Mamos šio viruso nelabai išsigando, juk statistika rodo, kad jis nėra pavojingas vaikams. Tačiau vis pasirodo pavienių žinučių, kad tai vienoje tai kitoje šalyje mirė vaikas. Darosi baisiau. Pakvietėme pokalbiui vaikų ligų gydytoją dr. Algimantą Vingrą, kuris per savo praktiką matęs ne vieną epidemiją (pandemija jam vis dėlto pirmoji).
Ar vaikams pavojinga koronaviruso COVID-19 infekcija?
Daug labiau taip, negu ne. Pavojinga todėl, kad:
COVID-19 yra visiškai naujas, agresyviai ir labai greitai plintantis. COVID-19 epidemija prasidėjo 2019 m. gruodžio mėnesį Kinijoje Hubėjaus provincijoje ir jau spėjo išplisti po visą pasaulį ir jame sukelti didžiulį chaosą. Mokslininkų įrodyta, kad vos patekęs į žmogaus kvėpavimo takus, virusas įsibrauna į ląsteles ir sukuria milijonus savo paties kopijų. Atsidūręs ląstelėje, virusas per kelias valandas pasigamina 10 tūkst. kopijų. Per kelias dienas užsikrėtęs asmuo jau turi šimtus milijonų viruso dalelių – kiekviename šaukštelyje savo kraujo.
Jis įsibrauna į mūsų organizmą aukai to nė nenutuokiant,
Virusas yra klastingas – veikia iš pasalų. Prieš pirmajam šeimininkui pajuntant pradinius ligos simptomus, virusas jau ima visur skleisti savo kopijas, ieškodamas kitos aukos. Kitaip tariant, nėra galimybės sustabdyti plitimo, nes žmogus nežino, kad jis serga ir yra pavojingas kitiems. Veikdamas iš pasalų, virusas išvengia izoliavimo.
Jis sugeba greitai keistis. Tai virusui padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos – ar tai būtų kupranugario žarnynas, ar žmogaus kvėpavimo takai, į kuriuos jis patenka žmogui netyčia pasikrapščius nosį. Naujausi laboratoriniai tyrimai parodė, kad nors COVID-19 už šeimininko kūno ribų tipiškai žūsta per kelias valandas, tačiau kai kurios dalelės išlieka gyvybingos – ir potencialiai užkrečiamos – ant kartono iki 24 val., o ant plastiko ir nerūdijančiojo plieno – iki trijų dienų.
COVID-19 sukelti simptomai yra nespecifiniai, t.y. nėra išskirtinių požymių, būdingų tik šio viruso sukeltoms ligoms. Tai labai apsunkina ligos diagnostiką. Liga patvirtinama tik atlikus tyrimą – aptikus koronavirusą COVID-19.
COVID-19 žudo kur kas negailestingiau nei gripas. Kinijoje nuo jo užsikrėtusiųjų mirė 2,3 proc. susirgusių žmonių, o nuo sezoninio gripo – apie 0,1 proc.
Vaikai ir suaugusieji virusui COVID-19 yra visiškai neatsparūs.
Dar neišrasti virusą veikiantys vaistai.
Neturime vakcinos, organizmui padedančios išsiugdyti imunitetą.
Virusas pavojingas ir tuo, kad dar daug apie jį nežinome. Pvz., nežinome, kokie gali būti ar nebūti liekamieji ir atokūs organizmo pažeidimai po persirgimo? Taip pat nežinome, ar po persirgimo susiformuos imunitetas, o jei taip, tai kuriam laikui? Belieka tikėti, kad laikas parodys, kaip greitai ir ką daugiau mokslininkams pavyks sužinoti apie virusą, ir kokia bus ateitis.
Kol kas aptikta vienintelė paguoda – vaikai, paaugliai serga lengviau nei suaugusieji. Kaip yra iš tikrųjų?
Tačiau ir ši paguoda sąlyginė – naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami nei vyresni vaikai. Mokslininkai teigia, kad COVID-19 infekcijos sukeltų ligų kūdikiams eiga yra sunkesnė todėl, kad jų imuninė sistema mažiau subrendusi ir treniruota. Bet kurio amžiaus vaikai, sergantys kitomis, ypač kvėpavimo takų ligomis, yra labiau pažeidžiami nei nesergantys bendraamžiai.
Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimo, apėmusio 2 143 vaikus, susirgusius nuo 2020 sausio 16 iki vasario 8 dienos ir turinčius laboratorinį ligos patvirtinimą, paskelbto žurnale „Pediatrics“ duomenimis, daugiau nei 90 proc. ligos atvejų buvo besimptomiai, lengvi ar vidutinio sunkumo. Tačiau beveik 6 proc. vaikų atvejų buvo sunkūs ar kritiški, palyginti su 18,5 proc. suaugusiųjų.
