Viena iš pavojingiausių „peršalimo“ ligų – plaučių uždegimas. Vienos šeimos apie jį žino tik iš nuogirdų, o kitos susiduria kaktomuša ir labai skaudžiai. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Kodėl plaučių uždegimas laikomas sunkia ir klastinga liga? Kuo jis ypatingesnis už ausų, gerklų ar sinusų uždegimą?
Plaučių uždegimu vadinamas plaučių audinio uždegimas (to audinio, kuris padeda organizmui iš oro pasisavinti organizmo medžiagų apykaitai būtiną deguonį). Jo nesant neįmanoma gyvybinė veikla. Dėl to plaučių uždegimas yra sunkesnis už ausų, gerklų ar sinusų uždegimą. Pastarosios ligos, kai organizmo atsparumas yra sumažėjęs, gali komplikuotis plaučių uždegimu. Visos ligos organizmą vargina – jos gali būti įvairaus sunkumo, o tai priklauso nuo to, kaip organizmas sugeba kovoti su jų sukėlėjais. Kad ligos eiga būtų lengvesnė, svarbu laiku gydymą pradėti jos pradžioje – sukėlėjams neleisti užimti didesnę plaučių dalį ar net išplisti po visą organizmą.
Kaip atpažinti plaučių uždegimą? Ar yra specifinių požymių?
Specifinių plaučių uždegimo požymių nėra. Jeigu kiekviena liga turėtų kokius nors išskirtinius požymius, būtų labai lengva ją nustatyti. Štai kodėl ne visada pavyksta iš karto nustatyti plaučių uždegimą. Vis dar manoma, kad tiksliai nustatyti ligos diagnozę – tas pat kaip atsiriekti duonos riekę…
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairios bakterijos, virusai, bakterijos ir virusai kartu. Nors sukėlėjai įvairūs, tačiau ligos požymiai dažnai esti panašūs, nes pakenkiamas vienas ir tas pats plaučių audinys ir iki jo orą atvedantys įvairaus skersmens vamzdeliai – vadinami bronchais. Plaučių uždegimui būdinga gerokai padažnėjęs kvėpavimas, dusulys dažnai su stipriai išreikštu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas. Gydytojas, apžiūrėdamas ligonį, aptinka kitus požymius, kurių ligonis nejaučia – išgirsta pašalinius garsus, vadinamus karkesiais (karkalais) plaučiuose, susilpnėjusį kvėpavimą uždegimo apimtoje vietoje, plaučių stuksenimo garso pokyčius.
Ar plaučių uždegimą būtinai turi lydėti kosulys? Temperatūra? Juk visi žinome atvejų, kai plaučių uždegimą žmonės išvaikščioja, net nežinodami, kad serga.
Kosulys – organizmo apsigynimo nuo pašalinių medžiagų, patekusių į kvėpavimo takus, būdas. Jis gali kilti, kai dirginami kosulio receptoriai (nervų galūnėlės, perduodančios signalą į smegenis, kad yra kažkas ne taip, ir smegenys per nervų kamienus atsako, kad reikia kosėti). Kosulys, kaip ir temperatūra, yra bet kokios uždegiminės kvėpavimo takų ligos (dar vadinamų „peršalimo ligų“) požymiai, kurie ne kiekvienam vienodai išreikšti, užtrunka nevienodai ilgai. Kosulys vaikus vargina dažniau ir labiau nei suaugusiuosius. Kosulio ir temperatūros išreikštumas priklauso nuo daugelio priežasčių. Jei organizmas yra nusilpęs, net esant stipriam uždegimui, temperatūra arba kosulys esti mažai išreikšti.
Tai nėra gerai – tai klaidina ir ligonį, ir gydytoją, ir nepadeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais, juos šalinti – „iškosėti“. Temperatūros pakilimas stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi, skatina organizmą intensyviau, greičiau ir geriau kovoti su ligos sukėlėjais. Kitais žodžiais tariant, kai ji nepakyla, yra negerai.
Plaučių uždegimo „išvaikščiojimas“ – tai žmogaus atsainus dėmesys savo sveikatai – brangiausiam turtui. Nebus sveikatos – nieko nereikės. Nėra plaučių uždegimo, kuris nepasireikštų jokiais anksčiau minėtais požymiais. Tik tie požymiai, priklausomai nuo organizmo būklės, gali būti mažiau ar daugiau išreikšti.
Kaip ir kiek ilgai gydomas plaučių uždegimas? Kodėl juo prasirgus skiriama reabilitacija sanatorijoje?
Gydytojas, įvertinęs ligonio būklę skiria antibiotikų, atsikosėti padedančių vaistų, vaistų nuo temperatūros (jei aukšta temperatūra, virš 38,6°C), pataria vartoti vitaminų su mineralais, jei yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti šiltų garų, kartais kelis kartus uždėti taures, pagulėti, pailsėti. Gydymo intensyvumas priklauso nuo ligonio būklės. Jei plaučių uždegimas sunkus ir būtina nuolat sekti ligonio būklę, žmogus guldomas į ligoninę.
Reabilitacija sanatorijoje skiriama tik persirgus sunkiu plaučių uždegimu, ir jei tiesiai šviesiai – kai yra nepasibaigusios ligonių kasų lėšos, skirtos reabilitaciniam gydymui. Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo – paprastai užtrunka 2-3 savaites.
