Mielos mamos!
Karantinas grąžino mus į tą senovišką gyvenimo būdą, kai troboje augdavo būrys vaikų, o tėvai visą laiką sukdavosi šalia, dirbdami įvairiausius namų ūkio darbus.
Skirtumas gal tik toks, kad mums nereikia virti kiaulėms jovalo ir ryte skubėti pamelžti karvių. Mes „melžiame“ savo kompiuterius, su baime stebėdami, ar neužtrūko, ar dar bėga tas liesas karantininis pienas. Kai visiškai užtrūks, eisime į prastovas.
Daugelis sako, kad per karantiną baisu lipti ant svarstyklių, nes lėtas gyvenimo būdas ir padidėjęs noras suktis prie puodų daro savo. Po šio karantino daug vaikų išmoks kepti blynus, pasigaminti sausaininį „Tinginį“ ir kitų kulinarinių pagrindų, nes nuolat sukasi aplinkui ir stebi, kaip tai darome mes. Jei įduodame šaukštą į rankas, – tampa kuo puikiausiais pagalbininkais, maišo tešlą ir laužo tuos sausainius pyragui.
Per karantiną nebeteko prasmės žodžiai „neturiu laiko“, nes ko jau ko, o laiko turime per akis. Galime su vaikais ir be vaikų skaityti knygas, daryti jogą balkone, mokytis naujų kalbų ir stebėti „Operos fantomą“, transliuojamą tiesiogiai iš Londono. Veltui, be pinigų. Klausimas tik – ar visa tai darome?
Mes, suaugusieji, šį karantiną suprantame daugiau kaip netektį. Socialinių kontaktų, kavos pagėrimų su draugais, svečiavimosi, suplanuotų kelionių ir pavaikščiojimo po parduotuves. O vaikams – išsipildęs rojus. Yra mylimi namai, mama, tėtis, žaisliukai ir skaniausia naminė vištienos sriuba su makaronais. Be to, niekas ryte neverčia iš lovos ir neskubina greičiau mautis pėdkelnių. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Vaikams tai tikrai!
Šiuo nelengvu metu ir mūsų žurnalas pajuto, kad metas sulėtinti apsukas. Karantinas pakoregavo žurnalo išleidimo terminą, bet, kaip ir sakėme, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šis gegužės-birželio numeris kur kas storesnis ir pilnas aktualių temų, su daugybe pozityvumo. Čia parengėme jautrų interviu su aktore Ineta Stasiulyte, kuri, skirtingai nuo mylimos personažės Džildos Vaigauskienės, kalbėdama apie motinystę nejuokaus, o bus labai atvira. Čia ir „žaliai“ gyvenančių šeimų istorijos, kurios dar iki viruso karaliavimo pradėjo sąmoningai žvelgti į pasaulį ir vartojimą. O Motinos dienai taip tiks pozityvios aštuoniolikos ne biologinių vaikų mamos Reginos mintys ir penkių biologinių vaikų mamos Teresos pamąstymai.
Palaikykime vienos kitas per saugų atstumą, nes šis laikas yra istorinis. Kada nors savo anūkams pasakosime: „Tais metais, kai visas pasaulis užsidarė karantine…“
Su pavasariu ir artėjančia vasara!
Mamos
