Kaip nesušaldyti vaiko lauke

šaltis

Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.

Kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, iškyla daugybė klausimų, kaip susiruošti su mažyliu į lauką ir kiek jame būti. Kalbamės su vaikų gydytoju A.Vingru.

Ar vaikui, kuris nepatyręs žiemos, sveika staiga pasinerti į žiemos malonumus – ilgai būti lauke?

Vaikai ir suaugusieji negali išbūti savaitėmis ar mėnesiais neišėję į gryną orą. Kuo oras vėsesnis, kuo didesnis vėjas, tuo trumpiau tiek suaugusieji, tiek vaikai išbūna gryname ore. Jokių žiemos malonumų nėra, kai pučia žvarbus vėjas ar siaučia pūga. Ką kalbėti, jei spigina šaltukas daugiau nei –15°C…

Ar teisingai daro tos mamos, kurios žiemos metu migdo kūdikius balkone vežimėlyje? Ar sveika vaikui balkone miegoti 2-3 valandas?

Įstiklintas balkonas, veranda yra vėjo neužpučiamos vietos, jei nebus atlapoti jų langai. Čia patogu migdyti kūdikį, kuris pamažu pratinamas prie žemesnės temperatūros, nes išvengiama vėjo. Vėjas mažina aplinkos temperatūrą, sukelia pavojų nušalti atviras odos vietas. Patogu ir dėl to, kad per langą galima stebėti kūdikio elgesį – jam pravirkus – tuojau įsinešti į šiltą aplinką.

Kiekvienai mamai dera prisiminti, kad kol kūdikiui nesukanka 1 mėnuo, jis jokiame balkone, jokiame vežimėlyje nemigdomas. Kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus balkone gali būti migdomi tik tuomet, kai yra plius 3-5°C. Tokio mažylio migdymo balkone trukmė kasdien ilginama po 15 min. iki 2-2,5 valandų. Suprantama, ir per tą laiką neužmirštama, kad mažylis miega balkone… Šąlanti oda pablykšta, pabąla, pradeda blizgėti.

Tik antrojo gyvenimo pusmečio kūdikiams gali būti leista šaltajam metų periodui skirtame vežimėlyje pamiegoti 1-2 val,. kai vėjas nepučia ir balkone oro temperatūra minus 1-3°C. Vežimėlio dugne turėtų būti šiltas įklotas.

Pastebėta, kad lauke, ypač šaltu oru, vaikas miega geriau negu kambario temperatūroje. Minusinėje temperatūroje vaikas gali miegoti nepabusdamas keletą valandų. Ar nėra pavojaus miegant nušalti?

Net tuomet, kai oro temperatūra yra iki minus 5-6°C ir nepučia vėjas, nerekomenduotina su 6-24 mėn. vaiku važiuoti toliau kaip kelis šimtus metrų nuo namų. Reikėtų nuolat atidžiai stebėti jo skruostukų odos būklę – ar ji šilta. Maži vaikai greičiau nei vyresni praranda šilumą ir dėl to dažniau nušąla. Be to, jie dar nemoka pasakyti, ką jaučia, ir pritrūksta nuovokos atsiradus nemaloniems jutimams. Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Su 6-24 mėn. kūdikiu važiuojama pasivažinėti į lauką tik tuomet, kai jis jau buvo pripratę balkone prie vėsesnės temperatūros ir su juo nesivažinėjama ilgiau kaip 1-1,5 val.

Kai pučia vėjas ir su vyresniais nei pusės metų vaikais į lauką negalima važiuoti ir lauke negalima vaikučio migdyti, nes labai padidėja pavojus sušalti.

Jeigu miegančiam lauke kūdikiui pradeda šalti galūnės arba veidelis, ar jis tai parodo? O galbūt miegodamas net nejaučia?

Jei miegančio lauke vaiko rankos šaltos, veiduko oda pablyškusi ar su rausvomis dėmėmis – nepriklausomai nuo mažylio amžiaus ir lauko oro temperatūros nedelsiant reikia važiuoti į namus. Miegant mažylis visada būna ramesnis, ir kad jam yra negera, jis nesugeba parodyti neramumu bei verkimu.

Ar reikia žiemą kūdikį grūdinti, kasdien bet kokiu oru išvežant vežimėliu į lauką? Ar toks grūdinimas duoda apčiuopiamos naudos?

Išvežimas į lauką bet kokiu oru nėra grūdinimas, todėl neįmanoma kalbėti apie naudą – jos nėra. Tai tik galimybė pakvėpuoti grynesniu nei kambaryje oru.

Ar gali vaikas susirgti, jei rankos ir kojos šiltos, bet per nosytę jis kvėpuoja šaltu oru?

