Laukiuosi, kokie tyrimai man „priklauso“, o kokie – ne?

kraujas

Pexels.com

Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi nėščiųjų priežiūros normas, kokie ir kada turėtų būti atliekami tyrimai.

Jei nėštumas yra mažos rizikos, jus prižiūrėti gali:

akušerė,

šeimos gydytojas,

gydytojas akušeris-ginekologas.

Jei jus prižiūri akušerė ar šeimos gydytojas, 12–14, 18–20, 36 bei 41 nėštumo savaitėmis jūs turėtumėte būti nukreipta gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijai.

Jei nėštumas yra didelės rizikos, jus prižiūrėti turėtų:

gydytojas akušeris-ginekologas.

APSILANKYMAI PAS NĖŠČIĄJĄ PRIŽIŪRINTĮ SPECIALISTĄ

I NĖŠTUMO TRIMESTRAS (iki 13 sav.)

Jūs turėtumėte:

nesulaukusi antrųjų mėnesinių, atvykti pas jus prižiūrėsiantį specialistą.

Jums bus:

įvertinti nėštumo rizikos veiksniai;

pamatuotas kraujo spaudimas;

apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI);

padaryti kraujo bei šlapimo tyrimai;

atliktas tyrimas  dėl hepatito B infekcijos;

po 10–14 dienų, kartotinio apsilankymo metu, išduota „Nėščiosios kortelė“ (forma F113/a), aptarti tyrimų rezultatai bei tolesnis nėštumo priežiūros planas.

II NĖŠTUMO TRIMESTRAS (13–28 sav.)

Jūs turėtumėte:

atvykti pas jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei reikia, – dažniau).

Jums bus:

pamatuotas kraujo spaudimas;

padarytas šlapimo tyrimas;

įvertintas gimdos dugno aukštis (nuo 20 sav.) ir vaisiaus širdies tonai (nuo 22 sav.);

atliktas tyrimas ultragarsu – 18–20 sav.;

24–28 sav. atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys;

27–28 sav. paimtas kraujo tyrimas Rh antikūnams nustatyti, jei jūsų Rh faktorius neigiamas, t.y. Rh (–). Jei antikūnų nerandama, 28–32 sav. suleidžiama anti-D imunoglobulino.

* Jei reikia, jūs galite būti nukreipta genetiko konsultacijai.

III NĖŠTUMO TRIMESTRAS (29–40 sav.)

Jūs turėtumėte:

atvykti pas jus prižiūrintį specialistą 2–3 kartus (jei reikia – dažniau).

Jums bus:

pamatuotas kraujo spaudimas;

padarytas šlapimo tyrimas;

įvertintas gimdos dugno aukštis ir vaisiaus širdies tonai;

suėjus 30 sav. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nėštumo

ir gimdymo atostogoms;

32 sav. paimti kraujo tyrimai.

* Vaisiui esant sėdyninėje pirmeigoje, suėjus 37 sav. siūlomas vaisiaus apgręžimas, jei yra sąlygos tai atlikti.

APSILANKYMAI PAS NĖŠČIĄJĄ PRIŽIŪRINTĮ SPECIALISTĄ,

SUĖJUS 40 SAVAIČIŲ

kraujas

Pexels.com

Jūs būtinai turėtumėte atvykti pas jus prižiūrintį specialistą.

Jums bus:

pamatuotas kraujo spaudimas;

įvertinti vaisiaus širdies tonai;

paaiškinta, ar galima tęsti nėštumą dar iki 10 dienų, ar reikia gultis į ligoninę.

SUĖJUS 41 NĖŠTUMO SAVAITEI

Jūs būtinai turėtumėte atvykti pas gydytoją akušerį-ginekologą.

Jums bus:

pamatuotas kraujo spaudimas;

įvertinti vaisiaus širdies tonai, gimdos susitraukimai ir gimdymo takų būklė;

ultragarsu pamatuotas vaisiaus vandenų kiekis;

paaiškinta, ar reikia gultis į ligoninę.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Nėščiosios kortelę jums reikėtų turėti su savimi visą laiką. Pagal galimybes jums gali būti rekomenduojami šlapimo pasėlis ir tyrimai dėl hepatito B nėštumo pradžioje bei tyrimas dėl B grupės hemolizinio streptokoko (BGS) nešiojimo 35–37 sav.

Tyrimai dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nėra rekomenduojami. Jie atliekami, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.

Nėščiosios tiriamos ginekologinėje kėdėje ir (ar) atliekamas makšties tepinėlis tik esant ypatingoms būklėms (pvz., įtariamas vaisiaus vandenų tekėjimas) ar atsiradus skundų (pvz., niežulys, kraujavimas ir pan.).

Vaisiaus judesių kasdieninis skaičiavimas, kai vaisius auga ir vystosi normaliai, nėra būtinas. Tačiau kreipkitės gydytojo konsultacijos, įtarę, kad:

vaisius nejuda;

vaisiaus judesiai vienos dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja;

vaisiaus judesiai suretėjo iki mažiau nei 10 judesių per 2 valandas, nors

vaisius buvo aktyvus visą dieną.

*Už tyrimus, kurių atlikimas nėra reglamentuotas ministro įsakymu, tačiau nėščioji pageidauja, kad jie būtų atlikti, moteris turi susimokėti pati.

Papildoma informacija apie nėščiųjų asmens sveikatos priežiūros naujoves

kraujas

Pixabay.com

Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti cukrinį ar nėščiųjų diabetą, atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas, nuo 2019 m. sausio 1 d. pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 13 nėštumo savaitės) visoms nėščiosioms atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (anksčiau buvo atliekamas tik jei buvo cukrinio diabeto rizikos veiksnių).

Taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. visos nėščiosios pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 13 nėštumo savaitės) tikrinamos dėl hepatito B infekcijos. Hepatito B virusas (HBV) – perinataliniu keliu perduodama infekcija. Europoje bendroje populiacijoje yra nustatyta 3,8 proc. HBV nešiojančių gyventojų. 90 proc. neskiepytų naujagimių, susidūrę su HBV infekcija, tampa HBV nešiotojais; 30–50 proc. neskiepytų vaikų, susidūrę su HBV infekcija, tampa HBV nešiotojais. Laiku nustačius nėščiajai HBV infekciją, nėštumo metu laikomasi papildomų rekomendacijų, naujagimiui per pirmąsias 12 val. po gimimo skiriama hepatito B vakcina ir specifinis hepatito B imunoglobulinas, kas padidina šios infekcijos profilaktiką iki 90–95 proc.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − = 4

Kitos temos: