Mūsų 2 metų dukrytei jau pusę metų laikosi neaukšta temperatūra – 37,2-37,5°C. Kartais nukrinta ir būna normali. Gydytojai neranda jokios ligos. Kai nueiname pasitikrinti, sako, kad „pasigavo virusą“. Tyrimai geri, jaučiasi normaliai, tik kartais pakosėja (tada gydytojai skiria mikstūros). Kodėl mūsų dukrelė karščiuoja?
Atsako docentas Algimantas Vingras
Kūdikio termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Temperatūra vaikui gali pakilti, kai jis būna karštoje aplinkoje – per daug prikaitintame kambaryje arba saulėje, po judrių žaidimų. Karšti skysčiai temperatūros nepakelia.
Termoreguliaciją veikia ne tik aplinkos temperatūra, bet ir daug kitų veiksnių, pvz., bakterijų, virusų išskiriamos organizmui nuodingos medžiagos. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja –mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C.
Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik kažkokios ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas ginasi. Pakilus temperatūrai, organizme pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais, be to, pakilusi temperatūra stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi. Kai temperatūra pakilusi iki 37,5°C paprastai organizmo veikla nesutrinka, todėl tokios temperatūros galima ir nejausti.
Kai temperatūra laikosi pakilusi iki 37,5°C:
Tai gali rodyti, kad organizme rusena infekcijos židinys. Reikia jo ieškoti bei jį gydyti. Infekcija gali rusenti tonzilėse, adenoiduose, šlapimo takuose ir t.t. Subfebrili temperatūra – tai organizmo priminimas, kad reikia jam padėti.
Nedidelis temperatūros pakilimas gali likti užsitęsus ūminei ligai ir rodyti, kad liga nepakankamai išgydyta.
Šiek tiek pakilusi temperatūra gali laikytis esant daugybei įvairiausių ligų: alergijai, astmai, tuberkuliozei, mažakraujystei, reumatui, net vėžinėms ligoms.
Dažniausiai kartu su nedideliu temperatūros pakilimu pastebima ir kitų negalavimo požymių, kurie gali būti labai įvairūs, pvz., prakaitavimas, bendras silpnumas, greičiau atsirandantis nuovargis, sumažėjęs apetitas.
Jei ilgai laikosi subfebrili temperatūra, būtinai apie tai pasakykite gydytojui. Rašykite temperatūros dienoraštį ir matuokite vaikučiui temperatūrą kelis kartus per dieną, pamatuokite temperatūrą ir miegančiam (temperatūros svyravimo kreivė gydytojui reikalinga, kad jis galėtų įvertinti vaiko būklę). Temperatūrą matuokite kasdien tuo pačiu laiku ir tuo pačiu termometru.
Jei temperatūra žemesnė nei 38°C, jos nereikia „numušinėti“.
„Mamos žurnalas“
