Šios temos imtis paskatino skaitytojos vilnietės istorija. Moteris, besilaukdama antro vaiko, nutarė lankytis privačioje klinikoje, kad būtų „ramiau ir saugiau“.
Juolab, kad „valdiškose“ poliklinikose smarkiai apkarpyta nėščiųjų priežiūra – skiriama mažiau tyrimų, o norėjosi padaryti viską dėl vaikelio saugumo.
Skaitytojos istorija
Mūsų skaitytojai ultragarso tyrimus atliko kas mėnesį ir dažniau, tad iš viso buvo atlikta daugiau nei 10 tokių tyrimų. Echoskopijų metu buvo matuojamas vaikelio dydis, tik per porą paskutinių tyrimų vaisiaus dydžio nematavo, sakė, kad ir taip aišku, jog bus apie 4 kg (nors nėštukė, lyg nuojautos vedina, prašė pažiūrėti būtent vaisiaus dydžio parametrą). Paskutinis ultragarso tyrimas buvo atliktas likus maždaug 2 savaitėms iki gimdymo. Prasidėjus gimdymui gydytojai nesuprato, kodėl jis toks sunkus, o kad vaikas didžiulis, sužinojo tada, kai jį pamatė jau pagimdytą… Gimdymui pasibaigus gydytojai griebėsi už galvų – vaikas gigantiškas! Po sunkaus gimdymo gimė beveik 6 kg (5 690 g) sūnus.
Gimdymą priėmę gydytojai (jų subėgo keli) pasakė, kad tokio svorio vaiko gimdyti išvis negalima buvo leisti, būtina buvo atlikti cezario pjūvį.).
Mat tokio gimdymo metu gali iškilti pavojus mamos ir vaiko gyvybei bei atsiranda labai rimtų gimstančio vaikelio sveikatos sutrikdymų grėsmė. Gerai, kad moters anatomija leido tokį milžiną pagimdyti. Jei būtų įvykusi tragedija, kas būtų už tai atsakingas?
Gimdymą priėmusi gydytoja pasiūlė į įvykį pasižiūrėti filosofiškai (gal ši istorija apsaugojo nuo cezario pjūvio komplikacijų ar pan.?) iš uždegti žvakelę dėkojant už laimingą pabaigą. Tačiau mūsų skaitytojos neapleidžia klausimas, ar galėjo jos nėštumo ir gimdymo istorija išvengti tokių dramatiškų vingių? Ar galėjo būti tiksliau žinomas vaisiaus dydis prieš pat gimdymą? Jei taip, kas nebuvo padaryta ir kas turėtų būti už tai atsakingas?
Kai pradėjome ieškoti, kas pakomentuos šį atsitikimą, atsimušėme į medikų solidarumo sieną. Ne vienas atsakė – taip, problemą žmogiškai suprantame, bet savo kolegų viešai nekritikuosime. Tai neetiška. Interviu atsisakė duoti keli garsūs ultragarso tyrimus atliekantys (kad neužgautų kolegų). Teko pagudrauti – kadangi aprašyta istorija nutiko Vilniuje, kreipėmės į Kauno klinikose dirbantį echoskopijos specialistą. Bet pirmiausia – gydytojos ginekologės ir vaikų gydytojos komentarai.
GINEKOLOGĖS KOMENTARAS
Kalbamės su akušere-ginekologe Linda Širšinaitiene
Kadaise, kai nebuvo echoskopų, vaisiaus dydį ginekologės nustatydavo apčiuopos būdu. Ar tai tikslus metodas? Kokia įmanoma paklaida?
Šis metodas vadinamas Rudakovo vardu. Matuojama pilvo apimtis ir gimdos dugno aukštis. Šie dydžiai dauginami. Metodas gana patikimas buvo daugelį metų. Aišku, jei moteris turi antsvorio ar yra nutukusi, rezultatai nebūna tikslūs. Metodo tikslumui turi įtakos vaisiaus padėtis, moters kūno sudėjimas ir kiti veiksniai.