Oras, įkvepiamas per nosį, sušyla. Dėl to labai svarbu stebėti, kad bet kurio amžiaus kūdikis ar vaikas vėsiame ore kvėpuotų tik per nosį, nesvarbu, kur – balkone ar lauke – būtų migdomas ar vaikščiotų.

Įkvėpiamo oro nesušildo jokie čiulptukai, šalikų užrišimai, apykaklių „užstatymai“ ir panašūs suaugusiųjų nusiraminimui sugalvoti žaidimai. Per burną įkvepiamas vėsus oras nesušyla, kenčia kvėpavimo takų gleivinė, prasideda jos uždegimas.

Kokį poveikį mažyliui turi apsauginiai tepalai nuo šalčio? Ar tada pailgėja buvimo lauke laikas?

Kremai nuo šalčio nesaugo, nes juose yra atitinkamas procentas drėgmės. Šalčio padarinių padeda išvengti riebūs tepalai. Žiemą prieš eidami su mažyliu pasivaikščioti, veiduką, lūpas ištepkite riebiu tepalu, jis saugo odą nuo nuožvarbų, nušalimų. Jie ypač tinka, kai oda sausa. Tepti priemonę reikėtų plonu sluoksniu, lengvais sukamaisiais judesiai, netrinant ir nespaudžiant odos. Produktu pateptą odą galima lengvai pamasažuoti.

Apsauginiai tepalai neprailgina lauke buvimo laiko, o tik apsaugo nuo galimo neigiamo šalčio poveikio.

Ar naudinga kūdikiui rudens ir žiemos saulė?

Ryški saulė bet kuriuo metų laiku nėra naudinga kūdikio akims. Todėl visuomet rekomenduojama, kad būtų uždėta tokia kepurė, kuri apsaugo kūdikio, mažo vaiko akis nuo tiesioginių saulės spindulių.

Ar paraudę skruostai vaiko yra sveikatos ženklas, ar tai rodo lengvą nušalimo laipsnį?

Nušalusi oda kartais tampa rusvoka, su raudonomis dėmėmis. Tai nėra trykštančios sveikatos požymis.

Paraudimu oda ginasi nuo šalčio – plečiasi poodžio smulkiosios kraujagyslės, todėl ji parausta. Vėliau ji pabąla, lieka rusvokos, raudonos dėmės. Taigi su bet kurio amžiaus vaiku būnant lauke nedera laukti, kol jo paraudusi oda pabals arba taps marga, t.y. pabalusios odos fone bus pastebimos jau minėtos rausvos, raudonos dėmės.

Kiek laiko kūdikiai gali būti lauke prie įvairaus „minuso“ – prie minus 5, minus 15, minus 20? Kada jau nebegalima vesti į lauką?

Kiekvienai mamai, močiutei yra aišku, kad kūdikio buvimas lauke priklauso nuo jo aprangos. Kol kas nėra sukurtos kompiuterinės programos, kaip aprengti konkretų kūdikį ar mažą vaiką, priklausomai nuo jo kūno paviršiaus (kvadratiniais centimetrais matuojamo – kuo mažesnis kūdikis, vaikas – tuo jo kūno paviršiaus plotas lyginant su suaugusio kūno paviršiumi sąlyginai yra didesnis ir greičiau atvėsta). Nuo šalčio geriau saugo kombinezonai nei striukė ir kelnės atskirai: kūno išskiriama šiluma susilaiko uždaroje erdvėje nuo krūtinės ląstos ir pažastų, kojų link.

Ar vežimėlyje šalčiau nei einant? Mama stumia vežimėlį ir sušyla, jai atrodo, kad ir leliukui šilta…

Kai lauko temperatūra 0°C ar iki –5-7°C, nors ir nevėjuota, šilčiau apdenkite mažylio nugarą, sėdmenis (į roges ar vežimėlį įklokite šiltą vilnonę antklodę). Nereikia džiaugtis, kai kūdikis ar mažas vaikas vežimėlyje ar rogutėse užmiega – užmigęs jis nejuda ir dėl to greičiau sušąla.

Ar svarbus vėjuotumas, oro drėgmė?

Vėjas sustiprina šaltį. Kai už lango esantis termometras rodo 0°C, ir lauke stiprus vėjas (apie 14-18 m/s), pasivaikščioti su kūdikiu ir priešmokyklinio amžiaus vaiku neikite, nes tokio stiprumo vėjas veikia kaip 15-20°C laipsnių šaltis be vėjo. Drėgmė dar labiau sustiprina neigiamą vėjo poveikį.

Kaip atpažinti šalčio alergiją?

