Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą. Priešingu atveju jų atsikratyti gali būti itin sunku – kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje.
Karpų sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis geriau žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tačiau ŽPV yra apie 100 rūšių ir dauguma jų sukelia sveikatai nepavojingas odos infekcijas, pasireiškiančias karpomis ant delnų, pėdų, kelių, veido, lytinių organų ar burnos gleivinės. Bet kuris iš mūsų gali būti ŽPV nešiotojas ir nejausti jokių simptomų. Tačiau, nusilpus imunitetui, virusas gali suaktyvėti ir paskatinti karpų atsiradimą bei išplitimą. Būtent todėl karpų dažniau atsiranda šaltuoju metų laiku, kai mūsų imunitetas susilpnėja.
„Žmogaus papilomos virusas pažeidžia odos ir gleivinių epitelinį sluoksnį. Ant odos atsiranda nuo kelių iki keliolikos milimetrų dydžio suragėję odos iškilimai. Dažniausiai karpos kelia tik estetinį diskomfortą, tačiau nereiškia, kad galime jas ignoruoti. Kadangi tai yra virusinis odos susirgimas, karpos gali plisti, jomis galima užkrėsti kitus, todėl karpas reikia naikinti“, – sako vaistininkas.
Nors šiuo metu sporto klubai ir baseinai uždaryti, reikėtų žinoti, kad karpos ant pėdų dažniau atsiranda vaikams ar suaugusiems, lankantiems baseiną. Todėl po plaukimo treniruočių rekomenduojama naudoti pėdų dezinfektantus. Sporto klubuose ŽPV virusas gali plisti per sporto investorių ant rankų.
Kaip gydyti karpas?
Karpas galima gydytis patiems namuose arba su specialistų pagalba, taikant įvairius agresyvesnius gydymo metodus. Ant odos gali susidaryti įvairių darinių, todėl, jeigu nesate tikri, ar ant delno, pėdos ar kitos kūno vietos atsirado karpa, geriausia būtų pasikonsultuoti su dermatovenerologu arba vaistininku.
Jeigu karpa atsirado veido srityje, vaistininkas rekomenduoja visada kreiptis į gydytoją – po savarankiško gydymo veido srityje gali likti randų.
„Vaistininkas, atpažinęs karpą, rekomenduos specialias joms gydyti skirtas priemones, kurių pasirinkimas vaistinėse yra labai platus. Tai ir įvairios šaldančios priemonės, paremtos greitojo šaldymo metodu, naudojant junginius, kurie garuodami stipriai atšaldo paviršius, ir priemonės su skruzdžių rūgštimi, salicilo rūgštimi, podofilotoksinu, chloracto, glikolio rūgštimis ir kt. Šios priemonės yra nereceptinės, jas nesudėtinga naudoti namuose“, – priemones karpoms gydyti vardija M. Lukštaraupis.
Paprastoms karpoms gali užtekti vienos ar poros procedūrų, pėdų karpas išnaikinti sunkiau, todėl procedūras gali reikėti pakartoti. Gydymas turėtų trukti tol, kol odos paviršius lieka lygus, be kokių iškilimų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pėdų karpų gydymas gali būti skausmingesnis. Ypač į tai reikėtų atsižvelgti gydant vaikus, kurie paskui gali nebesileisti gydomi.
Vaistininkas pabrėžia, kad labai svarbu pastebėtas karpas pradėti gydyti kuo anksčiau, kol jos neįsisenėjusios ir neišplitusios. Tada jas gali būti nesunku greitai pašalinti namų sąlygomis, o gydymas kainuoja pigiau.
Įsisenėjusias ar išplitusias karpas gali tekti gydyti ir su specialistų pagalba. Karpoms gydyti naudojami tokie metodai kaip krioterapija (gydymas šalčiu, naudojant skystą azotą), gydymas lazeriu, elektrodestrukcija (gydymas elektra), operacija. Šie gydymo metodai pasižymi dideliu efektyvumu, tačiau yra skausmingesni ir agresyvesni nei karpoms naikinti skirtų priemonių naudojimas namuose.
Renkantis gydymo metodą, reikėtų atsižvelgti ir į karpos dydį. Kuo ji didesnė, tuo išgydyti ją namuose bus sunkiau.
Gydymas efektyvesnis, kai kartu stiprinamas imunitetas
Stiprus imunitetas yra viena iš pagrindinių sąlygų karpoms išnaikinti. Išoriniai gydymo metodai panaikina pačią karpą, tačiau ne organizme esantį ŽPV virusą. Nestiprinant imuniteto, ant odos bet kada gali susiformuoti naujos karpos, jos gali plisti. Ilgainiui ant pėdų susidarančios karpos gali tapti skausmingos, riboti judėjimą.
„Tyrimai rodo, kad ŽPV virusas gali gyventi ir sveikoje odoje aplink karpas. Pašalinę karpą, deja, viruso iš odos neišnaikiname ir jis bet kada gali vėl suaktyvėti. Karpų gydymas nestiprinant imuniteto gali būti labai ilgas ir ne visada efektyvus. Su virusu turi kovoti pats organizmas, todėl labai svarbu didinti jo atsparumą infekcijoms. Šiuo metų laiku bei pandemijos kontekste tai ypač svarbu“, – pabrėžia vaistininkas.
Be įprastų priemonių, kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, BENU vaistininkas dar kartą primena vitamino D svarbą imunitetui. Net ir saulėtomis dienomis vitamino D negauname tiek, kiek reikia, ką jau kalbėti apie apniukusį rudenišką orą. Organizmas vitaminą D kaupia, o kai jo nebegauna iš saulės, atsargas naudoja. Todėl tokiu metų laiku, nevartojant vitamino D papildomai, jo atsargos organizme sparčiai senka. Kartu silpsta imunitetas, gali atsirasti nuovargis, suprastėti nuotaika.
„Imunitetą sustiprinti padeda ir omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys. Šiuo infekcinių susirgimų sezonu labai svarbi ir jų savybė sušvelninti uždegiminius procesus, taip padedant organizmui greičiau pasveikti. Todėl į savo racioną rekomenduoju įtraukti daugiau riebios jūrinės žuvies arba vartoti žuvų taukus, kurie yra vienas pagrindinių omega-3 šaltinių. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie žuvų taukai gali būti praturtinti ir vitaminu D, todėl papildomai jo nereikėtų vartoti arba vartoti mažesnę dozę“, – pataria M. Lukštaraupis.
Bendram organizmo atsparumui svarbus ir tinkamas gyvenimo būdas – buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso valdymas, subalansuota mityba. Sustiprinus imunitetą, tikėtina, ne tik karpos neatsinaujins, bet ir pavyks išvengti kitų infekcijų ar jomis persirgsite kur kas lengviau ir greičiau.
