Maži vaikai dažniau nei vyresni serga peršalimo ligomis, todėl dažniau ir kosėja. Tai lemia tiek anatominė kvėpavimo takų sandara (kvėpavimo takai yra smulkūs, jiems būdinga padidėjusi sekrecija ir gleivinės paburkimas), tiek atsparumas aplinkos veiksniams.
Ką daryti, kai vaikas pradeda kosėti
Kosulys be kitų lydinčių simptomų pasitaiko gana retai.
Paprastai kosulys būna kartu su sloga, paburkusia nosimi, paraudusia ryklės užpakaline sienele, ašarojančiomis akimis ir kitais simptomais. Todėl visais atvejais, jei mamai darosi neramu dėl vaikelio kosulio, patariama pasikonsultuoti su gydytoju.
Nedelsiant ieškoti medikų pagalbos būtina:
Kai kosulys yra lojantis (laringitas labai pavojinga liga mažiesiems).
Kai vaikas kosėja su švokštimu ar dusuliu (neskyrus specifinio gydymo šie simptomai gali neišnykti, o progresuoti).
Kai kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienerių metų (mažiems vaikams ypač būdinga greita progresuojanti ligos eiga).
Tais atvejais, kai mamai darosi išties neramu – juk mama geriausiai nujaučia galimą ligą ir pažįsta savo vaiką.
Kosuliai skirtingi
Sausas kosulys yra dirginantis, kosintis vaikas neatkosėja skreplių. Sausas kosulys yra vienas pirmųjų požymių susirgus virusine kvėpavimo takų infekcija. Jei kosulys sausas, neintensyvus, bendra vaiko būklė gera, kūno temperatūra normali ar tik šiek tiek pakilusi, dar nieko baisaus.
Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Tai priklauso nuo atkosėjamo sekreto kiekio. Jei sekretas skystas ir jo daug, vaikas atsikosti labai lengvai. Jei sekretas klampus ir jo nedaug, kosulys gilus, tarsi iš krūtinės gilumos. Tokiu kosuliu vaikas kosti sirgdamas bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Išgirdus gilų, šlapią kosulį reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taigi sausas kosulys rodo viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, o drėgnas kosulys liudija apie tai, kad pažeisti apatiniai kvėpavimo takai – bronchai ir plaučiai.
Gydytojai prašo tėvų įsidėmėti, koks gi vaiko kosulys – sausas, lojantis, drėgnas, priepuolinis, paviršutiniškas ar gilus.
Svarbu ir tai, kada vaikas kosėja – dieną ar naktį (kai kurie vaikai kosėja tik naktį, tuomet reikia kreiptis pediatro pagalbos, nes daugybė ligų sukelia tokius naktinio kosulio priepuolius), vaikui pabėgiojus, juokiantis, žaidžiant judrius žaidimus ar būnant dulkėtoje, prirūkytoje patalpoje. Šie pastebėjimai padės gydytojui nustatyti kosulio priežastį ir skirti gydymą.
Lojantis kosulys yra vienas iš pagrindinių laringito (balso stygų uždegimo) požymių.
Naktinis kosulys
Naktinius kosulius gali sukelti tiek banali sloga ar ryklės paraudimas, tiek laringitas ar bronchų astma, tiek sausas aplinkos oras, aplinkoje esantys alergenai ir kitos dirginančios medžiagos. Ar tai ligos požymis, geriausiai į šį klausimą gali atsakyti gydantis gydytojas, išsiklausinėjęs papildomų duomenų, apžiūrėjęs vaiką.
Jei naktinis kosulys nestiprus, nedažnas, ir vaikas miega, geriau jam netrukdyti, nes bet koks papildomas dirgiklis (pvz., vaiko verksmas) gali gerokai pabloginti būklę. Jei tai dažnas ir intensyvus lojantis kosulys, reikėtų pagalvoti apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimą arba patiems vežti vaikelį į vaikų priėmimo skyrių. Jei vaikas kosėja naktį ne lojančiu kosuliu, reikėtų kitą dieną kreiptis į savo gydytoją.
Galime ir pakenkti
Vaikui kosėjant mamos griebiasi įvairiausių liaudiškų gydymo būdų, kurių ne vienas mūsų laikais jau paneigtas.
Pavyzdžiui, prieš 40-50 metų labai populiarios buvo taurės. O dabar kosėjančiam vaikui dėti taures nerekomenduojama. Teoriškai gydymas taurėmis tinka esant plaučių kraujotakos sąstoviui, sergant kai kuriomis plaučių ligomis. Tai turėtų nustatyti vaikelio gydytojas ar gydytojas fizioterapeutas. Esant sausam kosuliui taurės gali net pakenkti.
Dabar manoma, kad kompresai ant krūtinės neturi didelio ryšio su kvėpavimo takų ligomis, kadangi tiek šildomieji, tiek vėsinamieji (pvz., kopūstų) kompresai suaktyvina ar slopina tik paviršinę odos, poodžio kraujotaką ir neveikia plaučių.
