Vaikas trečią dieną kosėja, šiandien jau ir sukarščiavo. Jau žinote, kad istorija kartosis: gydytoja skirs antibiotikų, o jūs ginčysitės – gal nereikia?
Apie antibiotikus mamos daug prisiskaičiusios, bet dar viena dozė informacijos nepakenks.
Konsultuoja medicinos mokslų daktaras, gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
Kas būtų, jei nebūtų antibiotikų?
Antibiotikai – vienas iš didžiausių žmonijos laimėjimų. Jie nuo mirties išgelbėjo milijonus žmonių. Chirurgija, turėdama tokį galingą ginklą, ėmė sparčiai plėstis, įvaldydama sudėtingiausias operacijas, antibiotikai seniems žmonėms užtikrino ilgesnį gyvenimą, gerokai mažiau miršta vaikų. Todėl ir penicilino atradėjui amerikiečiui Flemingui skirtą Nobelio premiją galima laikyti žmonijos dėkingu paminklu antibiotikams.
Jei nebūtų antibiotikų, medicinos progresas būtų lėtas, sergančiųjų lėtinėmis ligomis daug, mirtingumas nuo ligų gerokai didesnis, chirurginių operacijų apimtis ribota, visų sužeistųjų pasveikimas – abejotinas. Antibiotikai iš tiesų gelbsti žmoniją nuo didelių nelaimių. Tačiau kasdienėje praktikoje antibiotikus reikia racionaliai panaudoti, o ne žarstyti į visas puses.
Kaip gydytojai atspėja, kad reikia skirti antibiotikų? O gal tai ne bakterinis, o virusinis procesas, ir vaikas pasveiks pats?
Gydytojai turėtų atspėti, kuriam vaikui reikia skirti antibiotikų! Žinoma, kurias ligas dažniausiai sukelia bakterijos, o kurias – virusai.
Sudėtingesniais atvejais gydytojo praktinė nuovoka ir tyrimai padeda išaiškinti, koks ligos sukėlėjas vyrauja, ir skirti tinkamą antibiotiką, kuris veiktų būtent tą ligos sukėlėją. Virusiniai viršutinių kvėpavimo takų katarai skiriasi nuo bakterinių. O ūminės bakterijų sukeltos kvėpavimo takų ligos taip pat turi savo „veidą“. Žinoma, gydytojas, įvertinęs bakterinės ligos sunkumo laipsnį, gali ir nepradėti gydymo antibiotikais – ne kiekvienu atveju jie reikalingi, iš tikrųjų būna geriau, kai pats vaiko organizmas sugeba pasipriešinti ligai.
Gydytojui dėl vaistų padeda apsispręsti ir greiti kraujo tyrimai.
Kodėl antibiotikai naikina bakterijas, bet neveikia virusų?
Kad suprastume, kodėl antibiotikai veikia bakterijas, o neįveikia virusų, reikia truputį stabtelti ties skirtinga šių mikroorganizmų struktūra.
Bakterijos – sudėtingesni mikroorganizmai, jų mikroorganai padengti apvalkalu, kurį pažeidus, subyra jų visa veikla, bakterijos žūsta. Virusai – tai neląstelinės sandaros mikroorganizmai, primityvesni, mažesni, be dangalo, neturintys savo medžiagų apykaitos, tačiau gana pavojingi.
Antibiotikai pirmiausia ir suardo bakterijų apvalkalą, o tik vėliau pasireiškia kiti jų poveikiai. Virusai „neturi ko netekti“, o spėriai veisdamiesi susargdina kiekvieną. Kartais gydytojas gali skirti antibiotikų ir virusinėms ligoms gydyti. Taip daro todėl, kad užkirstų kelią bakterijoms. Mat virusai nusilpnina vaiko organizmą ir atveria kelią bakterijoms, vystosi antriniai pūliniai uždegimai (sinusitai, anginos, otitai, laringitai).
Mamos bijo, kad antibiotikai nualins vaiko organizmą, ar tiesa?
Mamų baimė, kad antibiotikai nualins vaiko organizmą, šiek tiek perdėta. Jeigu skiriami 5-10 dienų antibiotikų kursai, jie tik nužudo bakterijas, o vaiko organizmo nepaliečia. Jei vaikas alergiškas ir anksčiau buvo gydytas tais pačiais antibiotikais, galima nesėkmė. Tada antibiotikai sukels pašalinį poveikį – alerginę reakciją, kuri gali būti pavojinga net vaiko gyvybei. Ilgas antibiotikų kursas kartais gali sukelti vadinamąją disbakteriozę – antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir žarnyno mikrobus (kurie padeda virškinti maistą).
Kai kurie antibiotikai yra toksiški (ypač – vaiko organizmui). Didesnis kiekis Streptomicino grupės antibiotikų apnuodija klausos receptorių, ir vaikas gali prikursti ar net apkursti. Tad antibiotikais gydant lėtines ligas (kai reikia skirti jų daug ir ilgiau) galima susidurti su rimtomis problemomis.
Ką daryti, kad antibiotikai kuo mažiau pakenktų? Ką valgyti ir gerti, ar vartoti kokių vitaminų?
Manoma, kad ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus iš maisto. Tad kai vaikas geria antibiotikus, reikėtų nupirkti ir vitaminų. Geriant antibiotikus reikia vartoti daugiau skysčių – vaikas turėtų daugiau gerti sulčių, arbatos, mineralinio vandens (medicina rekomenduoja – negazuoto).
Ar tiesa, kad jei vieną kartą vaikas suvartojo kursą vienos rūšies antibiotikų, tai vėl susirgus jo tie patys antibiotikai nebeveiks?
Pakartotinas tų pačių antibiotikų kursas ne visada yra betikslis. Dažniausiai antibiotikai įveiks bakterijas. Tačiau pakartotinai gydant tuo pačiu antibiotiku, reikia atidžiai stebėti, ar nebus alerginės reakcijos ir kaip greitai gerėja vaiko būklė. Be abejo, pravartu keisti antibiotiką (šiuo metu tai visiškai įmanoma, nes jų pasirinkimas gan platus).
Ar tiesa, kad visas pasaulis kraupsta nuo bakterijų mutacijų, kai dėl nepagrįsto antibiotikų vartojimo atsiranda vis sunkiau įveikiamų mikrobų?
Tenka pripažinti, kad bakterijos greit priprato prie antibiotikų, atsirado daug mutantų, kurie jų nebijo, net dauginasi antibiotikų terpėje.
Pasaulio mikrobiologai baiminasi dėl bakterijų mutacijų. Pavyzdžiui, stafilokokai jau sugeba gaminti fermentą, kuris neutralizuoja antibiotikus ir daro juos itin pavojingais. Bene vienintelė bakterijų rūšis – streptokokai – dar nepajėgia pasipriešinti antibiotikams (mūsų visų laimei), ir jų sukeltos ligos sėkmingai gydomos penicilinu ir jo grupės preparatais. Tyrinėdami pūlines bakterijas, mokslininkai dabar itin atidžiai izoliuoja streptokokus nuo stafilokokų, kad pastarieji neperduotų savo sugebėjimo gaminti fermentus prieš antibiotikus.
Daugiausia antibiotikų vaikų gydymui skiria (rekomenduoja didžiausias dozes ir ilgiausią gydymo kursą) JAV gydytojai, mažiau – Europos, o mažiausiai – Skandinavijos šalių gydytojai. Beje, pastarosiose šalyse nepastebėta daugiau bakterinių ligų komplikacijų, nei JAV. JAV gydytojai yra pasirinkę tokią taktiką: antibiotikus skirti greitai, gausiai ir ilgesnį laiką, todėl jiems reikia vis naujesnių antibiotikų, nes senesni vis dažniau tampa neveiksmingi – atsiranda atsparios jiems bakterijų kolonijos. Skandinavijos gydytojai laikosi kitokios taktikos: vaiko organizmas (jei pajėgia) pats efektyviau apsivalo nuo bakterijų, todėl antibiotikai skirtini mažiems vaikams (iki 2 metų, nes netobula jų imuninė sistema) ir tiems vaikams, kurių organizmas nesugeba pats apsiginti. Abu šie būdai rezultatyvūs, skiriasi tik jų kaina.
Linkiu grūdintis, vartoti vitaminų, būti linksmiems ir visais kitais būdais gintis nuo infekcijų, o tada ir antibiotikų nereikės.
„Mamos žurnalas“
