Pavojaus zona – raudona. Ar virusai mus, ar mes – juos? Patarimai, kaip elgtis

Po pasaulį pasklidus COVID-19 infekcijai, nežinomybė privertė sudrebėti daugumos mūsų pasitikėjimą savo imunitetu ir medicinos visagališkumu. Ar virusai mus, ar mes – juos?

Lina Orlovskaja, vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė 

Didžiausias karantinas žmonijos istorijoje, 20 kartų didesnis mirtingumas nei nuo gripo – ir duomenys dar ne galutiniai – verčia sunerimti net ir skeptiškiausius piliečius. Koronavirusas, gripas, tymai – žmonės puolė lyginti, kuris sukėlėjas baisiausias, kuris plinta greičiausiai, nuo kurio miršta daugiausiai. Vieni ramino: nepanikuokime, kiti grasino: saugokitės.

Turbūt ir didžiausias skeptikas sutiktų, kad apsauginių priemonių naudojimas virusinių epidemijų bei pandemijų metu yra ne panikos, o sveiko proto bei sąmoningumo požymis. Didėjant sergamumui ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pravartu dar kartą prisiminti bendras apsisaugojimo nuo virusų taisykles.

• Dažnai plaukite rankas.

Virusai ant rankų gali patekti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu (paduodant ranką ar bučiuojantis, sveikinantis su žmogumi, kuris prieš tai lietė savo burną, veidą, nosį, prisidengė delnu kosėdamas ar čiaudėdamas), per užkrėstus aplinkos daiktus (durų rankenas, vandens čiaupus, indus, maistą, žaislus, tualeto reikmenis, pinigus, parduotuvių vežimėlius ir pan.).

Rankas reikia plauti karštu tekančiu vandeniu, bent 30 sekundžių, ne tik delnus, bet ir viršutinę plaštakos dalį bei riešus, tarpupirščius, panages, nykščius. Nuplautas rankas geriausia nusausinti vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis. Jei neturite galimybės nusiplauti rankų, naudokite drėgnas servetėles arba rankų dezinfekcinius skysčius, alkoholio koncentracija juose turi būti bent 70–75 proc.

Rankos turi būti plaunamos po kiekvieno pasinaudojimo tualetu, prieš kiekvieną valgymą, kiekvieną kartą grįžus iš lauko, parduotuvės, darželio, mokyklos, darbo ar bet kokios viešosios vietos bei kiekvieną kartą, kai tik jos tampa nešvarios.

Jei neturite galimybės apsišvarinti rankų, – netrinkite nosies, burnos, akių, nečiupinėkite veido.

• Prisidenkite nosį ir burną kosėdami ar čiaudėdami.

Kosėjant, čiaudint, šnekant virusai aplink sergantį asmenį plinta iki 1–2 metrų. Svarbu užsidengti burną bei nosį teisingai, geriausiai – vienkartine nosine, kurią po to iškart išmeskite. Jei neturite po ranka vienkartinės nosinaitės, prisidenkite ne delnu, o sulenktos alkūnės vidine puse, taip sumažinsite virusų perdavimo per rankas kitiems žmonėms tikimybę.

• Dėvėkite apsaugines kaukes arba respirarorius, jei sergate, slaugote sergantįjį arba einate į gausaus žmonių susibūrimo vietą. Respiratoriai (FPP 3 tipo) yra geriausia apsauga, norint apsaugoti kitus ir save nuo užkrato plitimo. Medicininės kaukės yra skirtos daugiau medicinos personalo naudojimui. Kokybiški respiratoriai yra specialiai pagaminti, gerai priglundantys prie veido, juos nesunku užsidėti taisyklingai, be to, juose yra įtaisyti specialūs filtrai, apsaugantys nuo mikrobų cirkuliacijos. Dėvėti medicininę kaukę reikia, jei kosėjate ar čiaudėjate, karščiuojate, sunkiai kvėpuojate, tam, kad apsaugotumėte sveikuosius. Kaukės veiksmingos tik tuo atveju, kai jos taisyklingai naudojamos kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis: dažnu rankų plovimu su muilu ir vandeniu arba rankų dezinfekavimu alkoholiniu antiseptiku.

 Alkoholiniai dezinfekciniai skysčiai nė kiek nepranašesni už rankų plovimą paprastu tekančiu vandeniu su muilu, naudokite juos tik tada, kai negalite nusiplauti rankų.