Ar įmanoma tiriant ultragarsu vaisiaus dydį apsirikti 2 kg?
Kad įmanoma, rodo jūsų aprašyta istorija, kai atliekant tyrimą tas vaisiaus dydis nepamatuojamas…
Kodėl taip svarbu nustatyti vaisiaus dydį?
Numatant vaisiaus svorį, lengviau sudaryti gimdymo priežiūros planą. Jeigu kalbama apie nėštumo pabaigą, vaisius gali būti ir per mažo svorio. Dažnai tai sukelia dar didesnių problemų negu per didelio svorio vaisiai. Nėštumo eigoje nustatant svorį stebima, ar tolygiai vystosi vaisius, ar atitinka nėštumo laikui.
Kiek turi sverti vaisius, kai jau siūloma atlikti cezario operaciją?
Pirmą kartą gimdančioms moterims stambiu laikomas vaisius, kai jo svoris yra didesnis nei 4000 g.
Pakartotinai gimdančioms – kai svoris didesnis nei 4500 g. Tačiau tai nereiškia, kad jei numatomas toks svoris, tai iš karto reikia operuoti.
Sprendimas atlikti cezario pjūvio operaciją priimamas kelių gydytojų konsiliumo metu, įvertinant daugelį veiksnių: anamnezę, nėštumo laiką, gimdos kaklelio būklę, vertinamą pagal Bishopo skalę, moters ūgį, kūno sudėjimą ir kitus veiksnius.
Kokie pavojai gimdant, jei vaisius sveria 6 kg?
Gimdant tokio didelio svorio naujagimį pirmiausia didėja traumų tikimybė tiek motinai, tiek vaisiui.
Dažniau pasitaiko naujagimio raktikaulio lūžimų, dažnesnė petukų distocija, kai petukai užsilaiko ir gimsta ne kartu su galvyte, o po 1 ar kelių sąrėmių. Moteriai dažniau būna nepakankama gimdymo veikla, kurią reikia koreguoti oksitocinu. Gali būti dažnesnis nukraujavimo pavojus po gimdymo, nes gimda būna pertempta. Gimdymas trunka ilgiau, vaisiaus galvutė slenka ilgiau. Didesnė plyšimų, hematomų tikimybė.
Kas dar (be echoskopo ir didelio pilvo) parodo, kad vaisius itin didelis?
Aišku, šie tyrimai labai svarbūs, bet yra ir kitų „ženklų“, rodančių didelį vaisiaus svorį.
Skaičiuojama, kiek moteris priaugo svorio, kokioje padėtyje yra vaisiaus galvutė, ar ji prisispaudusi, ar yra virš įeigos į mažąjį dubenį. Jeigu gimdymo terminas suėjęs ar praėjęs, tai svarbu, ar ruošiasi gimdos kaklelis gimdymui. Svarbu vadinamasis klinikinis mąstymas, sugebėjimas sujungti ir atsižvelgti į visus veiksnius, priimant teisingą sprendimą.
Vaisiaus svoris (4 kg) buvo nustatytas likus 2 savaitėms iki gimdymo. Ar per 2 savaites vaisius gali paaugti 2 kg?
Stebuklų būna, bet per 2 savaites vaisius neturėtų priaugti 2 kg svorio. Paskutinį mėnesį kas savaitę vaisius priauga po 200-300 g svorio. Echoskopu nustatant svorį paklaida būna iki 10 proc. Numatant stambų vaisių ir sprendžiant dėl gimdymo taktikos svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių, o ne remtis tik prieš 2 savaites atlikto tyrimo ultragarsu parodymais. Akušerija yra menas, o ne sausa teorijos šaka.
VAIKŲ GYDYTOJOS KOMENTARAS
Komentuoja vaikų ligų gydytoja Rūta Maciulevičienė
Didelis vaisius, kol jis gimsta, yra akušerio-ginekologo problema: gimdymo metu tokiam vaisiui daug didesnė traumų tikimybė, gimdymui užsitęsus vystosi acidozė, vaikas gali aspiruoti (įtraukti į plaučius) mekonijaus.
