Niežulys vargina apie 23 proc. visų nėščiųjų.
Neintensyvus, nestiprėjantis, nepastovus odos niežulys nėštumo metu gali būti ir kaip normos variantas.
Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
Niežėjimas dėl ligos – retas
Niežulio priežasčių nėštumo metu gali būti įvairių: virusinis, vaistų sukeltas ar autoimuninis hepatitas, tulžies pūslės akmenligė, nėščiųjų pankreatitas, cukrinis diabetas, geležies stokos mažakraujystė, skydliaukės ligos, ŽIV, uremija, vėžinės ligos, medikamentinė alergija ar alergija maisto papildams, nerimo sindromas, neurodermitas, psoriazė, alerginis dermatitas, nėščiųjų dermatozė, grybelinės odos ligos, niežai ir kt.
Viena iš niežulio priežasčių gali būti nėščiųjų cholestazė, kuria Lietuvoje serga apie 0,5–1 proc. visų nėščiųjų. Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežėjimu, gelta (nebūtinai), padidėjusia tulžies rūgščių ir kepenų fermentų koncentracija kraujyje. Liga paprastai prasideda apie 20–35 nėštumo savaitę. Tais atvejais, kai liga pasireiškia anksti (anksčiau nei 13 nėštumo savaitę), ligos eiga būna daug sunkesnė, dažniau baigiasi nėštumo ir gimdymo komplikacijomis bei kūdikio vidaus organų pakenkimu.
Nėščiųjų cholestazė dažniau pasireiškia esant daugiavaisiam nėštumui, moterims vartojusioms kontraceptinius preparatus, į kurių sudėtį įeina estrogenai ir progesteronas, gydytoms progesteronu, infekuotoms hepatito C virusu, iki nėštumo sirgusioms kepenų ligomis, toms, kurių giminėje yra sirgusių šia liga, bei moterims, kilusioms iš Indijos, Pakistano, Pietų Amerikos ar Skandinavijos.
Vėlesnių nėštumų metu tikimybė, kad cholestazė kartosis, siekia 70–90 proc.
Nėščiųjų cholestazei svarbus paveldimumas, pastebėta kad iki 35 proc. atvejų cholestaze sirgo nėščiosios mama ar seserys. Kitas svarbus veiksnys yra pakitęs hormono progesterono kiekis organizme.
Niežulys dažniausiai būna pirmasis ligos simptomas. Niežulys paprastai ypač sustiprėja naktį, dėl to sutrikdomas miegas, dieną vargina mažiau. Ypač niežti padus, delnus, galūnes, mažiau – liemens, krūtinės, kaklo, veido srityse. Niežulys, jei liga negydoma, laikui bėgant intensyvėja, oda sausėja, nukasoma iki kraujo. Nėščioji skundžiasi ir pykinimu, šleikštuliu, prastu apetitu, sulėtėjusiu svorio augimu, šlapimas patamsėja, išmatos tampa šviesesnės, sutrinka naktinis miegas, vargina mieguistumas dienos metu, nuovargis, išsekimas, depresija, gali atsirasti skausmingumas kepenų vietoje (dešiniame pašonkaulyje) bei akmenų tulžies pūslėje ir latakuose, gelta (matoma kaip akių, odos ir gleivinių pageltimas).
Įtarus nėščiųjų cholestazę, gydytojas atliks kraujo tyrimus kepenų funkciniams rodikliams nustatyti, šlapimo tyrimą, tyrimus dėl hepatito C, kraujo krešumo.
Cholestazę gali išprovokuoti seleno trūkumas maiste, padidėjusi vario koncentracija kraujyje. Kadangi būklė neretai pasikartoja kitų nėštumų metu, esant vėlesniems nėštumams, kraujo tyrimai turėtų būti atliekami ankstyvuoju nėštumo periodu bei 28 nėštumo savaitę. Jei niežulys pasireiškia anksčiau, tyrimai kartojami iškart niežuliui pasireiškus.
Niežulys po gimdymo praeina paprastai ganėtinai greitai – per kelias dienas ar savaites, kepenų funkciniai rodikliai kraujyje gali išlikti padidėję iki 12 savaičių. Jei niežulys išlieka po gimdymo ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalingas nuodugnus pakartotinis tyrimas dėl galimų komplikacijų ir nediagnozuotų gretutinių ligų.
Dalies moterų, nėštumo metu sirgusių cholestaze, kepenys po nėštumo lieka jautresnės normaliems hormoniniams svyravimams, todėl šioms moterims pasireiškia „ciklinis niežulys“ prieš ovuliaciją ar prieš menstruacijas.
„Mamos žyrnalas“
Susiję straipsniai