Kitos studijos, atliktos Kinijoje nuo 2020 sausio 17 d. iki kovo 1 d. ir apimančios 36 ligos atvejus, duomenimis, ir paskelbtos žurnale „The Lancet. Infectious Disease“, vaikai sirgo lengvo ir vidutinio sunkumo COVID-19 sukeltomis ligomis.
Abiejų studijų duomenimis, dažniausias (apie 2/3 vaikų) užsikrėtimo kelias buvo artimas kontaktas su šeimos nariais, apie 1/3 vaikų užsikrėtė už šeimos ribų. Anot S. Zeichner, JAV Virdžinijos universiteto medicinos mokyklos pediatrijos profesoriaus, tiriančio infekcines ligas, priežastis ar priežastys, dėl kurios(ių) vaikai kenčia mažiau nei suaugusieji nuo COVID-19 infekcijos, kol kas lieka paslaptis.
Maria Van Kerkhove, Pasaulio sveikatos organizacijos „Covid-19“ techninė vadovė, 2020 m. kovo 16 d. surengtoje spaudos konferencijoje sakė: „Visuotinai negalime sakyti, kad vaikai serga tik nesunkiai, todėl svarbu apsaugoti vaikus kaip pažeidžiamą gyventojų grupę.“
2020-03-23 Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad COVID-19 infekcija užsikrėtė pirmasis vaikas šalyje.
Infekcija diagnozuota trejų metų vaikui, kuris buvo išleistas gydytis į namus. 2020-03-31 Lietuvos vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė, paklausta, kiek iš užsikrėtusių Lietuvoje yra nepilnamečių, atsakė: „Šiuo metu, pagal turimus duomenis, turime keletą susirgimų tarp vaikų. Ši amžiaus grupė sudaro apie 3 procentus“.
Mirties atvejai tarp vaikų labai reti tačiau mirė jau keli kūdikiai. 2020-03-27 dieną 16-metė tapo jauniausia COVID–9 auka Prancūzijoje. 2020-03-31 Belgijos vyriausybės atstovas dr. Emmanuelis Andre pranešė, kad nuo patvirtintos infekcijos COVID-19 mirė 12 metų mergaitė, neturėjusi jokių kitų sveikatos sutrikimų. 2020-04-01 Jungtinėje Karalystėje mirė 13 metų berniukas, nesirgęs jokiomis lėtinėmis ligomis, Indonezijoje – 11 metų mergaitė, o Konektikute mirė šešių savaičių kūdikis, kuriam buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19. Įvairiose šalyse įvairaus amžiaus vaikų mirtys rodo, kokia yra pavojinga COVID-19 infekcija.
Kaip apsaugoti vaikus, kurie dabar lyg ir šiltnamiuose, – be galimybės bendrauti, žaisti lauke. Kaip jie gali pasigauti tą virusą?
Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekreto lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Kai ant kvėpavimo takų ir akių gleivinės patenka virusas, žmogus užsikrečia, t.y. prasideda slaptasis ligos periodas, kurio metu nejuntama jokių ligos požymių. Inkubacinis ligos periodas užtrunka iki 14 dienų. Užsikrėtęs žmogus platina virusą dar iki ligos požymių atsiradimo.
Dauguma užsikrėtusiųjų pirmuosius ligos požymius pastebi 5–6 dienomis po užsikrėtimo. Ligos forma gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Ypač pavojinga tai, kad sergantys lengva forma ligos požymių gali nejusti, o sukėlėją platinti. Yra žinoma, kad intensyviausiai virusas išskiriamas septynias paras, o iki 21 paros nuo susirgimo gali išlikti užkrėtimo tikimybė. Rizika užsikrėsti padidėja atsiradus tampriam artimam kontaktui su užsikrėtusiuoju arba sergančiu.
Be jokių išimčių būtina paisyti visų medikų ir vyriausybės institucijų nurodymų – karantino reikalavimų, tai yra maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei, dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti 2 metrų atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai, neleisti vaikų į žaidimo aikšteles ar pažaisti su kaimynų vaikais. Būtina laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus). Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką (dezinfekcinį skystį) su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio.
Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplaunamomis rankomis. Būtina laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.
Kaip suprasti, ar vaikas užsikėtė?
Pagal PSO paskelbtus duomenis, koronaviruso COVID-19 simptomai yra nespecifiniai. Ligos eiga gali siekti nuo besimptomės būklės iki sunkaus plaučių uždegimo ir mirties. Dažniausi simptomai: karščiavimas, sausas kosulys, silpnumas, bėrimas. Retesni (išvardyti jų dažnio tvarka): dusulys, raumenų ir sąnarių skausmas gerklės skausmas, galvos skausmas, šaltkrėtys, pykinimas ir/ar vėmimas, sloga, viduriavimas. Pajutus ligos simptomus, reikia kreiptis medikų pagalbos telefonu. Šturmuoti ligoninių, poliklinikų nėra prasmės, nes ten užsikrėsti yra didžiausi šansai.