Gimdant didelį vaisių gali strigti petukai, dėlto dažnai nukenčia peties rezginys, vaikas gali negalėti pakelti arba nevaldyti rankos. Dėl intervencijų, kuriomis gelbstima motinos ir vaisiaus gyvybė, gali lūžti raktikaulis, ilgieji kaulai, kaukolės kaulai gali būti suspausti ir užeiti vienas ant kito. Trūkus kraujagyslei, gali išsivystysi kraujosruvos po smegenų dangalais ar į pačias smegenis. Lengvesniu atveju gali susiformuoti kefalohematoma bei poodinės kraujosruvos. Vėliau jos tampa užsitęsusios geltos priežastimi.
Vaikui gimus, jis jau tampa pediatro problema: didelis vaisius gimdymo metu neretai patiria asfiksiją, jį reikia gaivinti. Po gaivinimo neretai lieka tam tikrų smegenų pažeidimų, dalis jų gali būti negrįžtami, todėl vystosi cerebrinis paralyžius.
Didelis vaisius, kad ir kokia būtų jo priežastis, ar tai diabetu sergančios mamos vaikas, ar vaikas su eritroblastoze, ar vaikas su kai kuriais genetiniais sindromais –visi jie turi hiperinsulinizmą, t.y. jų kasa gamina daugiau insulino negu jiems reikia. Dėl to po gimimo vystosi hipoglikemija. Tai potencialiai labai pavojinga būklė: vaikui jos metu gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti traukulių dėl sutrikusio smegenų aprūpinimo gliukoze. Didelio svorio naujagimis, net jei jis išvengė visų minėtų bėdų, po gimimo netenka daugiau svorio (iki 0,5 kg), o tai jam didelis stresas.
GYDYTOJO, ATLIEKANČIO TYRIMĄ ULTRAGARSU, KOMENTARAS
Visos besilaukiančios moterys Lietuvoje vieną kartą yra tiriamos ultragarsu – tokia yra sveikatos apsaugos ministro nėščiųjų priežiūros tvarka. Ultragarsu tiriama maždaug 18-20 nėštumo savaitę. Apie tai, kada reikia tirti ultragarsu papildomai, o kada šis tyrimas visai nebūtinas, išskyrus tą vieną kartą, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas akušeris-ginekologas doc. Vladas Gintautas. Su gydytoju kalbasi Eglė Žemaitienė.
Ultragarsas nėra nėštumo nustatymo priemonė
Pirmiausia apie tai, kada ultragarso tyrimas neturi būti atliekamas. Šis tyrimas netinka kaip nėštumo patvirtinimo papildomas būdas, nors Lietuvoje vis dar labai populiarus ir paplitęs. „Yra kitų būdų nustatyti, ar moteris nėščia ar ne – tam net nereikia ginekologinės apžiūros.
Neatėjusios mėnesinės per amžius liudijo, kad tai ženklas, jog moteris laukiasi. Atsiranda ir nėštumo požymių – negalavimas, pykinimas, krūtų pabrinkimas. Apsilankius pas gydytoją daug ką galima pasakyti ir be ultragarso, be to, yra ankstyvieji nėštumo nustatymo testai, kurie gali patvirtinti nėštumo faktą anksčiau, nei mes, medikai, matysime gemalo pūslytę ultragarso ekrane“, – pasakoja doc. V. Gintautas.
Medikas juokauja, kad tokios pinigus skaičiuojančios šalys kaip Didžioji Britanija ar Jungtinės Amerikos valstijos ultragarso tyrimą atlieka tik vieną kartą viso nėštumo metu, o tokios „turtingos“ šalys kaip Lietuva ultragarsu tiria kartais ir daugiau nei vieną kartą.
Ankstyvas ultragarso tyrimas – tik pagal indikacijas
Taigi vis dėlto, kada prasminga ar net būtina atlikti ultragarso tyrimą anksčiau nei aštuonioliktą nėštumo savaitę? Doc. V. Gintautas sako, kad dažniausia priežastis, dėl ko tiriama anksti, yra kraujavimas. Maždaug 30 proc. moterų per pirmą nėštumo trimestrą šiek tiek kraujuoja.
