Kaip gydomos vaikų karpos

„Mūsų sūneliui dveji metukai. Ant rankytės atsirado spuogelis, kuris pasirodė esąs karpa, šalia jo atsirado dar keletas. Užsirašėme pas specialistą, bet laukti reikia du mėnesius. Iki to laiko bandau visokius liaudiškus būdus. Sakė, kad veiksmingiausia ugniažolė, bet šiuo metų laiku jos niekur nerasime. Kaip patartumėte gydyti karpas vaikams?“

Konsultuoja vaikų chirurgas Arūnas Strumila

Kur vaikas gali užsikrėsti?

Medicininėje literatūroje rašoma, kad karpomis nors kartą gyvenime užsikrečia apie 75 procentus žmonių. Jas sukelia žmogaus papilomos virusas, kurio yra daug atmainų. Šis virusas ne toks pavojingas, kaip, tarkim, herpio, jį sėkmingai galima išgydyti, Tačiau kartą išgydžius karpas, organizmas nesusidaro ilgalaikio imuniteto ir jomis galima užsikrėsti ir vėl.

Tiek suaugęs žmogus, tiek vaikas karpomis gali užsikrėsti nuo bet kokio kontakto su sergančiu žmogumi – prisilietus, naudojant tuos pačius rankšluosčius, ypač dažnai užsikrečiama pirtyse ir baseinuose, kur šiluma ir drėgmė sudaro geras sąlygas virusui gyventi. Jei imunitetas stiprus, karpų gali ir neatsirasti. O silpnesnio imuniteto žmonės užsikrečia.

Dažniausiai karpos išdygsta ten, kur buvo tiesioginis kontaktas – ant rankų, padų. Suaugusiems žmonėms papilomos virusas gali būti perduodamas lytiniu keliu, ir karpų gali atsirasti genitalinėse zonose. Vaikams karpų dažniausiai atsiranda ant rankų ir kojų. Jeigu vaiko oda pažeista dėl dermatito, dažnų bėrimų, išsausėjusi, papilomos virusui lengviau praeiti odos barjerą ir atsirasti karpai.

Kodėl karpos „išsisėja“?

Jei pastebite, kad karpos dauginasi kolonijomis, pirma reikėtų išsiaiškinti, ar ten tikrai karpos. Tai gali būti ir užkrečiamieji moliuskai. Jie iš išorės labai panašūs. Žinoma, ir karpos gali išsisėti, šalia vienos pirminės atsirasti keletas naujų, tačiau dažniau išsidėstymas „kolonijomis“ vis dėlto būdingas moliuskams. Abudu užkrėtimai yra virusiniai, bet skiriasi medikamentai, kuriais jie gydomi. Ar tai karpos, ar moliuskai, paprastai nustato gydytojai be jokių specialių tyrimų.

Ar reikia karpą klijuoti pleistru, kuo nors tepti?

Klijuoti tikrai nereikia, nes oda gali pradėti šusti. Tiesiog reikia kuo greičiau apsilankyti pas vaikų arba šeimos gydytoją, galima kreiptis į vaikų dermatologą, vaikų chirurgą. Visi šie specialistai gali pakonsultuoti dėl karpų.

Karpų gydymas yra skirstomas į konservatyvųjį ir intervencinį. Konservatyvusis – tai vaistai: skysčiai, tepalai, kuriais sunaikinamas karpą sukėlęs papilomos virusas. Šiuolaikiniai vaistai yra veiksmingi, jei tik jie tiksliai naudojami pagal instrukcijas, ir dauguma atvejų karpas pavyksta sunaikinti be chirurginio įsikišimo.

Intervencinis gydymas gali būti kelių būdų – nuo karpos prideginimo šaltu azotu, chirurginės operacijos iki gydymo lazeriu. Jei karpa didelė, gili ir nepatogioje vietoje, pavyzdžiui, pade, gali prireikti net kelių intervencinių procedūrų. Nė vienas intervencinis metodas neduoda šimtaprocentinės garantijos, kad pašalinta karpa nebeataugs.