Jeigu namie kuris nors asmuo susirgo, kaip apsaugoti vaiką?
Lengvai (nesunkiai) sergantys izoliuojami namuose, jei įmanoma, atskirame kambaryje. Nutraukiamas bet koks kontaktas su lankytojais ir naminiais gyvūnais. Su sergančiuoju nesidalijama jokiais daiktais. Sergantysis privalo turėti savo valgymo, gėrimo indus, rankšluostį ir kitus asmens higienos reikmenis, nuolat dėvėti kaukę. Panaudoti minėti daiktai kruopščiai ir atidžiai nuplaunami muilu ir vandeniu. Sergantįjį prižiūrintys asmenys privalo dėvėti kaukę. Dažnai dezinfekciniu skysčiu valomi visi „liečiamieji“ paviršiai, t.y. stalviršiai, durų rankenėlės, vonios kambario įranga, tualetai, telefonai, klaviatūros, planšetės ir naktiniai staleliai. Stebima susirgusiojo būklė. Jei liga pasunkėja, nedelsdami skambinkite gydytojui.
Ar komentuoti vaikui apie dabartinę situaciją „mediciniškai“?
Amerikos pediatrų akademija ragina tėvus ir kitus, glaudžiai bendradarbiaujančius su vaikais, papasakoti jiems apie atsiradusią ligą ir kalbėti apie ją taip, kad vaikas suprastų. Vaikams paaiškinkite, kad dabar jie turi elgtis kitaip, kad nesusirgtų, liga neplistų. Jei jie klausys, vėl greičiau galės bendrauti su draugais ir t.t. Priminkite, kad rankas būtina plauti dažniau, pamokykite, kaip taisyklingai jas plauti su muilu (plaunami ne tik delnai, bet visa plaštaka, jos nugarinis paviršius, tarpupirščiai). Dar kartą pamokykite kosėti į vienkartinę servetėlę, o jei jos nėra, – į alkūnės linkį. Vaikus skatinkite pakankami išsimiegoti, pagirkite už tai, kad ilgiau miegojo.
Vaikai gali nemokėti žodžiais išreikšti savo būsenos ir nerimo dėl izoliacijos ir veiklos apribojimo. Jie gali tapti irzlūs, įkyrūs, išsiblaškę, blogiau miegoti. Būtina skirti vaikams daugiau dėmesio, sugalvoti jiems naujos veiklos, saugoti nuo bauginančių vaizdų, kuriuos gali pamatyti per televiziją, kompiuterį, planšetę.
Internete daug patarimų, kaip išvengti koronaviruso, pavyzdžiui, vartoti daugiau vitamino C. Ką manote?
Pasveikimas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Jokių COVID-19 įveikiančių vaistų kol kas nesukurta. Negalime tikėti internete sklandančiais mitais, pvz., daug vitamino C panaikins COVID-19. Mūsų kūnas vienu metu gali absorbuoti tik tam tikrą kiekį vitamino C, o visas jo perteklius bus pašalintas. Taigi – iš papildomo suvartojimo jokios naudos. Taip pat negalima tikėti, kad apsipylimas šaltu vandeniu apsisaugos nuo koronaviruso. Netiesa yra ir tai, kad vandens gėrimas kas 15 minučių padeda išvengti koronaviruso sukeltos ligos. Daug vandens ir gerklės skalavimas karštu sūdytu arba parūgštintu vandeniu, siekiant išvengti koronaviruso, irgi yra klaidinga informacija. PSO, o taip pat ir kitų šalių – Jungtinių Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos – sveikatos priežiūros institucijos nenurodo, kad skalauti gerklę – veiksmingas būdas išvengti arba gydyti naująjį koronavirusą. Taip pat nėra įtikinamų įrodymų, kad koronavirusas žus atšilus orams. V. Zelenko, dirbančio Niujorke, koronaviruso infekcijos gydymo metodas irgi nepatvirtintas ir neregistruotas JAV valstybinių institucijų.
Preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo, kad pandemijos pikas Lietuvoje bus pirmomis gegužės dienomis. Vadinasi, iki tol gyvensime infekcijos kilimo kreivėje. Daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik 10–40 proc. realaus susirgimų skaičiaus.
Kiekvienas turime suvokti, kad esame atsakingas už savo sveikatą, už savo vaiką ir už savo artimuosius.
„Mamos žurnalas“