Dažnai šis kraujavimas būna nedidelis ir praeina savaime, tačiau jeigu jis vyksta, reikia nustatyti priežastį, todėl atliekamas ultragarso tyrimas.
Pastaruoju metu prasmę įgijo ultragarso tyrimas, kuris atliekamas tarp 11-13 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu (iki 14 savaitės) galima pastebėti kai kuriuos chromosominius ir kitų vaisiaus raidos anomalijų požymius. Vienas iš lengviau matomų ir nustatomų žymenų yra padidėjusi skaidri zona sprando srityje. „Daug kas neteisingai liaudyje sako, kad tai yra sprando raukšlė – jokios raukšlės ten nėra. Tai yra skysčių sankaupa sprando srityje ir tos sankaupos skersmenį mes išmatuojame ultragarsu. Šią skysčio sankaupą turi visi embrionai, tik yra tam tikra riba, kurią peržengus didėja chromosominių anomalijų ir širdies ydų tikimybė“, – patirtimi dalijasi gydytojas. Toks matavimas nėra diagnostika, o tik įtarimas, ir pagal nėščiųjų priežiūrą, tai nėra reglamentuota, tačiau tokį tyrimą atlikti galima. Tiriant skysčio sankaupą sprando srityje kartu tiriama, ar yra nosies kaulo užuomazga. Jei tiriamuoju laikotarpiu jo dar nėra, irgi gali būti įtariama, kad vaikutis sirgs Dauno sindromu, nes tokiems vaikams nosies kaulas formuojasi vėliau. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad tokiems įtarimams patvirtinti vien ultragarso tyrimo neužtenka – papildomai imamas moters kraujas, daromas dvigubas biocheminis tyrimas, žiūrima į visą moters gyvenimą – koks jos amžius, ar ji rūko, kokia šeimos ir giminės praeitis, ar sirgo infekcine liga nėštumo metu, kiti rizikos veiksniai.
Tada numatoma chromosominių ligų tikimybė ir moteris siunčiama genetiko konsultacijai.
Dar viena priežastis, kodėl moteris ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu turėtų būti tiriama ultragarsu, yra daugiavaisis nėštumas.
Faktas, kad moteris nešioja du ar daugiau vaikų, turėtų būti nustatomas kuo anksčiau. „Jeigu nustatome daugiavaisį nėštumą, tada būtų labai gerai, jei gydytojas nustatytų, kokie yra tie dvynukai ar trynukai – ar jie iš vieno kiaušinėlio, ar iš dviejų, turi vieną ar du choriono dangalus. Jei tarp vaikučių pertvara stora – jie turi atskirus amniono ir choriono dangalus, jei pertvara plonytė – jie bus iš vieno kiaušinėlio ir turės bendrą placentą. Tai labai svarbi informacija ir tai mes galime nustatyti tarp 11 ir 13 nėštumo savaitės, o vėliau stebėjimas būtų netikslus“, –tyrimo ultragarsu subtilybėmis dalijasi gydytojas.
Ar ultragarsas nepavojingas?
Šį klausimą turbūt yra girdėjas kiekvienas gydytojas akušeris-ginekologas šimtus kartų. Doc. V. Gintautas mano, kad jeigu nėra būtino reikalo ir visų šių minėtų indikacijų, iki 11savaitės ultragarso tyrimo geriau nedaryti.
Pasak mediko, paskutinieji išsamūs tyrimai apie ultragarso poveikį baigėsi maždaug 1980 metais ir daugiau išsamių tyrimų nėra atliekama.
