Kasantis oda ne atsigauna, o tik dar labiau susierzina
Kuris iš mūsų nežino, koks jausmas apima, kai niežti odą. Norisi kasyti, trinti niežtinčią vietą, o kasantis pasidaro net saldu. Deja, kūdikiai ir maži vaikai nesuvokia niežulio pojūčio, jie jį priima kaip didžiulį diskomfortą, net skausmą.
Kodėl reikia reaguoti į niežėjimą
Kasantis oda ne atsigauna, o tik dar labiau susierzina.
Energingai kasant odą galima net sužaloti, per įdrėskimus gali patekti infekcija, atsirasti pūlinukų.
Mes, suaugusieji, galime susivaldyti ir stengtis nesikasyti, o kaip įtikinti vaikus? Ne veltui mamos pasakoja įvairiausių gudrybių, kaip stengiasi apsaugoti vaikus nuo kasymosi: nakčiai užmauna drobines pirštinėles arba net miega kartu, kad visą naktį laikytų vaiko rankas. Odos niežėjimas gali būti įvairių ligų požymis, todėl apie tai reikėtų žinoti daugiau.
Kodėl niežti
Jei norite išsiaiškinti tikrąją niežėjimo priežastį, būtina žinoti, kada jis prasidėjo, kiek laiko trunka, kaip dažnai kartojasi, kaip intensyviai yra jaučiamas, kas pasunkina ar palengvina esamą būklę.
Odoje yra milijonai receptorių, kurie reaguoja į prisilietimą, šaltį, karštį, skausmą. Todėl niežulys – tai savotiška informacija smegenims, kad odoje ar ant jos yra kažkas, kas ją dirgina. Paprasčiausia priežastis gali būti mechaninis dirginimas: ropoja vabaliukas, kutena ražiena ar plaukai. Tada kiek patrynus niežtinčią vietą problema baigiasi.
Dažniausios niežėjimo priežastys:
Odą gali niežėti susirgus įvairiomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais, lūpų pūsleline.
Niežti dėl alergijos, kai ji pasireiškia bėrimais. Pavyzdžiui, labai niežti esant dilgėliniam bėrimui.
Niežti susirgus specifinėmis odos ligomis – niežais, grybeliu.
Niežulį gali sukelti vaistai, pavyzdžiui, penicilino grupės antibiotikai.
Savaime aišku, kad niežti įgėlus vabzdžiams – uodams, mašalams, utėlėms ir begalei kitų. Kūdikių oda nepaprastai plona ir jautri, kartais įgėlimo vietą skauda ir niežti kelias savaites.
Odą pradeda niežėti po susilietimo su kai kuriais dilginančiais augalais – dilgėlėmis, šlapiomis rūtomis, usnimis.
Odą gali niežėti, kai lauke ar kambaryje pernelyg sausas oras. Beje, yra ir atvirkštinis efektas – odą gali niežėti ir nuo per daug drėgno oro.
Niežti vilkint odą erzinančius drabužius, pavyzdžiui, vilnonius. Gali niežėti ir nuo sintetinių drabužių, ypač kai jais vilkint oda suprakaituoja.
Kai vilkima blogai išskalautais drabužiais, gali irgi niežėti, nes odą erzina drabužiuose likusios skalbiklių dalelės.
Niežti odą (ypač galvos ir nugaros), kai labai sušylama, suprakaituojama. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad tėvai vaikus per šiltai rengia. Nepritaikytas pagal aplinką vaiko aprengimas skatina prakaitavimą – su prakaitu išsiskyrusios medžiagos skatina odos niežėjimą.
Niežulį kels ir bloga odos priežiūra, pvz., kai retai keičiamos sauskelnės, rečiau nei 2–3 kartus per savaitę vaiko maudomas.
Odą gali niežėti, kai ji ilgai mirksta vandenyje, pavyzdžiui, ilgai maudantis vonioje, ežere. Ypač kai maudomasi su putomis, nes jos labai sausina odą. Odą sausina ir muilas. Jeigu pastebėjote, kad po maudynių vaikas kasosi, maudykite vaiką su aliejiniu prausikliu, vėsesniame vandenyje, trumpiau.
Norisi kasytis susijaudinus, dėl įtampos, jaučiant nerimą ir baimę.
Retai, bet niežėjimas gali rodyti sunkias vidaus organų, nervų, kepenų, kraujo ligas – šiuo atveju visuomet randama ir daug kitų, anksčiau nebuvusių ligos požymių, kurie atsiranda ligai progresuojant. Nebūna tik odos niežėjimo.
Vis dėlto dažniausiai niežti dėl alergijos ir sausos odos. Blogiausia, kad esant šioms būklėms niežėjimas nėra tik simptomas, – jis dar labiau blogina odos būklę ir sukelia paūmėjimus. Dėl kasymosi niežėjimas dar labiau sustiprėja, atsiranda odos uždegimas bei pažeidimų. Kuo labiau yra kasoma niežtinti oda, tuo labiau įsitraukiama į užburtą niežėjimo–kasymosi ratą.
Jei niežti dėl to, kad oda sausa, reikia visomis įmanomomis priemonėmis stengtis palaikyti jos drėgmę
Ką daryti, kai niežti
Jei pavyko išsiaiškinti, kodėl odą niežti, žinoma, pirmiausia reikia pašalinti tą priežastį (pavyzdžiui, gerai išskalauti drabužius ar gydyti alergiją).
Jei niežti dėl to, kad oda sausa, reikia visomis įmanomomis priemonėmis stengtis palaikyti jos drėgmę: prausimui naudoti aliejingas priemones, atsisakyti šarminių muilų, odą dažnai drėkinti specialiomis odos apsaugos priemonėmis.
Niežtinčios odos plotus ramina vėsūs kompresai.
Reikėtų vengti karščio ir drėgmės, šiurkščių dirginančių drabužių, lovatiesių.
Niežtinčią sritį tapšnokite, spaudykite, bet ne trinkite ar kasykite nagais.
Nevilkite vaikui aptemptų drabužių.
Vaiko rankos turi būti visuomet švarios, o nagai trumpai nukarpyti, tam, kad jis ir nevalingai besikasydamas mažiau pažeistų odą.
Besikasančio vaiko dėmesį galima nukreipti žaidimais, kuriuose būtų užimtos rankos.
Naktį pasireiškęs niežėjimas sutrikdo ne tik vaiko, bet ir kitų šeimos narių miegą ir poilsį. Jeigu nemiega vaikas, nemiega ir visa šeima. Todėl iš vakaro kruopščiai atlikite visus odos drėkinimo ritualus, jei būtina, – maukite vaikučiui medvilnines pirštines.
Kodėl niežulys nurimsta pasikasius?
Mokslininkai mano, kad pasikasymas – stipresnis dirgiklis, kuris numalšina ankstesnį dirgiklį. Jautrūs odos receptoriai nustoja kreipti dėmesį į niežulį sukeliantį dirgiklį ir reaguoja tik į kasymą, bent jau tuo momentu.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