Spiritiniai kompresai ir įtrynimai dabar vaikams visai nenaudojami. Spiritas yra labai laki medžiaga, kurios vaikas įkvepia gana didelę koncentraciją, be to, vaikų oda yra labai plona, tad daug spirito susigeria per odą ir patenka į kraują. Medus per odą plaučių irgi neveiks, tuo tarpu šiltas pienas su medumi, kad ir kaip tai būtu banalu – puiki atsikosėjimą skatinanti priemonė.
Bronchitai
Dažniausia kosulio priežastis – bronchitas. Tai ūminis bronchų gleivinės uždegimas. Dažniausiai ligą sukelia įvairūs virusai, rečiau –bakterijos.
Bronchitas gali būti įprastų peršalimo ligų komplikacija, kai iki galo nepasveikęs vaikas „atkrinta“. O taip dažniausiai būna tuomet, kai po slogos ir peršalimo tik apgydytą vaiką tėvai išleidžia į darželį. Maži vaikai dažnai serga bronchitų, nes jų kvėpavimo takai siauri, o gleivinė labai švelni, puri, joje geros sąlygos atsirasti uždegimui.
Bronchitinis kosulys ligos pradžioje būna sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais. Kadangi bronchitas dažniausiai yra virusinės kilmės, paprastai gydomas be antibiotikų. Antibiotikų gydytojas skiria tik tuomet, kai bijo komplikacijų arba kartu su bronchitu aptinka ausų uždegimą ir pan.
Kas yra obstrukcinis bronchitas
Ūminis obstrukcinis bronchitas yra tam tikra bronchito „rūšis“, kuriai būdinga dusulys, triukšmingas pailgėjęs iškvėpimas, kurio metu įsitraukia paslankios krūtinės ląstos vietos, kosulys. Tai liga, kai dėl padidėjusios gleivių sekrecijos bronchuose ir siaurų bronchų (tai yra amžiaus ypatybė) bronchai kemšasi, vaikas sunkiau kvėpuoja, gargaliuoja, „karkuoja“, jo kvėpavimas girdėti iš tolo. Po atsikosėjimo kvėpavimas palengvėja. Gydytojas, klausydamas plaučius, išgirs ligai būdingus garsus.
Kosulys – organizmo gynyba
Kosulys, kaip ir temperatūra, yra natūrali organizmo apsigynimo reakcija. Kosint iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos ir nereikalingos medžiagos, kartu su sekretu pašalinami ir jame besidauginantys mikroorganizmai – pagrindiniai įvairių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai.
Be to, jeigu gydytojui kosulio kilmė liks neaiški, manau, jis pakvies pacientą dar vienai kitai konsultacijai, nepaliks likimo valiai, o stebės.
Tad dažniausiai kosinčiam vaikui skiriami ne kosulį slopinantys, o sekretą skystinantys ir išsikosėjimą gerinantys bei kvėpavimą lengvinantys preparatai, kurių sudėtinė dalis – acetilcisteinas. Ši medžiaga mažina skreplių klampumą, todėl lengvėja atsikosėjimas, o kartu geriau drenuojami, išsivalo bronchai, trachėja, plaučiai saugomi nuo uždegimo. Mažiems vaikams geriau rinktis tokius preparatus, kurie tirpsta vandenyje, tuomet tabletę su acetilcisteinu ištirpinus arbatoje ar vandenyje nesunku sugirdyti (maži vaikai sunkiai nuryja vaistus tabletėmis).
Kosintį vaiką masažuokite
Masažai ypač tinka kūdikiams ir mažiems vaikams, kai jie kosti drėgnu kosuliu ir sunkiai atsikosti, o neatsikosėję pradeda dusti. Kosėjantiems mažyliams, kai jie neturi temperatūros, reikėtų atlikti vibracinį krūtinės ląstos masažą, kai vaiko krūtinėlė švelniai stuksenama tokiose padėtyse, kad susirinkę skrepliai tekėtų burnos link ir būtų iškosimi. Procedūros metu sustiprėja kosulys, ir tai yra gerai, nes kaip tik to ir siekiama. Procedūrą reikėtų kartoti kelias dienas. Vibracinį krūtinės ląstos masažą gali atlikti patyrusi masažistė, o ją skiria mažylio gydytojas. Mama masažo nesunkiai gali išmokti.
Užsitęsęs kosulys
Užsitęsęs kosulys gali patvirtinti faktą, kad vaiko imunitetas susilpnėjęs, ir organizme yra lėtinė infekcija. Mikoplazmos, chlamidijos, kaip mikroorganizmai nesukelia specialiųjų ligų, o daugiau „okupuoja“ ir pažeidžia apatinius kvėpavimo takus, sukeldami bronchitą arba net bronchopneumoniją. Todėl nustatyti, yra ar nėra mikoplazmų ar chlamidijų, pravartu. Šie sukėlėjai savotiški, skiriasi nuo įprastų pūlinių bakterijų. Jie patenka į organizmą per kvėpavimo takus iš infekcijos židinio.
Jie alina vaiko organizmą bei sukelia uždegimą.
„Mamos žurnalas“