Per daugiau nei 40 metų, kai naudojamas ultragarso tyrimas, nėra nustatyta, kad jis kenktų. Tačiau tai, kad ultragarsas nekenkia, nereiškia, kad jis neturi poveikio. Juk ultragarsas naudojamas sutrumpinti uoloms, dažnai naudojamas urologijoje – ultragarsu skaldomi inkstų akmenys, ultragarsas gali būti naudojamas fizioterapijoje. „Ultragarso poveikis priklauso nuo ultragarso dažnio ir galingumo. Ultragarso daviklis, pridėtas prie moters pilvo, veikia kaip imtuvas-daviklis. Jis pirmiausia paleidžia impulsą, taigi mažą laiko dalį veikia kaip siųstuvas, paskui likusią laiko dalį klausosi – tampa imtuvu. Jei daviklį moteriai ant pilvo laikytume visą dieną, kaip siųstuvas jis veiktų tik minutę. Dėl tokio santykio ultragarso bangos turbūt nėra kenksmingos“, – kalba medikas. Tačiau ultragarsas turi šiluminį ir mikrogravitacinį poveikį – audiniuose susidaro burbuliukų. „Nors ultragarso yrimas nėra kenksmingas, niekas nėra iki galo įrodęs, kad tiriant ultragarsu labai ankstyvajame laikotarpyje, kai nėštumas tik susidaro, jis neturi jokio poveikio“, – sako doc. V. Gintautas.
Ne moderni technika, bet aukšta kvalifikacija
Kas gali tirti besilaukiančią moterį ultragarsu? Ultragarso tyrimo pagrindai įeina į akušerio ginekologo normą, tai turi mokėti kiekvienas ginekologas. Jokių sertifikavimų Lietuvoje nėra.
Doc. V. Gintautas mano, kad iš tiesų labai svarbu, su kokia aparatūra dirba gydytojas, tačiau kur kas svarbiau yra gydytojo kvalifikacija. „Tyrimas ultragarsu – tai šešėlių mokslas. Lygiai kaip ir žiūrėdamas į debesis gali pamatyti ten ir liūtą, ir avinėlį, taip ir čia – daug kas priklauso nuo vertinimo ir interpretacijos. Gali tyrinėti echoskopu daug metų, bet geru tyrėju taip ir netapti. Labai svarbiau, kad ultragarso tyrimą atliekantis medikas skaitytų daug mokslinės literatūros apie tai, kas šioje srityje nuveikta, kas randama, kas ištirta, gilintųsi į kiekvieną subtilybę“, – įsitikinęs pašnekovas. Jei gydytojas daug skaito, jis pamatys daug daugiau už tą, kuris tik atlieka tyrimus.
Ką ultragarsas „mato“?
Akušerijoje nėštumo trukmė skaičiuojama nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Anksčiausiai ultragarsu nėštumas gali būti aptinkamas praėjus maždaug savaitei po laukiamų mėnesinių ir tik tiriant moterį per makštį. Tokiu ankstyvu laiku tiriant su pilvo davikliu nėštumas dar bus nematomas, jis matysis šiek tiek vėliau – maždaug 6 savaičių. Šešių savaičių jau matoma ir vaisiaus širdies veikla.
Tyrimo, kuris atliekamas visoms moterims maždaug 18-20 nėštumo savaitėmis, tikslas – įvertinti vaisiaus būklę bei jo raidą.
Labai svarbu ir tai, kad šiuo momentu galima savaitės tikslumu pasakyti, kokia nėštumo trukmė. Būtina, kad echoskopu tiriantis gydytojas parašytų tiksliai, koks vaisiaus amžius. Doc. V. Gintautas teigia, kad maždaug 20 proc. moterų mėnesinių ciklas būna nereguliarus, dar dalis moterų tiksliai nepamena mėnesinių datos, dar kitos pastoja po kontraceptikų vartojimo, todėl pirmo ultragarso tyrimo duomenys labai svarbūs, nes tuo laiku tiksliausiai pasakoma nėštumo trukmė. „Dažnai gydytojas susiduria su situacija, kai vienas vaisiaus matmuo atitinka 18 savaičių, kitas – 19. Tada reikia naudojant ir kitus duomenis tiksliai nuspręsti ir parašyti, kokia nėštumo trukmė. Dažnai ultragarsu tiriantys gydytojai parašo „vaisius atitinka 18-19 savaičių“. Tokio sprendimo negali būti. Nes jeigu parašoma18-19 savaičių ir ateina laikas gimdyti, gydytojui reikia žinoti, koks tikslus nėštumo laikas, 40 ar 41 savaitė, 41 ar 42 savaitės. Paklaida, regis, nedidelė – tik viena savaitė, o skirtumas esminis.
