Antibiotikai – skirti ar ne? Atsakys ne Hamletas, o paprasti tyrimai

Gydytoja Evelina Neberdauskaitė Rudzikienė

Šeimos gydytoja Evelina Rudzikienė Šeimos klinika „Sveika pradžia“ www.sveikapradzia.lt

 Apie tai, kad su antibiotikais žmonija „prisižaidė“, kalbama vis atviriau. Dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo radosi jiems atsparių bakterijų, tad nebeaišku, kuo sunkias ligas gydysime po keliasdešimt metų. Apie tėvų ir gydytojų atsakomybę skiriant antibiotikus kalbamės su šeimos gydytoja Evelina Rudzikiene.

Kodėl vieni vaikai serga ir serga, o kiti – ne?

Žmogus susiduria su begalybe bakterijų ir virusų kiekvieną dieną. Tikrai ne kiekvienas virusas ar bakterija sukelia ligą. Tam, kad susirgtume turi sutapti 3 dalykai: ligą sukeliantis veiksnys (virusas, bakterija/grybelis ir pan.), jam jautrus organizmas ir tinkama aplinka, kur tai įvyksta.

Dabartinis mokslas daug gilinasi į mikrobų subtilybes, bet mažai skiria dėmesio imuniteto nereguliarumams, aplinkos veiksniams.

Medžiagų apykaita skiriasi žiemą ir vasarą. Žiemą mūsų kūnas skiria daug energijos temperatūros palaikymui, vasarą – atvirkščiai – vėsinimui. Visai kitaip dirba energijos apykaita, skydliaukė, kasa, virškinimo traktas. Juk vasarą norisi lengvų salotų, o žiemą pradedam svajoti apie riebius mėsos troškinius.

Mūsų imunitetui tenka susidurti su kasdieniais, sezoniniais, augimo, brendimo, senėjimo iššūkiais.

Pavasarį ir rudenį vyksta organizmo perkalibravimas. Ar nekeista, kad peršalimo ligos labiausiai vargina šiuo metu?

Dieta, fizinis aktyvumas, emocinė gerovė – viskas svarbu, palaikant optimalią imuniteto veiklą.

Imunitetas turi savo būdus, kaip naikina bakterijas ir virusus. Kartais infekcija būna per stipri ir imunitetas nebesusitvarko. Taip susergame. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad antibiotikai naikina bakterijas, o ne gydo infekcinę ligą. Tai reiškia, kad jie naikina bakterijas nenatūraliu būdu (pvz., penicilino grupės antibiotikai sugadina bakterijos sienelę ir ji tiesiog išteka). Bakterijų mažėja ir imunitetas pradeda pats tvarkytis, kol galiausiai mes pasveikstame.

Gydytojas turi vertinti bendrą ligonio būklę, o ne radus bakteriją – iš karto skirti antibiotikus. Reikia gydyti žmogų, o ne tyrimų rezultatą.

Gydytojams, apžiūrėjus susirgusį vaiką, iškyla dilema – skirti antibiotikų ar ne. Kaip ją išspręsti?

Antibiotikai naikina bakterijas, o virusų neveikia. Ši banali frazė yra girdėta daug kartų, visi su tuo sutinka. Problema atsiranda žmogui susirgus. Tada ir iškyla didysis hamletiškasis klausimas: reikia antibiotikų ar ne?

Kalbant apie antibiotikų skyrimą sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis kiekvienas mūsų turime savo įsivaizdavimų. Dažnas sutiks, kad sloga greičiausiai yra sukelta viruso. Gerklės skausmas – daugiau virusas, bet štai jau kosulys, ypač naktinis – tikrai bakterija. Jei karščiuojama daugiau trijų parų- tikrai reikia antibiotikų. O pūliai ant tonzilių – 100 procentų, kad bakterija. Tačiau tai tik įsivaizdavimai (tarkime, pūliai ant tonzilių gali būti ne tik esant bakteriniam susirgimui, bet daugiau nei pusę atvejų – esant virusiniam).

Gydytojai remiasi ne įsivaizdavimais, bet apžiūros rezultatais ir medicininiais tyrimais, taip pat žiniomis bei patirtimi. Gydytojai gali įvertinti bendrą būklę, apžiūrėti pažeistą nosies, gerklės gleivinę, paklausyti plaučius.

Daug objektyvios informacijos duoda tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, mikrobiologinis pasėlis, kartais – Strep testas.

Geriausia gydymą parinkti įvertinus ir apžiūros, ir tyrimų rezultatus.

Tatjanos Kurganovos nuotrauka

Tatjanos Kurganovos nuotrauka, fotosaldiakimirka.lt

Ar visi gydytojai gali skirti šiuos tyrimus? Kai už kabineto durų sėdi dar 10 ligoniukų, o vaistus reikia skirti greitai?

Nereikėtų teisintis dideliu darbo krūviu, kaip pagrindiniu trukdymu atlikti gydytojo darbą gerai.

