Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus, taip pat ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.
Apie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos sukėlėją, jo tipus, perdavimo kelius bei profilaktikos priemones pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė Dr. Lina Mockevičienė.
Pasak gydytojos, žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos virusų tipų, iš kurių apie 40 aptinkama lytinių organų gleivinėje. Dalis šio viruso tipų yra nepavojingi, dalis gali sukelti įvairias sunkias ligas.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais“, – pabrėžia specialistė.
ŽPV infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs šiuo virusu žmogus. ŽPV užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie vis tiek užkrečiami, t. y. virusą jie gali perduoti kitiems. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Virusu užsikrečiama per intymius santykius, nuo jo neapsaugo net barjerinės kontraceptinės priemonės. Jeigu šiuo virusu yra užsikrėtusi nėščia moteris, ji šią infekciją gali perduoti savo vaisiui. „Tai labai paplitęs šio amžiaus virusas, kuris mūsų tėvų laikais praktiškai nebuvo diagnozuojamas“, – konstatuoja gydytoja.
Patekęs į organizmą, ŽPV apsigyvena odoje ir gleivinėse esančiose bazinėse ląstelėse. Daugumai užsikrėtusiųjų šiuo virusu nepasireiškia jokie simptomai, jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime, be jokio gydymo. Tačiau kartais infekcija pasilieka organizme, sukelia lėtinį uždegimą arba kitų sveikatos problemų, kurios dažniausiai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui virusas gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.
„Yra išskiriamos dvi šios infekcijos grupės – žemos bei aukštos onkogeninės rizikos. Žemos rizikos grupės yra susijusios su gerybinių karpų bei papilomų, kurias galima aptikti žmogaus burnos, nosies ertmėje, gerklose, ant lytinių takų, atsiradimu. Tuo tarpu, aukštos rizikos virusai yra susiję su minėtų kūno vietų vėžiniais susirgimais“, – aiškina gydytoja.
Didelės rizikos ŽPV tipai sukelia pokyčius ląstelėse, dėl to gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose. 99,77 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija.
Pasak patyrusios specialistės, šis vėžys išsivysto per maždaug 10-20 metų, kuomet yra negydomi ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai. Gimdos kaklelio vėžiu dažniausiai serga vyresnės, 40-50 metų moterys, kurios ŽPV užsikrėtė būdamos 20-30 metų. „Susirgti šia onkologine liga gali kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar paveldimumo“, – įspėja Lina Mockevičienė.
Gydytojos teigimu, riziką užsikrėsti šia infekcija didina ankstyvi (pradėti iki 16 metų) pirmieji lytiniai santykiai, didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per metus), dažna lytinių partnerių kaita, kelių partnerių turėjimas vienu metu, kitos lytiškai plintančios infekcijos (herpes virusinė infekcija, chlamidiozė ir kt.), silpnas imunitetas, daugybiniai nėštumai.
Manoma, jog kiekvienas, kuris turi arba turėjo lytinius santykius (vagininius, oralinius, analinius), gali arba galėjo užsikrėsti ŽPV. Ši infekcija yra labai paplitusi ir teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą per gyvenimą yra su ja susidūrę. Netgi ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Be to, ŽPV galima užsikrėsti ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
Nepaisant didelio susirgimų skaičiaus, kaip jau minėta, net apie 90 proc. atvejų dažniausiai praeina savaime ir jiems nėra reikalingas specialus gydymas. Tačiau, jeigu šis žmogaus perneštas virusas pasilieka organizme, padidėja lėtinių uždegimų bei kitų sveikatos problemų rizika, o laikui bėgant gali atsirasti piktybinių audinių bei skirtingų vėžio rūšių.
„Svarbu žinoti, kad žmogaus papilomos viruso infekcijos diagnozė nereiškia, kad moteris serga gimdos kaklelio vėžiu. Tai reiškia, kad ji turi didesnę riziką juo susirgti“, – sako dr. L. Mockevičienė.
Jei genitalijų karpos negydomos, jų išvaizda ilgą laiką gali nekisti, arba jos gali pradėti augti, didėti, plisti. Karpų pašalinimas gali sumažinti ŽPV perdavimo riziką lytiniams partneriams. Visi gydymo būdai neužtikrina visiško karpų ir ŽPV išnaikinimo, apie 20–30 proc. atvejų liga kartojasi. Gydytojos teigimu, šiuo metu efektyviausiai karpas gydo lazerio terapija.
Lietuvoje kiekvienais metais daugiau kaip 5 tūkst. moterų nustatoma gimdos kaklelio pokyčių, daugiau nei 500 moterų jie virsta vėžiu. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu mažina ankstyva ikivėžinių būklių diagnostika bei jų gydymas ir skiepai nuo ŽPV.
Siekiant diagnozuoti ikivėžines gimdos kaklelio būkles, atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), parodantis, ar pacientės gimdos kaklelyje nėra anomalių ląstelių pokyčių požymių. Prieš vėžinių ląstelių susidarymą gimdos kaklelio ląstelėse vyksta daug pokyčių, o PAP testas dažnai padeda aptikti pirmuosius pokyčius, kai dar galima išvengti gimdos kaklelio vėžio. Neaptikus jų, per 10-15 metų gimdos kaklelio pakitusios ląstelės gali virsti anomaliomis ir po to išsivystyti į gimdos kaklelio vėžį.
Daugelio šalių patirtis rodo, kad anksti nustatytos gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, atliekant onkocitologinį tepinėlio iš gimdos kaklelio tyrimą, ir tinkamas gydymas mažina moterų sergamumą bei mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio.
Kita svarbi profilaktinė priemonė – skiepai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tikslingiausia skiepus skirti 9-13 metų mergaitėms ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV. „Skiepai yra profilaktinė, ne gydomoji priemonė – jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks. Tačiau paskiepytos moterys bus apsaugotos nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios. Skiepai taip pat sumažina viruso virulentiškumą (gebėjimo sukelti ligą laipsnį) ir onkogeniškumą“, – aiškina gydytoja akušerė ginekologė.
„Noriu priminti, kad riziką užsikrėsti žmogus papilomos virusu mažina saugus ir atsakingas lytinis elgesys, tinkama asmens higiena. Taigi, viruso prevencijai rekomenduojama mažinti rizikingą seksualinę elgseną, lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, vengti arba mažinti tabako vartojimą, gydytis nuo lytiškai plintančių infekcijų“, – baigdama pokalbį pabrėžia Lina Mockevičienė.