Todėl tiriant anksti reikia tiksliai apsispręsti“, – patirtimi dalijasi gydytojas.
Tikslumas reikalingas dar ir tam, kad nėštumo trukmė yra labai nevienodas dalykas. Normalu, jei moteris pagimdo tarp 37-42 savaičių.
Vienoje giminėje moterys nešioja savo vaikus ilgiau, kitoje – trumpiau, ir tai yra individualu.
Taigi 18-20 savaitę gydytojas įvertina vaisiaus vystymąsi, ar nėra raidos pakitimų, vaikelį išmatuoja ir įvertina nėštumo trukmę. Be viso šito, dar įvertinamas vaisiaus vandenų kiekis, placentos padėtis ir virkštelė. Žiūrima, kiek virkštelėje yra kraujagyslių – dvi ar trys. „Jeigu matome tik vieną kraujagyslę, raidos anomalijų tikimybė padidėja 8-10 kartų, ir tada reikia tirti nuodugniai, atlikti kitus tyrimus, imti vaisiaus vandenų“, – pasakoja gydytojas.
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ultragarsas irgi naudojamas, kai atliekamos invazinės procedūros.
Gydytojų klaidos
Ar pasitaiko, kad tirdamas ultragarsu gydytojas apsirinka ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos? Pasak doc. V. Gintauto, ultragarso tyrimas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių. Jei gydytojas pamato tai, kas jam kelia abejonių, ir pasako apie tai šeimai, kyla sumaištis.
O tie pamatyti dalykai dažnai gali būti praeinantys. „Kartais aš manau, kad būtų geriau, jei moteris nebūtų tirta ultragarsu. Tada išnešiotų ir pagimdytų laimingai ir nebūtų buvę to ilgo nerimo,“ – pasakoja gydytojas.
Gydytojo teigimu, neturint patirties, galima pamatuoti ne tai, ką reikia. Dažniausia patologija būna išplėsti smegenų skilveliai – ir tai pati dažniausia klaida, nes matuojami visiškai ne skilveliai, o tam tikra mažiau ultragarsui pralaidi smegenų skiltis. Pamatuojama ir manoma, kad tai skilvelis.
„Man teko nuraminti daug susijaudinusių moterų, kad jų vaiko smegenų struktūra yra normali. Tačiau kol jos įsiregistruoja, kol sulaukia eilės ir patenka, kol jas ištiria, praeina kelios savaitės. Visas tas savaites moterys nerimauja, jaudinasi ir su ta bloga mintimi ir ateina kaip „nervų kamuoliai“,– pasakoja doc. V. Gintautas.
Kartais ultragarsu stebimas kraujagyslinis kamuolys, kuriame būna cistų. Tokios cistos gali būti vienos iš chromosominių ligų žymuo, tačiau didžioji dalis vaikučių, kuriems pastebima cistelių, būna normalūs. Vėliau tų cistų nebebūna, todėl moteriai turi būti tinkamai paaiškinama, kad jaudulio būtų kuo mažiau. Jei pastebima ir kitų požymių, moteris gali būti siunčiama genetiko konsultacijai.
Ar gali ultragarsas „apsirikti“ vaisiaus svorį? Gydytojas aiškina, kad visi vaikučiai iki 22 savaičių auga vienodai, net ir esant daugiavaisiam nėštumui. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu augimo tempai labai skiriasi. Todėl vaisiaus dydis, pagal kurį nustatomas nėštumo laikas, matuojamas tik pradžioje nėštumo. Trečiuoju nėštumo trimestru pagal vaikelio dydį pasakyti gimdymo datos jau nebegalima, nes paklaidą gautume labai didelę – net 3 savaites. Nėštumo trukmę reikia nustatyti pirmoje nėštumo pusėje, o apsisprendus daugiau sprendimo nebekeisti.
Leistina paklaida matuojant vaisiaus dydį yra 10 procentų. Jei vaikelis sveria keturis kilogramus, gydytojas gali nustatyti, kad jis yra 3600 g arba 4400 g svorio. Kuo didesnis vaisius, tuo didesnė paklaida, nes didelis vaisius jau nebematomas visas, todėl jį išmatuoti yra sunku.
***
Ačiū mamai, kuri pasiūlė šią temą ir aktyviai dalyvavo rengiant straipsnį. Gydytojų atsakymai buvo platesni nei pati tema, tačiau mums pasirodė įdomūs, tad jų netrumpinome. Apibendrinant galima pasakyti – sužinoti vaikelio dydį prieš gimimą tikrai verta. Tai nėra sunku – gydytojai mini, kad leistina paklaida nustatant vaisiaus svorį echoskopu tėra 10 proc. Nežinia gali baigtis labai liūdnai, tai savo komentare ir išdėstė vaikų gydytoja.
Žinokite, kad gydytojų yra daug, ir jei nesuradote bendros kalbos su vienu, visada galite kreiptis į kitą. Žinoma, tai kainuos.
Bet bent jau galėsite sau pasakyti, kad padarėte viską, kas nuo jūsų priklausė. Ši istorija baigėsi laimingai, todėl gydytojų atsainumas „atsipirko“ tik sunkiu gimdymu mamai ir vaikui, didžiuliu stresu ir atsiradusiu nepasitikėjimu medikais.
Per 10 žurnalo leidimo metų esame išklausę ir daug dramatiškesnių istorijų. Vienai mūsų skaitytojai ją prižiūrinti ginekologė ultragarsu nustatė anembrioniją (kai gemalinėje pūslėje nėra embriono) ir įteikė siuntimą abrazijai. Moteris prieš eidama „valytis“ vis dėlto užsuko pas kitą ginekologę, kuri ne tik pamatė embrioną, bet ir parodė mamai, kaip plaka mažytė širdelė. Šiemet mergytė, kurios „nepamatė“ ultragarsu tirianti gydytoja, jau eis į pirmą klasę. Reikia tik pagalvoti, kiek tokių „nepamatytų“ vaikų taip ir negimė. Deja, ir šiai mamai niekas nepasakė paprasto „atsiprašau“. O ar tikrai niekas neturėjo to padaryti? Kolegos solidariai užstojo apsirikusią gydytoją motyvuodami tuo, kad kaltas „senas aparatas“.
Ką gali echoskopas
Šiuolaikinė nėštumo priežiūra, ginekologinių ligų gydymas neįsivaizduojami be ultragarso tyrimo.
Sunku patikėti, kad vos prieš 50 metų nėščiosioms nevengdavo atlikti ir rentgenologinį tyrimą, kuriame motinos įsčiose buvo stebimi ir būsimo mažylio kauliukai. Ilgą laiką toks tyrimas laikytas saugiu nėštumo metu, tačiau šiandien vargu ar įkalbėtum mamytę „pasidaryti rentgeną“ nėštumo nustatymo tikslais. Apie pirmą ultragarso tyrimo panaudojimą akušerijoje paskelbta 1958 metais.
Dabar nėščia moteris gali sužinoti ne tik savo vaikučio lytį ir sveikatos būklę, bet ir pamatyti aiškius veido bruožus bei sužinoti, į ką jis panašus.
***
Ultragarso tyrimai gali būti atliekami visų lygių gydymo įstaigose, bet labai svarbu, kokios kartos ultragarso įranga ten naudojama, nes senesnių ultragarso aparatų galimybės skiriasi nuo šiuolaikinių. Atliekant vaisiaus tyrimą, diagnozuojant ginekologines ligas, dažniausiai atliekamas įprastinis 2D ultragarso tyrimas. Tobulėjant vaizdo technologijoms atsirado 3D ir 4D ultragarso tyrimai. Jie pradėti taikyti prieš 15 metų, tačiau klinikinėje praktikoje prigyja tik dabar.
***
Elementariausias ultragarso tyrimas, kurio metu matome „plokščią“ vaizdą, vadinamasis 2D (two dimensional), tūrinis vaizdas, t.y. toks vaizdas, kokį matome realiame gyvenime, vadinamas 3D, o judantis tūrinis vaizdas, t.y. jei žiūrėtume „echoskopijos filmą“, vadinamas 4D.
***
Ultragarso aparatūra leidžia stebėti naujos gyvybės vystymosi gimdoje raidą: nuo embriono stadijos iki vaisaus gimimo. Jau trečiąją savaitę po apvaisinimo galima matyti gemalo pūslytę gimdoje, atskirti daugiavaisį nėštumą, diagnozuoti nėštumą ne gimdoje. Jau 5 savaitę tyrimo metu naudojamas vaginalinis daviklis padeda nustatyti, kur prisitvirtino gemalas, būsimosios placentos vietą. Privalomos ultragarso patikros metu galima atpažinti vaisiaus lytį, smulkiai apžiūrėti vaisiaus vidaus organus.
***
Vaisiaus svorį galima nustatyti visu nėštumo laikotarpiu. Iš pradžių jis sveria tik 70-80 gramų. Nėštumo pabaigoje žinoti vaisiaus svorį svarbu, kad būtų galima numatyti gimdymo eigą. Ūgis skaičiuojamas pagal svorį, nes susirietusio vaisiaus negalima išmatuoti. Placentos būklė stebima kiekvieno tyrimo ultragarsu metu. Nėštumo pabaigoje apžiūrima jos struktūra, prisitvirtinimo vieta, kraujotaka, ar nėra pokyčių, kurie lemtų vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų stoką.
***
Atlikus ultragarso tyrimą moteriai dažniausiai kyla klausimas, ką reiškia tam tikros raidės, prie kurių gydytojas pažymi skaičius.
CRL (crown-rump length) – vaisiaus ilgis. Jis matuojamas tik ankstyvuoju nėštumo periodu, maždaug iki 13 nėštumo savaitės, kol visas vaisiaus vaizdas gali būti matomas ekrane. Šis matmuo itin svarbus nustatant nėštumo laikotarpį.
BPD (biparietal diameter) – matmuo tarp dviejų galvos taškų, paprastai matuojamas po 13 nėštumo savaitės.
FL (femur length) – šlaunikaulio ilgis. Šlaunikaulis – ilgiausias žmogaus kaulas. Matmuo svarbus vertinant vaisiaus augimą (ūgį).
AC (abdominal circumference) – pilvo apimtis. Matmuo labiau atspindi vaisiaus dydį bei svorį nei amžių.
Echoskopija gali būti atliekama pro pilvo sieną arba pro makštį. Makšties daviklis paprastai naudojamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kol gimda dar nėra padidėjusi ir iškilusi virš gaktinės sąvaržos.
***
Kai kurie tyrimai parodė, kad ultragarsu tiriamas vaisius girdi milžinišką garsą (jis sulyginamas su tuo, kuris girdimas stovint lėktuvų pakilimo take). Tyrėjai tuo paaiškina vaisiaus mėginimą „gintis“ ultragarso tyrimo metu. Tikriausiai esate pastebėję, kad echoskopijos metu būsimas mažylis susiriečia, kelia rankytes prie galvos ir pan. Iki šiol negauta nė vieno neginčijamo echoskopijos keliamo pavojaus įrodymo.
Kita vertus, vis dažniau kalbama, kad rankos, kuria atliekama echoskopija, kaulų lūžiai dažnesni nei tos, kuria daviklis nėra laikomas.
Skirtingose Europos šalyse ultragarso tyrimas nėštumo metu (esant normaliam nėštumui) atliekamas 1-3 kartus, esant poreikiui – tiek, kiek reikia.
„Mamos žurnalas“