Kokiais amžiaus tarpsniais plaučių uždegimu sergama dažniau?
Dažniau plaučių uždegimu serga vaikai iki 3 m ir vyresni nei 65 m. žmonės. Pvz., iki 3 metų 85 proc. visų šio amžiaus vaikų ligų yra kvėpavimo organų ligos. Tai lemia amžiaus ypatumai – vaikų kvėpavimo takai yra siauresni nei suaugusiųjų, jie sunkiau „apsivalo“ nuo ligos sukėlėjų, kvėpavimas yra mažiau gilus nei suaugusiųjų. Vyresnių žmonių organizmas silpniau kovoja su ligos sukėlėjais ir todėl tenka dažniau sirgti.
Kodėl vieni žmonės niekada nesuserga plaučių uždegimu, o kiti juo serga po keletą kartų?
Tai priklauso nuo paties žmogaus požiūrio į sveikatą – neužsigrūdinę, ignoruojantys fizinį aktyvumą, mažai būnantys gryname ore, mylintys tik šilumą, besimaitinantys kaip ir kada pakliuvo, turintys viršsvorio žmonės serga dažniau. Nesveikas gyvenimo būdas nuvargina – nualina organizmą ir dėl to jis praranda sugebėjimą kovoti su ligos sukėlėjais. Dažniau serga ir tie, kurie nuvargsta darbe, nepriklausomai nuo to, koks darbas – fizinis ar protinis, yra iškankinti streso, darbe, šeimoje ar mokykloje.
Kokiomis liaudiškomis priemonėmis patartumėte gydyti plaučių uždegimą? Ką manote apie taures? Inhaliacijas? Kompresus? Gydytojai skyrė varškės kompresus. Kuo jie ypatingi?
Dabar jau niekas neberizikuoja gydyti plaučių uždegimą liaudiškomis priemonėmis… Įvairios žolelės, kompresai, taurės, inhaliacijos neveikia ligos sukėlėjo. Tai tik pagalbinės plaučių uždegimo gydymo priemonės.
Taurės, kompresai išjudina organizmą kovai su ligos sukėlėju, padeda „išsivaikščioti“ uždegimui.
Sergant šios priemonės taikomos 3-4 kartus, pvz., kas antrą dieną ir tik tuomet, kai ligonio būklė pagerėja, išnyksta karščiavimas.
Inhaliacijos mažai efektyvios, nes garai iš virdulio ar puodo patenka tik iki balso plyšio (stygų).
Eteriniai aliejai iš gydytojo skirtų inhaliacinių priemonių, turintys dezinfekcinių savybių, patenka į bronchus ir taip padeda.
Varškė, kai ji valgoma saikingai, yra vertingas maisto produktas, tačiau ji neturi jokių ypatingų galių padėti organizmui nugalėti plaučių uždegimo sukėlėją. Dabar ji netaikoma plaučių uždegimui gydyti.
Ar sergant plaučių uždegimu būtinas gulimasis režimas?
Taip, organizmui reikia poilsio, tačiau tai nereiškia, kad reikia gulėti kaip lazdai. Lovos režimas turi būti suprastas kaip ilgesnis miegas ir poilsis. Ir lovoje reikia judėti, keisti padėtį tam, kad pagerėtų atsikosėjimas. Suprantama, ligonio kambarys turi būti nuolatos vėdinamas.
Ką reiškia, kai uždegimas apima pleurą? Kas ta pleura? Kodėl kartais kaupiasi skysčiai plaučiuose?
Plaučius ir vidinę krūtinės dalį yra apglobusi plona plėvė (apvalkalas), kuri yra pavadinta pleura.
Plaučius supantis apvalkalas yra vidinė (plaučių), o išklojanti krūtinės ląstą – išorinė (krūtinės) pleura.
Skysčiai susikaupia tarp pleuros lapelių, o ne plaučiuose. Jie susikaupia tuomet, kai uždegimas prakiurdo vidinį pleuros lapelį. Taip atsitinka tada, kai uždegimo sukėlėjas yra labai agresyvus, organizmas neturi jėgų su juo kovoti, pavėluotai pradėtas gydymas, ligonis nepaiso gydytojo patarimų.
Skysčiams kaupiantis plautis keliamas – dėl to sumažėja jo kvėpuojamasis paviršius, sunkėja ligonio būklė, jis pradeda dusti. Plaučių uždegimo eiga visuomet yra sunki, kai „prakiūra“ vidinė pleura. Tokio plaučių uždegimo gydymas užtrunka ilgiau nei 3 savaites.
Ar persirgus plaučių uždegimu būtina atvykti pasitikrinti pas gydytoją?
Nors savijauta pagerėja, tačiau gydymo, nepasitarus su gydytoju, nutraukti nevalia. Neišgydytas plaučių uždegimas – rizika susirgti lėtine plaučių liga. Pas gydytoją atvykti būtina, jei jis patarė tai padaryti arba jei pagerėjus būklei po kiek laiko vėl atsirado kosulys, dusulys ar bendro silpnumo jutimas.
„Mamos žurnalas“