Pixabay.com
Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 910 konsultacijų telefonu dėl vaikų apsinuodijimų. Iš jų absoliuti dauguma atvejų – 761 vaikas – apsinuodijo atsitiktinai, 93 kartus vaikai nuodijosi tikslingai, likusių apsinuodijimų aplinkybės nėra žinomos. Dažniausiai skambinta dėl vaikų, apsinuodijusių medikamentais (342 kartus), kitomis medžiagomis, buitine chemija, augalais, maistu, gėrimais, asmens higienos priemonėmis.
Karantino metu daugumai iš namų dirbant per nuotolį ypač svarbu neprarasti budrumo. Visais atvejais, jei nepamatėte, ką veikė jūsų atžala kol dalyvavote telekonferencijoje ar kalbėjotės telefonu, ir įtariate, kad vaikas galėjo apsinuodyti, reikėtų nedelsiant skambinti į VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai konsultuoja visą parą.
Vaistais dažniausiai apsinuodija vienerių – trejų metų amžiaus vaikai, kurie yra labiausiai linkę viską ragauti. „Mažamečiai vaikai paprastai apsinuodija tais vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai. Tad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kur vaistai namuose yra laikomi. Ypač jei vaikus karantino metu prižiūri ne patys tėvai, o seneliai ar kiti asmenys”, – pastebi VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė. Gydytojos teigimu, vaikams augant apsinuodijimų tolygiai skaičius mažėja ir vėl pradeda didėti maždaug nuo 11-12 metų amžiaus. Apsinuodijimų skaičiaus didėjimą paauglystėje sąlygoja pirmieji bandymai „ragauti“ alkoholio, psichotropinių medžiagų.
Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai
Atpažinti apsinuodijimo simptomus galima iš neaiškių medžiagų pėdsakų aplink vaiko burną, ant rankų, drabužių. Taip pat, jei iš vaiko burnos sklinda alkoholio, valiklio, ploviklio ar tirpiklio, eterinių aliejų kvapas, jei vaikas kažką kramto, nors jam valgyti niekas nedavė. „Dėmesio vertas signalas būtų ir iš peleninės dingusios nuorūkos ar išbertos cigaretės, dingusios tabletės, kapsulės, išpilta geriamoji suspensija, atidarytos valymo, plovimo, skalbimo priemonių ar vaistų pakuotės, kurios anksčiau buvo uždarytos. Sunerimti reikėtų, jei sveikas buvęs vaikas staiga pradėjo negaluoti: jam pradeda skaudėti pilvą, svaigti galva, jei jį supykina, jei jis pradeda vemti, gausiai prakaituoti, jei eidamas svirduliuoja, jei staiga pasikeičia elgesys, vaikas darosi mieguistas, alpsta“, – apie negalavimų pobūdį apsinuodijus pasakojo gydytoja toksikologė.
Siekiant sumažinti apsinuodijimo atvejų tikimybę, anot G. Mikulevičienės, vaistus, dezinfekcines priemones, buitinę chemiją taip pat kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Jokiu būdu negalima vaistų, dezinfekcijai skirtų skysčių, skalbiklių, ploviklių, valiklių, kosmetikos priemonių perpilti į kitus indelius, butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų – taip pasielgus rizikuojama juos supainioti ir netyčia gurkštelti.
Apsinuodyti vaistais galima ir dėl savigydos
Pixabay.com
„Nors Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenys rodo, kad dažniausiai vaikai apsinuodija atsitiktinai, o pagrindiniu apsinuodijimo šaltiniu tampa ne vietoje suaugusiųjų palikti ir patraukliai išoriškai atrodantys vaistai, reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad apsinuodyti vaistais galima ir tuomet, kai sergantys asmenys gydosi ar yra gydomi savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – taip teigia VVKT vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Kristina Povilaitienė. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai tėvai savarankiškai nusprendžia, kokiais vaistais, kokiomis jų dozėmis ir kokį laiko tarpą gydyti savo vaikus. „Pavyzdžiui, neturėdami vaistų nuo temperatūros, kurie skirti specialiai vaikams, mažiesiems duoda suaugusiems skirtų preparatų nuo karščiavimo (ypač pavojingas vaikams yra aspirinas – jo nerekomenduojama vartoti asmenims iki 15 metų), sudėtinių vaistų ir pan.“, – teigia K. Povilaitienė. Anot VVKT atstovės, jei vaikui sugirdžius vaistų, po kurio laiko šis pasijuto dar blogiau, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, o apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą pranešti VVKT. Tai galima padaryti keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist, taip pat užpildžius formą (ją rasite https://www.vvkt.lt/) ir atsiuntus el. paštu [email protected], paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68 (gyventojams). Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą yra labai svarbus, kadangi padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir taip prisideda prie saugaus jų vartojimo.