Kokie intervencinių metodų pliusai ir minusai? Pliusas tas, kad intervenciniai metodai padeda pašalinti karpas, kurių nepavyko išgydyti vaistais.

Nudeginimas azotu – senas ir tikrai veiksmingas būdas, tačiau vaikams taikomas rečiau, nes yra gana skausmingas. Kartais naudojant šį būdą taikoma ir nejautra. Jei karpa gili, prireikia kartoti procedūrą keletą kartų.

Karpa gali būti šalinama ir lazeriu. Ar bus operuojama įprastu chirurginiu būdu, ar lazeriu, priklauso nuo to, pas kokį gydytoją vaikas paklius konsultacijai. Gydytojai, kurie gerai įvaldę lazerį, dažniau renkasi šį metodą. Valstybinėse poliklinikose lazeriais karpos negydomos. Vienintelė valstybinė įstaiga, kuri tai daro, – Vilniaus Santariškių vaikų ligoninė. Čia ligoniukai patenka su siuntimais, prieš tai konsultavęsi ir gydęsi vaistais, bet nesulaukę norimo rezultato. Lazerinės chirurgijos paslaugas teikia nemažai privačių gydymo centrų. Tik nereikia įsivaizduoti, kad lazeris yra kažkokia panacėja. Šis gydymas paliekamas patiems beviltiškiausiems atvejams, kai konservatyviu metodu niekaip nepavyksta išnaikinti karpų.

Pavyzdžiui, kai jos būna labai giliai, su storu raginiu odos sluoksniu. Po lazerinio gydymo lieka randų, nes padaroma gana nemaža žaizda. Jos gijimas irgi būna ilgas, padų karpų – ir skausmingas.

Ar gali negydoma karpa pakenkti sveikatai?

Ne, tai tik odos pažeidimas, bet jei karpa užaugo tokioje vietoje, kur kliūva, trinasi į drabužius ar avalynę, žmogui tai sukelia kasdienį diskomfortą. Spaudžiama ar trinama karpa gali būti labai skausminga.

Jei karpa auga prie pat nago, gali būti pažeistas nago volelis, nagas augs deformuotas.

Svarbiausia, dėl ko reikia gydyti karpas, – kad neužkrėstume kitų. Turintis karpų žmogus yra potencialus užkrato šaltinis.

Kodėl tokie populiarūs liaudiški karpų gydymo būdai?

Rupūžės užpilas, ugniažolės, kiaulpienių kompresai – visos šios liaudiškos priemonės atkeliavo iš labai senų laikų, kai nebuvo kitokių vaistų. Jos tikrai nėra tokios veiksmingos kaip šių laikų vaistai. Jau nekalbant apie voratinklius, užkalbėjimus ar kitus logiškai niekaip nepaaiškinamus „gydymo būdus“. Karpas gydant didelį vaidmenį vaidina imunitetas, sustiprėjus imunitetui, karpos gali išnykti savaime, net be vaistų.

Ar galima gerai išmirkius kojas karpas išrauti patiems?  

Toks karpų šalinimo būdas įmanomas, bet jis ekstremalus. Vaikams jis tiesiog per daug grubus ir skausmingas.

Nepatarčiau karpų karpyti ir žirklėmis ar dildyti dilde, nes tokiu atveju vis tiek nepašalinama karpa iki galo. Nukirpti karpą gali patarti gydytojas tuo atveju, jei ji labai iškilusi ir trukdo vaistams pasiekti šaknį.

Keletas patarimų:

Jei karpa atsirado ant pado, gydymo metu aukite vaikui šiek tiek didesnius batukus, kad koja nebūtų spaudžiama.

Karpos labai mėgsta drėgmę ir šilumą. Todėl venkite sintetinių batų, kuriuose kojos blogai kvėpuoja ir gausiau prakaituoja.

Jei pastebėjote karpą ant veido, gydytojai pirmiausia skirs vaistų. Jei vaistai neveiksmingi ir karpą prireikia pašalinti azotu ar lazeriu, neišsigąskite: ant veido karpos nebūna gilios, ir randų beveik nelieka.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“