Antibiotikai viršutinių kvėpavimo takų gydymui be tyrimo gali būti skirti tik esant anginai su pūlinėmis apnašomis, karščiavimui virš 39°C, esant padidėjusiems bei skausmingiems kaklo limfmazgiams (bet jei nėra slogos). Galima pagalvoti apie antibiotikų skyrimą iš karto įtarūs pūlingą ausies uždejimą ar pneumoniją. Visais kitais atvejais prieš skiriant antibiotikus turi būti atliekamas kraujo ar kitoks tyrimas, patvirtinantis bakterinę infekciją. Gaila, to niekas nereikalauja.

Šeimos gydytojo normoje, be kitų tyrimų, įrašyti bendras kraujo (BKT), C reaktyvinio baltymo (CRB), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai, kurie padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės. Dar galima naudotis mikrobiologinio pasėlio bei A grupės streptokoko tyrimais (GAST).

Dauguma gydytojų Lietuvoje infekcijos kilmei nustatyti gali atlikti tik bendrą kraujo tyrimą. Jis lėtai reaguoja į infekciją, nėra jautrus. Nenuostabu, kad jo gydytojai nemėgsta skirti. Bendras kraujo tyrimas suteikia daug kitos informacijos, pavyzdžiui, parodo alergiją ar mažakraujystę. Tačiau šio tyrimo vertė daugiau profilaktinė ar skirta vertinti bendrą būklę. Pavyzdžiui, Danijoje bendras kraujo tyrimas atliekamas tik didžiosiose laboratorijose. Ten kasdieniame darbe gydytojai naudoja kitus tyrimus – izoliuotą hemoglobino, C reaktyvinio baltymo tyrimus (CRB) bei GAST testą, atlieka daug pasėlių.

Eritocitų nusėdimo greičio tyrimas dar naudojamas kai kuriose poliklinikose. Jis dar labiau inertiškas, ilgai po ligos išlieka teigiamas, nepakankamai tikslus.

Žinoma, mikrobiologinis pasėlis – pats tiksliausias ir išsamiausias tyrimas. Jis parodo, kokios bakterijos auga bei kokiems antibiotikams jos jautrios, o kokiems atsparios. Bet tai brangus tyrimas, kuris atsakymą duoda po 5 ar dar daugiau dienų. Jis reikalingas, kai infekcija kartojasi, yra sunki, kai reikia keisti gydymą antibiotikais ir t.t.

Koks tyrimas (be pasėlio) geriausiai informuoja, ar liga virusinė, ar bakterinė?

Vienas tikslesnių tyrimų, duodančių atsakymą į klausimą – virusas ar bakterija – yra C reaktyvinio baltymo tyrimas. Jo svarba ypač padidėjo, kai atsirado greitųjų testų, leidžiančių gauti atsakymą per keletą minučių. Taip vieno paciento apsilankymo metu mes galime ne tik įvertinti bendrą būklę, jį apžiūrėti, bet ir gauti tyrimo atsakymą.

Papasakokite išsamiau apie šį kraujo tyrimą.

CRB parodo, ar uždegimą sukėlė virusas, ar bakterija, parodo ir uždegimo lygį. Žinoma, šis tyrimas turi ir minusų – rodiklis būna didesnis nėščiosioms, rūkoriams, gali rodyti normą esant tam tikroms pavojingoms anginą sukeliančioms bakterijoms (matant pūlius gerklėje geriau atlikti GAST). Bet šiaip CRB tyrimas yra didelis pagalbininkas kasdieniame darbe. Dar jis naudojamas kardiologijoje, reumatologijoje ir kitur.

Tikrai ne visos gydymo įstaigos turi šį tyrimą ar jį atlieka dažnai, bet tai yra vienas iš tyrimų, padedančių racionaliai vartoti antibiotikus.

O koks tyrimas – GAST?

Daivos Sirvydienės nuotr.

Daivos Sirvydienės nuotr.

Tai irgi greitas tyrimas, kai atsakymas gaunamas per kelias minutes. Specialiu tamponu perbraukiama už tonzilių lankų bei merkiama į reagentus – taip gaunamas atsakymas. Jis parodo, ar tepinėlyje yra konkreti bakterija – A grupės streptokokas. Jo sukeltus gerklės uždegimus būtina gydyti antibiotikais. Šis tyrimas tapo kompensuojamas vaikams nuo 2-7 metų. Jis rekomenduojamas atlikti tada, kai yra geklės uždegimo požymiai su karščiavimu, skausmingais kaklo limfmazgiais, kai nėra vandeningos slogos.

Seniau pediatrijoje vyravo nuomonė, kad geriau antibiotikus skirti, nei neskirti. Kokia situacija dabar?

Pagal šį šūkį („geriau skirti, negu neskirti“) dar ir dabar dirba daugelis senosios kartos gydytojų, skiria antibiotikus be jokio kraujo tyrimo. Statistika Lietuvoje tragiška. Spėkite, kiek procentų sergančių pacientų gydytojai antibiotikus skyrė be jokių tyrimų? Suaugusiems – 59 proc., o vaikams – net 75,1 proc. Pridėkime lietuvių savigydą antibiotikais – 22 proc. Taigi yra tikrai daug antibiotikus „valgančių“ žmonių.