Reikia mokėti taisyklingai užsidėti medicininę kaukę:

prieš uždėdami kaukę, nusiplaukite rankas su vandeniu ir muilu arba dezinfekuokite su alkoholiniu rankų antiseptiku;

kauke uždenkite burną ir nosį ir įsitikinkite, kad tarp veido ir kaukės nėra tarpų;

venkite liesti kaukę;

jei taip darote, dezinfekuokite arba nusiplaukite rankas su vandeniu ir muilu;

kaukę pakeiskite nauja, kai ji sudrėksta, ir nenaudokite tos pačios kaukės antrą kartą;

taisyklingai nusiimkite kaukę: suimkite už galinių raištelių (nelieskite kaukės priekio) ir nedelsdami išmeskite ją į uždarą šiukšliadėžę;

vėl nusiplaukite rankas su vandeniu ir muilu.

Užsidėję medicininę kaukę ar respiratorių, keletą kartų stipriai įkvėpkite ir iškvėpkite, oras neturi eiti srovėmis pro kaukės šonus, jūs turite kvėpuoti per kaukės audinį ar respiratoriaus filtrą.

Keiskite kaukes bei respiratosius visada, kai tik jos sudrėksta, arba ne rečiau kaip kas 2 valandas.

Nuo virusų apsaugo imunitetas ir skiepai, kaukė tik padeda pristabdyti virusų plitimą. Pirmiausia kaukes, žinoma, turėtų nešioti jau sergantys  žmonės, tačiau nepakenks, jei ir sveikieji eidami į polikliniką ar kitą žmonių susibūrimo vietą save apsaugos.

• Pavojingų epidemijų metu venkite gausių žmonių susibūrimo vietų.

Maistą užsakykite į namus, nelankykite vaikų žaidimo kambarių, kino teatrų, bibliotekų, viešųjų renginių, jei tai įmanoma, – nesinaudokite viešuoju transportu. Prieš eidami į svečius ar kviesdami pas save ką nors pasisvečiuoti, dar kartą paklauskite, ar tikrai nėra sergančiųjų (dažnai žmonės mano, kad būklei pagerėjus jie jau gali svečiuotis pas draugus, nes jaučiasi geriau, tačiau nepagalvoja apie tai, kad jie vis dar gali užkrėsti).

• Skiepykitės.

  

Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo pavojingų virusinių ligų – skiepijimas.

Pagrindinė vakcinomis valdomų ligų protrūkių priežastis yra antivakcerių judėjimas – tai žmonės, skleidžiantys melagingą ir neteisingą informaciją apie vakcinas ir jų saugumą, ir šio judėjimo pasekėjai tėvai, kurie atsisako vaikus skiepyti.

Yra ligų, kurioms imlumas yra visuotinis, pvz.,: gripas, kuriuo suaugęs žmogus gali sirgti ir kasmet. Virusas kasmet šiek tiek pakinta, todėl pernai sirgus gripu susidarę antikūnai nuo kito sezono gripo jau nebeapsaugo, tačiau tuo pačiu gripu tais pačiais metais du kart juk nesergate? Žmonės, kurie mano, kad niekad neserga gripu, yra neteisūs, nes jie serga besimptome ar beveik besimptome forma, jų organizme vyksta visos tos pačios imuninės reakcijos ir formuojasi imunitetas. Be to, net ir sirgdami besimptome forma jie platina virusą.

• Susirgę likite namie, vos pajutę pirmuosius blogumo požymius, net jei jaučiatės dar pakankamai energingas.

Vienoje TV laidoje esu mačiusi, kai viena motina buvo kaltinama savo darželinio amžiaus vaiko hipergloba dėl to, kad imdavo nedarbingumo pažymėjimus 10–14 kartų per metus. Vaikų amžiuje sirgti 12 kartų per metus yra normalu, nes vaikų imunitetas dar tik formuojasi, jie yra labai imlūs ir neatsparūs daugybei virusų, kuriais suaugusieji jau beveik neserga arba serga tik lengvomis formomis. Tačiau leisti sergantį vaiką į darželį yra nenormalu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau ir eilinė sloga gali pereiti į ausų uždegimus, plaučių uždegimus ir kitas rimtesnes komplikacijas. Be to, užkratas yra platinamas kolektyve. Sergantysis platina užkratą ir visą inkubacinio laikotarpio periodą, kuris sergant skirtingais sukėlėjais gali trukti nuo keleto valandų iki keleto savaičių. Likdami namie apsaugosite nuo sunkesnių ligos formų ne tik save, bet ir aplinkinius – kūdikius, mažus vaikus, nėščias moteris, senukus, imunosupresinius asmenis, kuriems ir eilinis sezoninis gripas gali baigtis ligos komplikacijomis bei mirtimi.

„Mamos žurnalas“