Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Vėjaraupiai – viena žinomiausių vaikų ligų, tačiau, kaip pastebi specialistai, vėjaraupių komplikacijos gali būti visai nevaikiškos.
Vėjaraupius sukelia itin lengvai plintantis Varicella zoster virusas. Po bet kokio tipo kontakto su sergančiuoju tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais siekia apie 90 proc. Ligos inkubacinis periodas – 14–21 d., o dviem dienoms iki pasirodant pūslelėms ligonis jau gali užkrėsti kitus.
Būtent dėl šios priežasties vėjaraupiai vaikų kolektyvuose taip greitai išplinta.
Sergamumą vėjaraupiais lemia metų laikas: didžiausias sergamumas fiksuojamas vėlyvą rudenį, žiemą, taip pat pavasario pradžioje, kai daugiausia laiko praleidžiama uždarose patalpose. Gryname ore viruso dalelės greitai žūsta.
Kaip atpažinti vėjaraupius?
Vienas esminių vėjaraupių požymių – specifinis pūslelių tipo bėrimas. Pūslelių ant viso kūno gali susiformuoti net iki kelių šimtų: bėrimų pasitaiko net ir burnoje, ant lytinių organų ir t. t. Šias pūsleles niežti, todėl maži vaikai intensyviai kasosi. Pūslelės lengvai pratrūksta, o pratrūkusios virsta opelėmis.
Kūną pūslelėmis beria ne ilgiau nei 7 dienas, po to pūslelių vietose formuojasi antriniai bėrimo elementai – šašai. Paskutinei pūslelei virtus šašeliu vėjaraupiai jau nebeužkrečiami.
Sergant vėjaraupiais stinga jėgų, kamuoja nuovargis, mieguistumas, apetito sutrikimai, pakyla temperatūra (ji laikosi pirmąsias 3–5 ligos dienas), vargina galvos skausmai. Gali pykinti, skaudėti pilvą, nedidelė dalis ligonių vemia, kosti ir skundžiasi gerklės skausmu.
Dažniausia vėjaraupiai diagnozuojami po paprastos apžiūros, o specifinio gydymo nėra
Nors yra specialių tyrimų vėjaraupiams diagnozuoti, vis tik dažniausiai liga nustatoma apžiūrėjus bėrimą ir išsiaiškinus, ar ligonis turėjo galimybių užsikrėsti vėjaraupiais (pavyzdžiui, kolektyve jau yra ar buvo neseniai sirgusių vėjaraupiais vaikų).
Specifinių būdų gydyti vėjaraupius nėra, tačiau visos gydytojų rekomenduojamos priemonės padeda palengvinti ligos simptomus (simptominis gydymas):
- Jei sergantysis karščiuoja (38,5 °C ir daugiau), jam reikia duoti temperatūrą numušančių preparatų.
- Niežuliui mažinti ir gijimui skatinti gali būti naudojami specialūs vėsinamieji preparatai, arbatmedžių eterinis aliejus ir kitos priemonės. Dėl jų naudojimo būtina pasitarti su medikais arba vaistininkais.
- Jei ligonio imunitetas nusilpęs ar liga komplikavosi, gydytojas gali skirti ir antivirusinių vaistų.
Ligos eigą labai palengvina tinkama higiena: reikėtų kuo dažniau plauti rankas, nukritus temperatūrai maudytis po dušu, kuo dažniau keisti drabužius ir patalynę, valyti grindis. Svarbu vartoti daug skysčių.
Vėjaraupių komplikacijos ir prevencinės priemonės
Vėjaraupių komplikacijos vaikams – gana retos, daug dažniau komplikacijų patiria suaugusieji.
Galimos įvairios odos ir paodžio bakterinės infekcijos, smegenų pažeidimas, plaučių, akių uždegimai, kraujotakos sutrikimai. Vėjaraupiai ypač pavojingi nėštumo metu: galimi sunkūs vaisiaus apsigimimai. Retais atvejais susirgę vėjaraupiais pacientai miršta. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai suserga juostine pūsleline.
Efektyviausiai nuo vėjaraupių apsisaugoti padeda skiepas. Skiepyti galima kūdikius jau nuo 9 mėn.
Straipsnis paruoštas pagal sveikatos portalo bukimesveiki.lt medžiagą.