Gaila, kad daugelio gydymo įstaigų administracijos neskatina gydytojų atlikti tyrimų, o greičiau atvirkščiai. Ypač populiarūs plataus spektro antibiotikai – jie naikina visas bakterijas nesirinkdami.

Kad neatsakingas antibiotikų skyrimas kenkia plačiąją prasme (dėl to mutuoja bakterijos), žinome. Tačiau ar nereikalingas kursas antibiotikų gali pakenkti konkretaus žmogaus sveikatai?

Kai antibiotikai skiriami, esant virusiniai ligai, naikinama organizmo geroji flora, pasikeičia jos sudėtis, daugėja grybelinių ligų. Vaikai kolektyvuose keičiasi ne tik blogosiomis bakterijomis, bet ir gerosiomis. Taip iškreipiama geroji flora ne tik to konkretaus vaiko, bet ir kitų, kitų, esančių šalia. Taip ir kiti vaikai pradeda greičiau sirgti – užtenka lengvo virusėlio.

Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, į organizmą labai lengvai patenka pusiau geros bakterijos, kurios gali sukelti ligas. Klasikinis pavyzdys – bakterijos Clostridium dificile sukeltas viduriavimas po antibiotikų vartojimo. Jis dažnesnis vartojus plataus spektro antibiotikų. Galima paminėti ir grybelio Candida sukeltus burnos uždegimus ar žarnyno veiklos sutrikdymus.

Nereikia pamiršti, kad ant dažno mūsų odos gyvena auksinis stafilokokas. Jis ramiai sau vegetuoja, retkarčiais sukelia kokį vieną kitą spuogą. Bet dažnai skiriant antibiotikų , jis pradeda pats sukelti pūlines ligas, tokias kaip abcesai, mastitai, panagių uždegimai ir t.t. O jei per žaizdas auksinis stafilokokas pakliūna į organizmą – ir kraujo užkrėtimą. Daugėja auksinių stafilokokų, kurie atsparūs daugeliui ar net visiems žinomiems antibiotikams. Mikrobiologai stebi šių bakterijų plitimą. Lietuvoje visa apimančių tyrimų nėra, bet, remiantis atskirų ligoninių ar darbuotojų kolektyvų tyrimais, šios meticilinui atsparios bakterijos visuomenėje paplitusios apie 11 proc., o ligoninėse, ypač intensyviosios terapijos, nudegimų skyriuose – iki 35 proc.

Antibiotikai „treniruoja“ ne tik gerąsias bakterijas, bet ir tas bakterijas, kurios sukelia ligas. Jei antibiotikai vartojami per trumpai (juk dažnas geriau pasijutęs meta juos vartoti trečią dieną), lieka nedidelė nesunaikintų bakterijų dalis, kuri tampa atspari tiems antibiotikams. Šios bakterijos pradeda daugintis, ir kitą kartą reikia jau stipresnių antibiotikų. Dar blogiau – bakterijos moka pasidalinti su kitomis bakterijomis atsparumą sukeliančiais genais. Kai buvo atrastas penicilinas, užtekdavo vienos dozės plaučių uždegimui pagydyti. Dabar plaučių uždegimas gydomas labai stipriais antibiotikais, dažnai leidžiamais ir ilgą laiką. Naujausi tyrimai rodo, kad antibiotikai virusinės infekcijos metu neapsaugo nuo bakterinių komplikacijų. Paprasčiausiai tada jau reikės gerti antrus platesnio spektro antibiotikus.

Žmonės gali būti alergiški patiems antibiotikams. Tada šalia slogos galite „gauti“ dar odos bėrimą, pilvo skausmą, viduriavimą bei vėmimą.

Be to, dažnas antibiotikų vartojimas skatina kitų alerginių ligų – atopinio dermatito arba bronchinės astmos – vystymąsi bei progresavimą.

Atsiranda įrodymų, kad antibiotikai sukelia vėžį. Kaip minėjau, po antibiotikų vartojimo audiniuose lieka žuvusių bakterijų dalys. Audinių imuninės ląstelės turi tuos „lavonėlius“ surinkti. Tačiau ne visada surenka visus. Taip audiniuose atsiranda lėtinio uždegimo židinys, kuris vėliau gali supiktybėti. Tad labai rekomenduoju pagalvoti apie tai, geriant ar skiriant antibiotikus.

Kas bus, jei antibiotikų vartojimas tik didės?

Apie atsakingą antibiotikų vartojimą kalbama nuo pat nepriklausomybės pradžios. Ir gydytojai, ir tėvai turi suprasti, kad pasikeitė ligų sukėlėjai, pasikeitė antibiotikai, todėl reikia pakeisti ir gydymo metodą.

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ vienas = 6

Kitos temos: