Kai vaikas sukarščiuoja ar pradeda kosėti, ir vėl iškyla dilema – ar bandyti apsieti be antibiotikų ir leisti vaikui su liga „kovoti pačiam“, ar dėl šventos ramybės prašyti gydytojo skirti antibiotikų. Kalbiname gydytoją otolaringologą Virgilijų Sakalinską.
Antibiotikai ne tiek padeda, kiek kenkia.
Ne. Antibiotikai – vienas iš didžiausių žmonijos laimėjimų. Jie nuo mirties išgelbėjo milijonus žmonių. Antibiotikai seniems žmonėms užtikrino ilgesnį gyvenimą, dėl jų miršta gerokai mažiau vaikų. Štai kodėl penicilino atradėjui amerikiečiui Flemingui skirta Nobelio premija – tai žmonijos padėka antibiotikams.
Kasdienėje praktikoje antibiotikus reikia vartoti racionaliai, o ne žarstyti į visas puses.
Antibiotikai dažniausiai nereikalingi, bet gydytojai juos skiria norėdami apsidrausti.
Ne. Gydytojai turėtų „atspėti“, kuriam vaikui reikia skirti antibiotikų! Gydytojai žino, kurias ligas dažniausiai sukelia bakterijos, o kurias – virusai. Sudėtingesniais atvejais padeda išaiškinti ne tik gydytojo praktinė nuovoka, bet ir tyrimai. Virusiniai viršutinių kvėpavimo takų katarai skiriasi nuo bakterinių. O ūminės bakterijų sukeltos kvėpavimo takų ligos irti turi savo „veidą“. Žinoma, gydytojas, įvertinęs bakterijų sukeltos ligos sunkumo laipsnį, gali ir nepradėti gydymo antibiotikais – ne kiekvienu atveju jie reikalingi, iš tikrųjų būna geriau, kai pats vaiko organizmas sugeba pasipriešinti ligai.
Užsienyje gydytojas skiria antibiotikų tik tada, kai sužino, kokia bakterija sukėlė ligą (auginami pasėliai, o tik tada tiksliai skiriamas antibiotikas).
Ir taip, ir ne. Vienas bakterijas geriau naikina vienoks antibiotikas, kitas – kitoks. Būtų idealu, jei gydytojas galėtų tiksliai sužinoti, kokia bakterija sukėlė vaiko ligą. Tada būtų galima labai taikliai skirti antibiotiką. Tik štai paimti medžiagos pasėliui, iš kurio būtų galima laboratorijoje išauginti ligos sukėlėją, nėra lengva.
Daugiausiai antibiotikų vaikams skiria JAV gydytojai, mažiau – Europos, o mažiausiai – Skandinavijos šalių gydytojai. Beje, Skandinavijos šalyse nepastebėta daugiau bakterinių ligų komplikacijų nei JAV.
JAV gydytojai yra pasirinkę tokią taktiką: antibiotikus skirti greitai, gausiai ir ilgesnį laiką, todėl jiems reikia vis naujesnių antibiotikų, nes senesni vis dažniau tampa neveiksmingi – atsiranda atsparių jiems bakterijų kolonijų. Skandinavijos gydytojai laikosi kitokios taktikos: vaiko organizmas (jei pajėgia) pats efektyviau valosi nuo bakterijų, todėl antibiotikai skirtini mažiems vaikams (iki 2 metų, nes netobula jų imuninė sistema) ir tiems, kurių organizmas nesugeba pats apsiginti.
Antibiotikai nualina vaiko organizmą.
Ir taip, ir ne. Mamų baimė, kad antibiotikai nualins vaiko organizmą, šiek tiek perdėta. Jeigu skiriamas 5-10 dienų antibiotikų kursas, jie tik nužudo bakterijas, o vaiko organizmo nepaliečia. Jei vaikas alergiškas ir anksčiau buvo gydytas tais pačiais antibiotikais, galima nesėkmė. Tada antibiotikai sukels pašalinį poveikį – alerginę reakciją, kuri gali būti pavojinga net vaiko gyvybei. Ilgas antibiotikų kursas kartais gali sukelti vadinamąją disbakteriozę – antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir „geruosius“ žarnyno mikrobus. Tačiau dabar vaistinėse galima įsigyti įvairių geriamų „gerųjų“ bakterijų, kurios greitai atstato žarnyno mikroflorą. Ne veltui pediatrai, skirdami vaikui antibiotikus, skiria ir bakterinių preparatų.
Kai kurie antibiotikai yra toksiški. Didesnis kiekis streptomicino grupės antibiotikų apnuodija klausos receptorių, ir vaikas gali prikursti ar net apkursti. Tad antibiotikais gydant lėtines ligas galima susidurti su rimtomis problemomis.
Manoma, kad ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus iš maisto. Tad kai vaikas geria antibiotikus, reikėtų nupirkti ir vitaminų. Geriant antibiotikus reikia vartoti daugiau skysčių – vaikas turėtų daugiau gerti sulčių, arbatos, mineralinio vandens.
Vieną kartą suvartojus kursą vienos rūšies antibiotikų ir vėl susirgus tie patys antibiotikai nebeveiks.
Ir taip, ir ne. Pakartotinas tų pačių antibiotikų kursas ne visada yra betikslis. Dažniausiai antibiotikai įveiks bakterijas. Tačiau pakartotinai gydant tuo pačiu antibiotiku, reikia atidžiai stebėti, ar nebus alerginės reakcijos ir kaip greitai gerėja vaiko būklė. Be abejo, pravartu keisti antibiotiką (šiuo metu tai visiškai įmanoma, nes jų pasirinkimas gana platus).
Dėl nepagrįsto antibiotikų vartojimo atsiranda vis sunkiau įveikiamų mikrobų.
Taip. Tenka pripažinti, kad bakterijos greitai priprato prie antibiotikų, atsirado daug mutavusių, kurios jų „nebijo“, net dauginasi antibiotikų terpėje. Pasaulio mikrobiologai baiminasi dėl bakterijų mutacijų.
Pavyzdžiui, stafilokokai jau sugeba gaminti fermentą, kuris neutralizuoja antibiotikus ir daro juos itin pavojingais. Bene vienintelė bakterijų rūšis – streptokokai – dar nepajėgia pasipriešinti antibiotikams (mūsų visų laimei), ir jų sukeltos ligos sėkmingai gydomos penicilinu ir jo grupės preparatais.
Tyrinėdami pūlines bakterijas, mokslininkai dabar itin atidžiai izoliuoja streptokokus nuo stafilokokų, kad pastarieji neperduotų savo sugebėjimo gaminti fermentus nuo antibiotikų.
Skirtą antibiotikų kursą vaikui reikia sugirdyti visą, nepaisant to, ar liga baigėsi, ar ne.
Taip. Kai kurioms ligoms yra nustatyti gydymo antibiotikais ciklai. Vaikas gerai pasijus jau po pirmųjų antibiotikų vartojimo dienų, bet jei nutrauksime antibiotikų kursą, liks dar daug neišnaikintų bakterijų, kurios „sukils“ kitą kartą. Tačiau kasmet atsiranda vis naujų, tobulesnių antibiotikų, o jų veikimo ciklai gali būti trumpesni. Antra vertus, jei antibiotikai skirti be reikalo (kai vaikas serga virusine liga), kuo greičiau liausimės gydyti, tuo bus geriau.
„Mamos žurnalas“