Tuomet, kai žmogus alergiškas šalčiui, tos kūno vietos oda, kurią palietė šaltis (dažniausiai tai būna atviros kūno vietos – veidas, rankos), per pusvalandį parausta, pradeda niežėti, atsiranda odos pūkšlių – įvairaus dydžio pakilimų kaip įsidilginus. Dėl to šalčio alergija dar vadinama šalčio dilgėline. Gali išberti ne tik atviras kūno vietas – dilgėlinės pūkšlių gali atsirasti ir ant viso kūno. Vieniems žmonėms, alergiškiems šalčiui, gali būti tik dilgėlinė, o kitiems ligos eiga sunkesnė – kartu su pūkšlėmis atsiranda patinimų, pvz., gali patinti liežuvis, gerklos (atsiras balso prikimimas, daugiau ar mažiau išreikštas dusulys – tai rodo, kad ligonio būklė yra sunki). Tai pat gali patinti pirštų sąnariai – prasideda jų uždegimas.

Vaikai, kuriems pasireiškia šalčio alergija, labiau kasosi ne lauke, o grįžę į namus, nes šylant dilgėlinės požymiai, o ypač niežėjimas, sustiprėja.

Šalčio alergiją galima įtarti ir tada, kai vaikas sunegaluoja pavalgęs kokio nors šalto maisto. Pavyzdžiui, pavalgęs ledų vaikas skundžiasi, kad jam skauda pilvą, bloga. Jei užvalgęs šalto maisto vaikas pasijunta blogai, viduriuoja, prašykite gydytojo siuntimo alergologo konsultacijai.

Šalčio alergija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku (ne tik žiemą), kai tik organizmą, jautrų šalčiui, paveikia šaltis. Net ir vasarą maudantis šaltame vandenyje vaiką gali ištikti priepuolis. Šalčio alergija nėra dažna. Situaciją išsiaiškinti padės tik gydytojas alergologas.

Jeigu dėl šalčio poveikio pasikartojo šalčio dilgėlinės požymiai būtina:

Pasikonsultuoti su alergologu.

Vengti šalčio poveikio, nebūti gryname ore, ypač tuomet, kai šalta.

Uždrausti vaikams šlapinti rankas šaltame vandenyje.

Neišleisti be pirštinių į lauką, kai vėsu.

Neleisti vasarą maudytis šaltame vandenyje, nes gali atsirasti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.

Neduoti šaltų patiekalų, gėrimų.

Vartoti gydytojo skirtus vaistus.

Kaip saugotis nuo šalčio?

Žiemą, net esant –5°C temperatūrai ir pučiant vėjui galimi veido nušalimai. Nušalusi oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus pasirodo žaizdelė. Nušalusias vietas skauda. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtumėte nuožvarbų, prieš išeidami į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui odą ištepkite riebiais kremais.

Patarimai „šalčiui – ne“:

Su kūdikiu neikite pasivaikščioti, kai lauke drėgna, vėjuota ir temperatūra –3°C šalčio ar dar žemesnė.

Aprenkite vaiką šiltais, bet laisvais natūralaus pluošto drabužiais iš medvilnės ar vilnos.

Apmaukite vilnonėmis kojinėmis, laisvesniais batais su kailiu (1,5-2 dydžiais didesniais).

Į batus įdėkite drėgmę sugeriančius įklotus.

Vaikams būna šilčiau, jei į lauką jei išeina gerai pavalgę.

Jeigu vaikas lauke pradėjo drebėti, leiskite tai daryti. Drebulys – apsauginė organizmo reakcija į šaltį (drebančiojo kūnas išskiria 3-5 kartus daugiau šilumos ir pats save sušildo).

Jeigu šąla skruostai, nosis, liepkite vaikui veidą uždengti pirštinėmis ir pūsti iš burnos šiltą orą (kol sugrįšite į šiltą patalpą).

Kai šalta rankoms, pamokykite vaiką po pirštine pūsti iš burnos iškvepiamą orą.

Kai lauko temperatūra 0°C ar iki –5-7°C, nors ir nevėjuota, šilčiau apdenkite mažylio nugarą, sėdmenis (į roges ar vežimėlį įklokite šiltą vilnonę antklodę).

Vaikui ant galvos apmaukite vilnonį megztą pošalmį – galvos dangalą, uždengiantį galvą ir kaklą, palikite atvirą tik veidą.
Neleiskite nuoga rankute prisiliesti prie metalinių daiktų, nes vaikutis gali nušalti per kelias sekundes.

Jei temperatūra žemesnė nei –10°C, venkite išvykų į mišką.

Žiemą prieš eidami su mažyliu pasivaikščioti, veiduką, lūpas ištepkite riebiu tepalu.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− trys = 4