelių prilipusias gražias, ryškiai raudonas uogas. Visos šio augalo dalys yra labai nuodingos, jo negalima nei liesti nei ragauti jo uogų.
Nuodingoji nuokana – žiedas skėtinis, lapeliai panašūs į petražolių. Apsinuodijus šiuo augalu mirštama, nes galvos smegenyse užslopinami kvėpavimo centrai, dėl to sustoja žmogaus kvėpavimas.
Dėmėtoji mauda – žiedynas taip pat skėtinis, smulkesnis nei nuokanos, lapeliai smulkūs, stiebas išmargintas pilkšvai violetinėmis dėmėmis. Auga drėgnose pievose ir prie vandens telkinių. Tai taip pat mirtinai nuodingas augalas.
Vilkauogė – tarp keturių lapų ant kotelio išstypusi viena uogelė, labai panaši į mėlynę. Auga miškuose ir pamiškėse.
Varpotoji juodžolė – auga lapuočių miškuose, pamiškėse, paežerėse. Tai vėdrynų šeimos augalas, sunokinantis nuodingų juodų uogų kekeles.
Paprastoji durnaropė, drignė – apsinuodijus parausta kūno oda, trinka rijimas, išsiplečia akių vyzdžiai, sutrinka koordinacija, pasireiškia haliucinacijos ir psichozė.
Kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas – ypač mažieji mėgsta paragauti kaštonų. Apsinuodijimas pasireiškia vėmimu, virškinamojo trakto sudirgimu, ilgai trunkančiu viduriavimu.
Apsinuodijus pakalnute ar rusmene sutrinka širdies ritmas.
Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimą gali sukelti rabarbarai, kiškio kopūstai, begonijos.
Kai kuriems vaikams gali pasidaryti bloga paragavus augalų, turinčių oksalo rūgšties (rūgštynės, rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai).
Nuodingi yra amarilinių, lelijinių, bulvinių, stepukinių, karpažolinių šeimų augalai.
Jei mažylis paragavo nuodingo augalo reikia kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą. Konsultacija teikiama tel. (8 5) 236 2052 www.apsinuodijau.lt
Jei tinsta lūpos ir burnos gleivinė, darosi sunku kvėpuoti, duokite vaikučiui atsigerti šalto vandens, įdėkite leduko gabalėlį į burną. Jei prie nuodingų augalų prisilietus, paraudo, tinsta, dengiasi pūslėmis oda, plaukite odą šaltu vandeniu ir taip pat kuo skubiau kreipkitės į gydymo įstaigą.
Toliau nuo nuodų
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Išmokite atpažinti nuodinguosius augalus.
Neskinkite ir neneškite namo puokščių augalų, jei nesate tikri, kad jie yra visiškai nenuodingi.
Neauginkite bute, prie namo, sode, sodyboje augalų turinčių nuodingųjų savybių.
Neleiskite vaikams braidyti pievose ir miškuose po aukštą žolę jei drabužėliai nedengia atvirų kūno odos vietų.
Apsinuodijimo atveju nepasimeskite, nebandykite gydytis patys, kreipkitės profesionalios pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą.
Neleiskite liesti nuodingų grybų!
Lietuvoje auga apie 40 nuodingų grybų rūšių. Kad vaikutis nesugalvotų paskanauti netinkamo grybo,jau nuo mažens patarčiau pratinti tiesiog išvis neliesti grybų. Yra buvę mirtinų apsinuodijimo atvejų tarp vaikų, kai užteko tiesiog palaižyti nuodingos musmirės. Dalis nuodų gali rezorbuotis ir per prakaituotą rankų odą ilgiau rankoje pasinešiojus žalsvąją ar blyškiąją musmirę, nes vaikučių odelė daug plonesnė, pralaidesnė nei suaugusio žmogaus.
Suvalgius nuodingo grybo apsinuodijimo požymiai pasireiškia iškart, apsinuodijus dar sunkiau – tik po 6-12 valandų.
Nuodams patekus į kraują prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, susilpnėja pulsas, šąla galūnės, gali pasireikšti haliucinacijos. Jei vaikutis apsinuodijo reikia nedelsiant sukelti vėmimą. Išimtis – jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai.
Tik po to duokite gerti kuo daugiau vandens bei daug sutrintų aktyvuotos anglies tablečių.
Vežant vaiką į gydymo įstaigą visada būtinai paimkite su savimi grybų ar augalų, kuriais apsinuodijo ar galėjo apsinuodyti jūsų vaikas ir parodykite juos gydytojui.
„Mamos žurnalas“
